Tuberkuliozė (TB)

Tuberkuliozė (TB) – užkrečiama bakterinė infekcija, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis. Dažniausiai ji pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė), tačiau gali pažeisti ir kitus organus: limfmazgius, pleurą, kaulus ir sąnarius, inkstus, smegenų dangalus ir kitas vietas (ekstrapulmoninė tuberkuliozė).

Tuberkuliozė yra išgydoma liga, jei laiku diagnozuojama ir gydoma iki galo. Negydoma ji gali sukelti sunkių komplikacijų ir mirtį bei plisti aplinkiniams. Lietuvoje ši liga registruojama kasmet, o gydymas yra valstybės užtikrinamas.

Svarbu atskirti dvi būkles:

• latentinė tuberkuliozės infekcija – bakterijos yra organizme, bet „užmigusios“, žmogus nejaučia simptomų ir neužkrečia kitų. Dalis žmonių vėliau suserga aktyvia liga;
• aktyvi tuberkuliozė – bakterijos dauginasi ir sukelia simptomus. Plaučių forma gali būti užkrečiama.

Tuberkuliozės priežastys ir plitimas

Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu keliu, kai sergantis aktyvia plaučių tuberkulioze žmogus kosti, čiaudi, kalba ar dainuoja ir į orą patenka bakterijų turintys smulkūs lašeliai. Kitas žmogus, ilgai būdamas uždaroje patalpoje su sergančiuoju, gali juos įkvėpti.

Svarbu žinoti:

• tuberkuliozė neplinta per paprastą kasdienį kontaktą, paspaudus ranką, dalijantis indais, drabužiais ar tualetu;
• kad užsikrėstumėte, paprastai reikia ilgesnio, artimo kontakto su aktyvia plaučių tuberkulioze sergančiu žmogumi (namuose, darbe, kolektyve);
• dauguma užsikrėtusiųjų neserga – imuninė sistema bakterijas sulaiko, todėl atsiranda latentinė infekcija;
• po pradėto gydymo ir pagerėjus būklei sergantis dažniausiai greitai praranda užkrečiamumą, tačiau tikslų laiką, kada galima grįžti į darbą ar kolektyvą, nustato gydytojas.

Rizikos veiksniai

Aktyvios tuberkuliozės rizika didesnė:

• žmonėms, artimai bendravusiems su sergančiu aktyvia forma;
• turintiems nusilpusį imunitetą – ŽIV infekuotiems, gydomiems imunitetą slopinančiais vaistais, sergantiems vėžiu;
• sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ir plaučių ligomis;
• rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ar narkotikais;
• esant prastai mitybai ir nepakankamam svoriui;
• vaikams ir pagyvenusiems žmonėms;
• dirbantiems ar gyvenantiems rizikos aplinkose – sveikatos priežiūros įstaigose, įkalinimo vietose, apgyvendinimo įstaigose, taip pat atvykusiems iš šalių, kur liga labiau paplitusi;
• seniai neįvertintiems anksčiau persirgus tuberkulioze.

Tuberkuliozės simptomai

Latentinė forma simptomų nesukelia. Aktyvios plaučių tuberkuliozės simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui, per savaites ar mėnesius:

• kosulys, trunkantis ilgiau nei 2–3 savaites, iš pradžių sausas, vėliau su skrepliais;
• kraujo atkosėjimas ar rusvi skrepliai;
• krūtinės skausmas, dusulys;
• ilgalaikis nedidelis karščiavimas, ypač vakare;
• naktinis prakaitavimas;
• nepaaiškinamas svorio kritimas, apetito praradimas;
• nuovargis, silpnumas.

Ekstrapulmoninė tuberkuliozė pasireiškia pagal pažeistą organą: padidėję, nepažeisti limfmazgiai (dažniausiai kaklo), nugaros ar sąnarių skausmas, kraujas šlapime, galvos skausmas, karščiavimas ir sprando sustingimas (tuberkuliozinis meningitas).

Daug simptomų panašūs į kitas ligas, todėl svarbu nelaukti ir pasitikrinti, žr. sausą kosulį ir plaučių uždegimą.

Kada kreiptis į gydytoją dėl tuberkuliozės?

Į šeimos gydytoją ar pulmonologą rekomenduojama kreiptis, jei:

• kosulys trunka ilgiau nei 2–3 savaites, ypač kartu su karščiavimu, naktiniu prakaitavimu ar svorio kritimu;
• atsikosėjate krauju;
• turėjote artimą kontaktą su sergančiu tuberkulioze;
• esate ŽIV užsikrėtęs, sergate diabetu, vartojate imunitetą slopinančius vaistus ar turite kitų rizikos veiksnių ir atsirado minėtų simptomų;
• neseniai keliavote ar gyvenote vietovėse, kur tuberkuliozė dažna, ir pasireiškė simptomų.

Rekomenduojama pasitikrinti ir planuojant gydymą imunitetą slopinančiais vaistais, taip pat dirbantiems rizikos grupėje – tuomet gali būti ieškoma latentinės infekcijos.

Skubios pagalbos požymiai. Skambinkite 112 arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:

• atkosite didelį kiekį kraujo ar kraujavimas nesiliauja;
• sunkiai kvėpuojate, dūstate, pamėlsta lūpos;
• atsirado stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, sumišimas, mieguistumas ar traukuliai;
• staiga labai blogai pasijautėte su aukšta temperatūra ir stipriu silpnumu.

