Skrandžio opa (opaligė) – tai skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimas, dėl kurio susidaro opa. Medicinoje šios opos dažnai vadinamos pepsinėmis opomis. Dažniausios opaligės priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofeno ar diklofenako, vartojimas.
Opaligė gali sukelti skrandžio skausmą, tačiau kai kuriais atvejais simptomų gali nebūti. Negydoma opa gali komplikuotis kraujavimu, prakiurimu ar kitomis būklėmis, todėl svarbu laiku nustatyti jos priežastį ir pradėti gydymą. Nustačius ir pašalinus priežastį, opos dažniausiai gyja, o liga nebesikartoja.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos
Pagal vietą skiriama:
- skrandžio opa – dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms; skausmas dažnai atsiranda netrukus po valgio;
- dvylikapirštės žarnos opa – dažniau prasideda jaunesniame amžiuje; skausmas dažnai pasireiškia alkio metu, tarp valgių ar naktį ir kartais palengvėja pavalgius.
Tačiau skausmo ritmas ne visada būdingas, todėl tiksliai atskirti gali tik gydytojas, atlikęs tyrimus.
Skrandžio opa (opaligė) – priežastys ir rizikos veiksniai
Gleivinė pažeidžiama, kai sutrinka pusiausvyra tarp skrandžio rūgšties ir gleivinės apsaugos. Dažniausios priežastys:
- Helicobacter pylori infekcija – bakterija, gyvenanti skrandyje, sukelianti uždegimą ir opas;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, diklofenakas, aspirinas), ypač vartojami ilgai ar didelėmis dozėmis, kartu su kortikosteroidais ar kraują skystinančiais vaistais;
- rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas;
- sunkios ligos ir stresas (pvz., sunki trauma ar liga, gydoma ligoninėje);
- retesnės priežastys – tam tikros ligos, pvz., Zolingerio–Elisono sindromas, Krono liga, skrandžio navikai.
Dažnai kaltinama aštri mityba ir stresas nėra pagrindinės priežastys, tačiau jie gali sustiprinti simptomus.
Skrandžio opos simptomai
Dažniausi simptomai:
- deginantis ar maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje (po krūtinkaulio);
- skausmas, susijęs su valgymu – po valgio ar alkio metu;
- pilvo pūtimas, sunkumo jausmas;
- pykinimas, kartais vėmimas;
- raugėjimas, rėmuo;
- greitas sotumo jausmas, sumažėjęs apetitas;
- svorio kritimas.
Kai kuriais atvejais opaligė gali nesukelti jokių aiškių simptomų ir pasireikšti tik komplikacijomis, pvz., kraujavimu.
Skrandžio opa (opaligė) – komplikacijos
Negydoma opa gali sukelti:
- kraujavimą – lėtą (mažakraujystė, nuovargis, blyškumas) ar staigų (vėmimas krauju, juodos išmatos);
- prakiurimą (perforaciją) – kai opa praplyšta, o skrandžio turinys patenka į pilvo ertmę ir sukelia pilvaplėvės uždegimą;
- skrandžio ar dvylikapirštės žarnos susiaurėjimą, dėl kurio sunku praeiti maistui, atsiranda vėmimas;
- retais atvejais – skrandžio opos virtimą vėžiu, todėl skrandžio opai dažnai rekomenduojama gastroskopija su biopsija ir kontrolė.
Kada kreiptis į gydytoją dėl opaligės?
Į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- viršutinėje pilvo dalyje kartojasi skausmas, deginimas ar rėmuo, ypač jei jis susijęs su valgymu;
- simptomai nepraeina po kelių savaičių ar grįžta po gydymo;
- ilgai vartojate NVNU ar kitus vaistus nuo skausmo ir jaučiate skrandžio simptomus;
- nepaaiškinamai krenta svoris, krenta apetitas, atsirado nuolatinis pykinimas;
- šeimoje buvo skrandžio opaligės ar skrandžio vėžio atvejų;
- rūkote ar vartojate daug alkoholio ir jaučiate skrandžio simptomus.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:
- vemiate krauju ar skrandžio turiniu, panašiu į kavos tirščius;
- išmatos juodos, deguto spalvos, klampios;
- staiga atsirado labai stiprus, „durklo“ pobūdžio pilvo skausmas, kietas, įsitempęs pilvas;
- svaigsta galva, alpstate, labai greitai plaka širdis, blykštate – tai gali reikšti didelį kraujavimą;
- nuolat vemiate ir negalite nieko nuryti.
