Vėjaraupiai – labai užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas (Varicella zoster). Ji pasireiškia niežtinčiu, pūsleliniu bėrimu visame kūne, karščiavimu ir bendru negalavimu. Dažniausiai vėjaraupiais suserga vaikai, tačiau liga gali pasireikšti ir suaugusiems, kurie jų dar nėra persirgę ir nėra skiepyti.
Vaikams liga dažniausiai praeina švelniai, per 1–2 savaites. Suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams ir nusilpusio imuniteto žmonėms ji gali būti sunkesnė ir sukelti komplikacijų. Persirgus vėjaraupiais, dažniausiai susidaro ilgalaikis imunitetas, tačiau virusas lieka nervų mazguose „miegantis“ ir vėliau, daugelio metų laikotarpiu, gali atsinaujinti kaip juostinė pūslelinė (Herpes zoster).
Vėjaraupių nereikėtų painioti su raupais – tai visiškai kita, daug sunkesnė liga, kuri pasaulyje išnaikinta. Vėjaraupiai taip pat skiriasi nuo pūslelinės (Herpes), nors abu virusai priklauso tai pačiai šeimai.
Kaip plinta vėjaraupiai?
Vėjaraupių virusas plinta:
- oro lašeliniu keliu – kosint, čiaudint, kalbant, taip pat įkvėpus smulkių viruso dalelių, kurios ilgai laikosi ore;
- tiesioginio kontakto metu su pūslelių skysčiu;
- nuo motinos vaisiui nėštumo metu.
Liga labai užkrečiama: neskiepytas ir nepersirgęs asmuo, turėdamas artimą kontaktą su sergančiuoju, susirgs labai tikėtinai. Užkrečiamumo laikotarpis prasideda likus 1–2 paroms iki bėrimo pasirodymo ir tęsiasi tol, kol visos pūslelės apsitraukia šašais (paprastai apie 5–7 dienas nuo bėrimo pradžios).
Inkubacinis laikotarpis, kol atsiranda simptomų, dažniausiai trunka 10–21 dieną po sąlyčio su virusu.
Vėjaraupių simptomai
Liga paprastai prasideda 1–2 dienas trunkančiais ankstyvaisiais simptomais, vėliau atsiranda būdingas bėrimas.
Ankstyvi simptomai (labiau išreikšti suaugusiems):
- nedidelis ar vidutinis karščiavimas;
- silpnumas, nuovargis, apetito praradimas;
- galvos skausmas, raumenų skausmai;
- bendras negalavimas.
Bėrimas dažniausiai pasireiškia taip:
- pirmiausia atsiranda smulkios raudonos dėmelės ar gumbeliai, dažniausiai ant liemens, veido ir galvos odos;
- greitai (per kelias valandas) jie virsta skaidraus skysčio pūslelėmis, apsuptomis paraudusios odos;
- pūslelės labai niežti, vėliau sudžiūsta ir apsitraukia šašais;
- naujos pūslelės atsiranda bangomis kelias dienas, todėl vienu metu matomi įvairios stadijos dariniai (dėmės, pūslelės, šašai);
- bėrimas gali būti ir burnoje, gerklėje, ant lytinių organų, akių vokų;
- šašai paprastai nukrenta per 1–2 savaites.
Dažniausiai vaikams pakyla temperatūra (iki 38–39 °C), tačiau gali ir nepakilti. Kai kurių skiepytų žmonių liga pasireiškia švelnia forma – su nedaugeliu pūslelių ir be karščiavimo.
