Prasidėjus šaltajam sezonui, kvėpavimo takų infekcijos plinta lengviau, tam įtakos turi tai, jog daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir glaudžiau kontaktuojame su kitais žmonėmis. Šaltuoju metų laiku verta skirti daugiau dėmesio gripo prevencijai ir įpročiams, padedantiems apsaugoti save bei aplinkinius.
Šiame straipsnyje aptariama, kaip plinta gripas ir kokios higienos priemonės padeda sumažinti užsikrėtimo gripu riziką. Taip pat paaiškinama, kodėl šaltuoju metų laiku svarbu atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį organizme ir kada gali būti naudingi kiti vitaminų bei mikroelementų tyrimai.
Kaip plinta gripas?
Gripo virusas plinta sergančiam žmogui kosint, čiaudint ar kalbant, kai į aplinką patenka viruso turinčių smulkių lašelių. Užsikrėsti galima ir palietus virusu užterštą paviršių, o vėliau – akis, nosį ar burną.
Gripu užsikrėtęs suaugęs žmogus gali platinti virusą dar prieš pajusdamas pirmuosius ligos simptomus – maždaug vieną dieną iki jų atsiradimo. Gripu sergantis žmogus paprastai gali užkrėsti kitus dar 5–7 dienas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, virusą gali platinti ilgiau nei 5–7 dienas, o kai kuriais atvejais – ir ilgiau nei savaitę.
Gripas ir jo prevencija
Siekiant išvengti gripo, yra ypač svarbu plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas, tinkamai prisidengti kosint ar čiaudint ir susirgus vengti kontakto su kitais žmonėmis.
Rankų higiena
Rankas reikėtų plauti su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių, o po to kruopščiai nusausinti. Tai ypač svarbu grįžus iš viešųjų vietų, prieš valgį, taip pat pakosėjus ar nusičiaudėjus. Kai nėra galimybės nusiplauti rankų, galima naudoti rankų dezinfekantą, kurio sudėtyje yra alkoholio. Taip pat reikėtų stengtis neliesti akių, nosies ir burnos nešvariomis rankomis.
Patalpų vėdinimas ir paviršių valymas
Uždaras erdves, pavyzdžiui, namus, klases ar biurus, verta reguliariai vėdinti, kad į jas patektų gryno oro. Tai padeda sumažinti ore susikaupusių kvėpavimo takų virusų dalelių koncentraciją.
Taip pat rekomenduojama reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, telefonus, klaviatūras ir laiptų turėklus.
Atstumas, kosėjimo etiketas ir buvimas namuose susirgus
Šaltuoju sezonu patariama vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis ir ilgai neužsibūti perpildytose uždarose patalpose. Kosint ar čiaudint burną ir nosį reikėtų prisidengti vienkartine servetėle arba sulenkta alkūne. Panaudotą servetėlę būtina išmesti, o rankas nusiplauti.
Pajutus gripo simptomus, tokius kaip karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, galvos ar raumenų skausmai ir bendras silpnumas, rekomenduojama likti namuose. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama laikytis kosėjimo etiketo ir dėvėti gerai priglundančią kaukę, kai tenka artimai bendrauti su kitais žmonėmis. Jeigu simptomai stiprėja, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, užsitęsęs karščiavimas, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Miegas, judėjimas ir mityba
Kasdieniai subalansuotos gyvensenos įpročiai padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Svarbu pakankamai miegoti, reguliariai judėti, skirti laiko poilsiui ir valdyti stresą. Taip pat rekomenduojama per dieną išgerti maždaug 1,5–2 litrus skysčių, atsižvelgiant į individualius poreikius bei fizinį aktyvumą.
Svarbu rinktis įvairų maistą ir kasdien valgyti daržovių bei vaisių, viso grūdo produktų. Taip pat į mitybą įtraukti baltymų šaltinių, pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių ar liesos mėsos, ir sveikųjų riebalų turinčių produktų.
Nors šie įpročiai negarantuoja apsaugos nuo gripo, jie padeda palaikyti gerą imunitetą šaltuoju metų laiku.