Skrandžio opa (opaligė) – diagnostika
Opaligės priežastims nustatyti gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo gastroenterologo konsultacija;
- Helicobacter pylori tyrimas;
- kraujo ar išmatų tyrimai pagal poreikį;
- gastroskopija – pagrindinis tyrimas, kuris parodo opą ir leidžia paimti biopsiją;
- biopsija gastroskopijos metu, jei reikalinga;
- bendras kraujo tyrimas mažakraujystei nustatyti;
- kiti tyrimai pagal gydytojo rekomendacijas.
Skrandžio opai gydytojas dažnai rekomenduoja kontrolinę gastroskopiją po gydymo kurso, siekiant įsitikinti, kad opa užgijo.
Skrandžio opos gydymas
Gydymas priklauso nuo opaligės priežasties. Gali būti skiriama:
- vaistų, mažinančių skrandžio rūgšties išsiskyrimą;
- antibiotikų derinys, jei nustatoma H. pylori infekcija – tokiu atveju svarbu išgerti visą paskirtą kursą ir po jo atlikti kontrolinį tyrimą, kad įsitikintumėte, jog bakterija išnaikinta;
- gydymo korekcija, jei opą sukėlė NVNU vartojimas, pvz., vaisto nutraukimas ar keitimas, kai tai įmanoma;
- mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos – nerūkyti, riboti alkoholį, valgyti reguliariai, vengti maisto, kuris sukelia simptomus;
- komplikacijų gydymas, jei jų atsiranda (pvz., kraujavimo sustabdymas endoskopiškai, operacija prakiurus opai).
Svarbu savarankiškai nenutraukti gydytojo paskirtų vaistų ir nevartoti papildomų vaistų nuo skausmo nepasitarus su gydytoju. Vaistų pavadinimus ir dozes nustato tik gydytojas.
Skrandžio opos prevencija
- gydyti nustatytą H. pylori infekciją pagal gydytojo nurodymus;
- ilgai nevartoti NVNU be reikalo ir be gydytojo žinios; jei jų būtina vartoti, aptarti apsaugą nuo opos;
- nerūkyti ir riboti alkoholį;
- laiku kreiptis dėl pasikartojančių skrandžio simptomų.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojų konsultacijos, padedančios įvertinti virškinimo sistemos simptomus, paskirti reikalingus tyrimus ir sudaryti tolimesnio ištyrimo planą.
Prireikus pacientams gali būti rekomenduojama gydytojo gastroenterologo konsultacija, padedanti išsamiau įvertinti virškinimo sistemos būklę ir parinkti tinkamą gydymą.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo gastroenterologo konsultacija;
- Helicobacter pylori tyrimai;
- gastroskopija;
- laboratoriniai tyrimai;
- gydymo plano sudarymas;
- individualių rekomendacijų pateikimas.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie skrandžio opą (opaligę)
Taip. H. pylori infekcija yra viena pagrindinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų priežasčių. Jos nustatymas ir išnaikinimas dažnai lemia, ar opa užgis ir nebesikartos.
Negydoma opaligė gali išlikti arba sukelti komplikacijų, todėl nustačius opą svarbu gydyti jos priežastį ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Taip. Kraujavimas yra viena iš galimų opaligės komplikacijų. Jei pasireiškia vėmimas krauju ar juodos, deguto spalvos išmatos, būtina skubi medicininė pagalba.
Gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas, o opa – gilesnis gleivinės pažeidimas, žaizda. Jų simptomai panašūs, tačiau opa dažniau sukelia komplikacijų, todėl diagnozei nustatyti dažnai reikalinga gastroskopija.
Dvylikapirštės žarnos opos beveik niekada netampa vėžiu. Skrandžio opa kartais gali slėpti ar sukelti naviką, todėl jai dažnai rekomenduojama biopsija ir kontrolė, žr. skrandžio vėžį.
Griežta dieta paprastai nebūtina, tačiau rekomenduojama valgyti reguliariai, vengti rūkymo, alkoholio ir maisto, kuris sukelia simptomus. Konkrečias rekomendacijas pateiks gydytojas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-09