Įtarus ar žinant apie aktyvią plaučių tuberkuliozę, rekomenduojama laikinai riboti kontaktus, ypač su vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ir nusilpusio imuniteto asmenimis, dėvėti kaukę ir informuoti gydytoją apie įtarimą prieš atvykstant, kad būtų imtasi apsaugos priemonių.

Tuberkuliozės diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis keliais tyrimais:

• krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija – parodo plaučių pokyčius, ertmes, limfmazgių padidėjimą;
• skreplių tyrimai – mikroskopija, pasėlis ir molekulinis tyrimas (PGR), kuris greitai nustato bakterijas ir jų atsparumą vaistams. Pasėlis yra labai svarbus, nes parodo jautrumą vaistams;
• kraujo tyrimas IGRA ar tuberkulino odos mėginys (Mantu) – padeda nustatyti, ar žmogus buvo užsikrėtęs, tačiau neišskiria latentinės ir aktyvios formos;
• ekstrapulmoninės formos atveju – audinio biopsija, skysčių tyrimai, vaizdiniai tyrimai;
• tyrimai dėl ŽIV, diabeto ir kitų gretutinių ligų.

Apie diagnozuotą ar įtariamą tuberkuliozę gydytojas privalo pranešti visuomenės sveikatos centrui, kuris organizuoja kontaktavusių asmenų patikrą ir kitas apsaugos priemones.

Tuberkuliozės gydymas

Gydoma specializuotuose gydymo centruose, prižiūrint pulmonologui ar ftiziatrui. Svarbiausi principai:

• keli vaistai vienu metu – aktyvi nesudėtinga tuberkuliozė gydoma derinant kelis priešbakterinius vaistus, dažniausiai mažiausiai 6 mėnesius. Vaistų pavadinimus, dozes ir kurso trukmę nustato gydytojas;
• gydymą būtina baigti iki galo, net kai simptomai praėjo po kelių savaičių. Nutraukus ar netinkamai gydant, bakterijos tampa atsparios vaistams ir gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis (atspari vaistams tuberkuliozė);
• tiesiogiai stebimas gydymas – sveikatos priežiūros specialistas stebi, kad pacientas vartotų vaistus reguliariai;
• atsparių formų (daugialypiam atsparumui vaistams) gydymas ilgesnis, reikalauja kitų vaistų ir griežtesnės priežiūros;
• šalutinių poveikių stebėjimas – reguliarūs kraujo tyrimai, ypač kepenų rodikliai, nes vaistai gali paveikti kepenis; apie bet kokius neįprastus simptomus (pageltimą, stiprų pykinimą, tamsų šlapimą, regėjimo pokyčius, odos bėrimą) reikia nedelsiant pranešti gydytojui;
• latentinės infekcijos gydymas – kai kuriems rizikos grupės žmonėms skiriamas profilaktinis kursas, siekiant sumažinti aktyvios ligos riziką;
• palaikomoji priežiūra – gera mityba, nerūkymas, alkoholio vengimas, gretutinių ligų gydymas, psichologinė ir socialinė parama.

Vaistų savarankiškai nepasirinkite ir jų nenutraukite.

Tuberkuliozės prevencija

• laiku diagnozuoti ir gydyti sergančiuosius – taip nutraukiama plitimo grandinė;
• kontaktavusių asmenų patikra – šeimos nariams ir artimiems kontaktams atliekamas ištyrimas ir, jei reikia, gydymas;
• BCG skiepas – naudojamas kūdikiams pagal Lietuvos profilaktinio skiepijimo kalendorių, ypač apsaugo vaikus nuo sunkių tuberkuliozės formų; suaugusiųjų nuo plaučių tuberkuliozės jis apsaugo menkai;
• vėdinti patalpas, laikytis kosulio etiketo (kosėti į alkūnę ar nosinę, dėvėti kaukę sergant);
• stiprinti organizmą – nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, tinkamai maitintis, kontroliuoti diabetą ir kitas ligas;
• sveikatos priežiūros darbuotojams ir rizikos grupėms – periodinė patikra.

Svarbu išlaikyti pagarbų požiūrį į sergančius – tuberkuliozė yra išgydoma liga, o stigma trukdo laiku kreiptis pagalbos.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje tuberkuliozės gydymas neteikiamas – jis vykdomas specializuotose gydymo įstaigose. Tačiau pacientams suteikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai, rizika ir kontaktai, paskiriami pirminiai tyrimai, o esant įtarimui pacientas skubiai nukreipiamas pas pulmonologą ar ftiziatrą ir toliau ištirti bei gydytis. Dėl galimo užkrečiamumo, įtarus tuberkuliozę, prieš atvykstant į kliniką rekomenduojama paskambinti ir pranešti apie simptomus.

Klinikoje gali būti atliekama:

• šeimos gydytojo konsultacija;
• laboratoriniai tyrimai;
• siuntimas krūtinės ląstos vaizdiniams tyrimams ir specialisto konsultacijai;
• individualių rekomendacijų sudarymas.

Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie tuberkuliozę

Susiję straipsniai

• Sausas kosulys
• Plaučių uždegimas
• Pleuritas
• Sarkoidozė

---

Atnaujinta: 2026-10-30