Skiepai nuo gripo
Viena iš gripo prevencijos priemonių – kasmetinė vakcinacija. Kadangi gripo virusai kinta, vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama atsižvelgiant į prognozuojamus cirkuliuojančius virusų tipus. Po skiepijimo apsaugai nuo gripo susidaryti paprastai prireikia maždaug dviejų savaičių.
Didesnę gripo komplikacijų riziką turi vyresni nei 65 metų žmonės, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir maži vaikai. Informaciją apie vakcinaciją ir jos tinkamumą konkrečiu atveju galima aptarti su gydytoju.
Kokius tyrimus rekomenduojama atlikti?
Rudenį ir žiemą, kai dažniau susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, svarbu rūpintis ne tik kasdiene gripo prevencija, bet ir gera organizmo būkle. Kai kurių vitaminų ar mikroelementų trūkumas gali paveikti sveiką imuninės sistemos funkcionavimą. Atsižvelgiant į paciento savijautą ir individualius rizikos veiksnius, gydytojas gali rekomenduoti atlikti tikslinius kraujo tyrimus.
Vitamino D tyrimas
Vitamino D kiekis organizme vertinamas atliekant kraujo tyrimą, kuriuo nustatoma 25-hidroksivitamino D (25-OH-D) koncentracija. Vitaminas D yra svarbus gerai imuninės sistemos veiklai, tačiau pakankamas jo kiekis negarantuoja apsaugos nuo gripo.
Vitamino D tyrimas gali būti naudingas žmonėms, kuriems yra didesnė šio vitamino trūkumo rizika, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenims, žmonėms, turintiems tam tikrų virškinimo trakto, kepenų ar inkstų ligų, taip pat nutukusiems asmenims.
Tyrimo rezultatus verta aptarti su gydytoju, kuris prireikus rekomenduos tinkamą vitamino D dozę. Per didelis vitamino D kiekis taip pat gali pakenkti sveikatai, todėl papildus svarbu vartoti laikantis rekomenduojamų dozių ir gydytojo nurodymų.
Vitamino B12 tyrimas
Jei pacientas jaučia ilgalaikį nuovargį, galūnių tirpimą ar dilgčiojimą, gydytojas gali rekomenduoti atlikti vitamino B12 tyrimą. Vitaminas B12 svarbus nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jo trūkumas gali sukelti nuovargį, silpnumą ir kitus sveikatos sutrikimus. Nors šis vitaminas tiesiogiai neapsaugo nuo gripo, pakankamas jo kiekis svarbus gerai imuninės sistemos veiklai ir organizmo būklei palaikyti.
Su vitamino B12 trūkumu dažniau susiduria žmonės, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų, taip pat žmonės, turintys maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimų.
Geležies atsargų tyrimas
Geležis būtina hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui organizme. Geležies trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu ir sumažėjusiu fizinio krūvio toleravimu. Šie simptomai gali apsunkinti kasdienę savijautą, ypač šaltuoju metų laiku, tačiau geležies trūkumas tiesiogiai nereiškia didesnės rizikos užsikrėsti gripu.
Geležies atsargoms įvertinti dažnai atliekamas feritino tyrimas, o prireikus – ir bendras kraujo tyrimas. Gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus, atsižvelgdamas į paciento simptomus, mitybą ir kitus rizikos veiksnius. Geležies papildus reikėtų vartoti tik nustačius jų trūkumą ir pasitarus su gydytoju.
Pakankamas vitaminų ir mikroelementų kiekis svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai ir jos apsauginėms funkcijoms palaikyti. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti galimus vitaminų trūkumus, o juos koreguojant pagal gydytojo rekomendacijas galima prisidėti prie stipresnio imuniteto šaltuoju metų laiku.
Vitaminas C
Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Šio vitamino organizmas nekaupia dideliais kiekiais, todėl svarbu reguliariai gauti jo su maistu. Vitamino C gausu paprikose, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, uogose, brokoliuose ir kopūstuose.
Vitaminas A
Vitaminas A svarbus gerai imuninės sistemos veiklai, regėjimui ir odos bei gleivinių būklei palaikyti. Jo šaltiniai – kiaušiniai, pieno produktai ir kepenys, o organizmas vitamino A gali pasigaminti iš beta karoteno, kurio yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse ir žalialapėse daržovėse.