Vėjaraupių komplikacijos
Dažniausiai vėjaraupiai praeina be pasekmių, tačiau gali kilti:
- bakterinė odos infekcija – dėl kasymosi pūslelės užsikrečia, atsiranda pūlių, paraudimas plinta, žr. piodermijas ir rožę;
- plaučių uždegimas – dažniau suaugusiems ir nėščiosioms, žr. plaučių uždegimą;
- smegenėlių uždegimas (nestabili eisena, pusiausvyros sutrikimas) ir encefalitas – retos, tačiau sunkios komplikacijos, žr. encefalitą;
- kraujavimo sutrikimai, kepenų pažeidimas – labai retai;
- sunki forma nusilpusio imuniteto žmonėms ir naujagimiams;
- įgimtas vėjaraupių sindromas – jei nėščioji suserga ankstyvu nėštumo laikotarpiu, kūdikiui gali kilti vystymosi sutrikimų; jei suserga prieš gimdymą ar kelias dienas po jo, naujagimio liga gali būti labai sunki;
- juostinė pūslelinė vėliau gyvenime.
Kada kreiptis į gydytoją dėl vėjaraupių?
Į šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis (iš pradžių telefonu, kad nereikėtų sėdėti eilėje su kitais pacientais), jei:
- įtariate vėjaraupius suaugusiam žmogui, paaugliui ar kūdikiui;
- serga nėščioji ar moteris, planuojanti nėštumą, ar jei neskiepyta ir nepersirgusi nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju;
- sergančiajam nusilpęs imunitetas (pvz., vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus ar kortikosteroidus, serga vėžiu, ŽIV);
- bėrimas apima akis ar plinta į akių vokus;
- pūslelės užsikrėtė, atsirado pūlių, bėrimas ar paraudimas plinta;
- karščiavimas trunka ilgiau nei 4 dienas ar vėl pakyla po pagerėjimo;
- turėjote artimą kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais ir sergate sunkia liga ar priklausote rizikos grupei – kuo anksčiau pasitarus, kai kuriais atvejais galima sumažinti ligos riziką.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:
- sunku kvėpuoti, atsirado kosulys su dusuliu, krūtinės skausmas ar lūpos pamėlynavo;
- atsirado stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, sumišimas, mieguistumas, traukuliai, nestabili eisena ar pusiausvyros sutrikimas;
- vaikas vangus, nebeatsako, atsisako gerti ar nesišlapina;
- bėrimas sparčiai plinta, oda aplink pūsleles karšta, labai skausminga, atsirado aukšta temperatūra ar šaltkrėtis;
- atsirado kraujosruvų ar kraujavimas;
- vėjaraupiais serga naujagimis ar nėščioji su kvėpavimo sutrikimu;
- stiprus akies skausmas ar regėjimo sutrikimas.
Vėjaraupių diagnostika
Vėjaraupiai dažniausiai diagnozuojami pagal būdingą bėrimą ir apžiūrą. Prireikus (nėščioms, nusilpusio imuniteto pacientams, sunkesnėms formoms ar neaiškiais atvejais) gali būti atliekami:
- viruso nustatymas iš pūslelės skysčio (PGR tyrimas);
- antikūnų prieš vėjaraupių virusą kraujo tyrimas – nustatyti, ar žmogus yra persirgęs ar imunitetas susidaręs, ypač nėščioms ar rizikos grupėms po kontakto;
- kiti tyrimai komplikacijoms įvertinti (kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma ir kt.).
Vėjaraupių gydymas
Sveikiems vaikams vėjaraupiai dažniausiai gydomi simptomiškai namuose:
- niežėjimo mažinimas – vėsios vonios ar drėgni kompresai, švelnūs odos drėkikliai, trumpai nukirpti nagai (kad mažiau kasytųsi), laisvi medvilniniai drabužiai; niežėjimą mažinančius vaistus (pvz., antihistamininius) galima vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku;
- karščiavimo ir skausmo mažinimas – karščiavimą mažinantys vaistai pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas;
- aspirino (acetilsalicilo rūgšties) vaikams ir paaugliams duoti negalima – dėl Reye sindromo rizikos. Ibuprofeno vėjaraupių metu taip pat patartina vengti, nebent gydytojas nurodo kitaip, nes jis gali padidinti odos komplikacijų riziką;
- skysčiai ir poilsis, minkštas maistas, jei yra burnos pūslelių;
- odos priežiūra – švari oda, kasdienis rankų plovimas, nuvalius pūsleles neplėšyti šašų;
- antivirusiniai vaistai – gydytojas gali skirti suaugusiems, paaugliams, nėščiosioms, nusilpusio imuniteto pacientams ar sunkesnėms formoms; juos reikia pradėti kuo anksčiau, dažniausiai per pirmas 24 val. nuo bėrimo atsiradimo;
- antibiotikai – tik jei prisideda bakterinė infekcija, kuriuos skiria gydytojas;
- sunkiais atvejais ar esant komplikacijoms – gydymas ligoninėje.