Vitamino A trūkumo tyrimas paprastai atliekamas esant konkrečioms medicininėms indikacijoms, pavyzdžiui, įtariant maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimus.
Gripo prevencija prasideda nuo supratimo, kaip plinta virusas ir kokie kasdieniai sprendimai gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką. Šaltuoju metų laiku svarbu ne tik saugoti save ir aplinkinius, bet ir atsakingai rūpintis bendra organizmo būkle. Kai kurios maistinės medžiagos yra svarbios normaliai imuninės sistemos veiklai, todėl pateikiame papildomą lentelę, kurioje rasite informacijos apie šių maistinių medžiagų funkcijas organizme, šaltinius maiste ir atvejus, kai verta pagalvoti apie jų trūkumo ištyrimą.
| Maistinė medžiaga | Kodėl svarbi? | Kokiame maiste jos yra? | Kada verta pagalvoti apie tyrimą? |
| Vitaminas C | Padeda palaikyti gerą imuninės sistemos veiklą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. | Paprikose, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, uogose, brokoliuose, kopūstuose. | Jei mityba neįvairi ar sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas. |
| Vitaminas A | Svarbus imuninei sistemai, regėjimui, odai ir gleivinėms. | Morkose, moliūguose, špinatuose, kiaušiniuose, pieno produktuose, kepenyse. | Jei yra maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimų. |
| Vitaminas D | Svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, kaulams ir raumenims. | Riebioje žuvyje, kiaušinių tryniuose, vitaminu D papildytuose produktuose. | Jei yra vitamino D trūkumo rizikos veiksnių ar sveikatos būklių, dėl kurių gydytojas skiria tyrimą. |
| Vitaminas B12 | Reikalingas nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. | Mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, B12 papildytuose augaliniuose produktuose. | Jei nevartojama gyvūninės kilmės produktų, sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas, vargina nepaaiškinamas nuovargis ar galūnių tirpimas. |
| Geležis | Reikalinga hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui organizme. | Mėsoje, žuvyje, ankštiniuose augaluose, sėklose. | Jei jaučiamas nuovargis, silpnumas, gausiai kraujuojama menstruacijų metu. Dažnai tiriamas feritinas ir atliekamas bendras kraujo tyrimas. |
| Cinkas | Svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, žaizdų gijimui ir ląstelių dalijimuisi. | Mėsoje, jūros gėrybėse, pieno produktuose, ankštiniuose augaluose, riešutuose ir sėklose. | Jei yra maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimų, neįvairi ir nesubalansuota mityba. |
| Folatai (vitaminas B9) | Reikalingi ląstelių dalijimuisi ir kraujo ląstelių gamybai. | Žalialapėse daržovėse, ankštiniuose augaluose, citrusiniuose vaisiuose, praturtintuose grūdiniuose produktuose. | Jei pakitę kraujo rodikliai, sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas. |
| Magnis | Dalyvauja raumenų ir nervų sistemos veikloje bei energijos apykaitoje. | Riešutuose, sėklose, ankštiniuose augaluose, viso grūdo produktuose, žalialapėse daržovėse. | Jei yra tam tikrų virškinimo trakto ar inkstų ligų, vartojami magnio kiekį galintys keisti vaistai. |
| Selenas | Reikalingas normaliai skydliaukės veiklai ir antioksidacinių sistemų funkcijai. | Žuvyje, kiaušiniuose, mėsoje, kai kuriuose riešutuose, ypač bertoletijose. | Jei yra specifinių pasisavinimo sutrikimų ar kitų pagrįstų trūkumo rizikos veiksnių. |
| Vitaminas B6 | Dalyvauja baltymų apykaitoje, nervų sistemos veikloje ir normalioje imuninės sistemos veikloje. | Paukštienoje, žuvyje, bulvėse, avinžirniuose, bananuose. | Jei yra mitybos ar maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimų arba kitų požymių, dėl kurių gydytojas įtaria trūkumą. |
10 maistinių medžiagų: kodėl jos svarbios ir iš kur jų gauti?