Dozių savarankiškai nerinkitės, o vaikams vaistus duokite tik pasitarus su gydytoju.
Izoliacija. Sergantis žmogus turėtų likti namuose ir vengti kontakto su nėščiosiomis, nepersirgusiais, neskiepytais, nusilpusio imuniteto žmonėmis ir naujagimiais, kol visos pūslelės apsitrauks šašais. Į darželį, mokyklą ar darbą galima grįžti, kai nebeatsiranda naujų pūslelių ir visos esamos sudžiūvusios; tikslią tvarką nurodo gydytojas ar ugdymo įstaiga.
Vėjaraupių prevencija ir skiepai
Veiksmingiausia apsauga – skiepai nuo vėjaraupių. Skiepijimas padeda apsisaugoti nuo ligos arba sumažina jos sunkumą ir komplikacijų riziką. Skiepijama dažniausiai dviem dozėmis; kada tai daroma, kas apmokama valstybės lėšomis ir kam skiepai ypač rekomenduojami (pvz., suaugusiems, nepersirgusiems, planuojančioms nėštumą moterims, sveikatos priežiūros darbuotojams), turi patvirtinti šeimos gydytojas pagal aktualų Lietuvos skiepijimo kalendorių.
Svarbu žinoti:
- nėščiosios ir nusilpusio imuniteto žmonės šia gyvąja vakcina neskiepijami, todėl jiems ypač svarbu vengti kontakto su sergančiaisiais;
- po kontakto su sergančiuoju kai kuriems nepersirgusiems ir neskiepytiems žmonėms galima skiepytis per kelias dienas (iki 3–5 dienų) ar gauti specifinių antikūnų – tai sprendžia gydytojas;
- moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar yra persirgusios, rekomenduojama pasitikrinti antikūnus.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas bėrimas, paskiriami tyrimai ir parenkamas gydymas, taip pat aptariami skiepai. Įtarus vėjaraupius, prieš atvykstant į kliniką rekomenduojama paskambinti ir pranešti apie simptomus, kad būtų imtasi apsaugos priemonių ir apsaugoti kiti pacientai. Esant sunkiems simptomams, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai, įskaitant antikūnų nustatymą;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vėjaraupius
Dažniausiai liga trunka apie 1–2 savaites. Nauji pūsleliniai bėrimai atsiranda 3–5 dienas, o šašai nukrenta per 1–2 savaites.
Nuo 1–2 parų iki bėrimo pasirodymo, kol visos pūslelės apsitraukia šašais, paprastai apie 5–7 dienas nuo bėrimo pradžios.
Retai. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas, tačiau virusas lieka organizme ir vėliau gali sukelti juostinę pūslelinę.
Suaugusiems liga dažnai sunkesnė nei vaikams ir dažniau pasitaiko komplikacijų, ypač plaučių uždegimas, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Taip. Jei nėščioji suserga, gali kilti komplikacijų jai ir kūdikiui, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nėščiosios, nežinančios, ar yra persirgusios, turėjusios kontaktą su sergančiuoju, turi iškart susisiekti su gydytoju.
Taip, trumpos drungnos ar vėsios vonios ar dušas gali palengvinti niežėjimą. Odą po to reikėtų nusausinti švelniai pridedant, netrinant, nenaudoti agresyvių priemonių.
Kasymas gali sukelti bakterinę infekciją ir paliekamus randus. Padeda trumpi nagai, vėsūs kompresai ir gydytojo ar vaistininko rekomenduoti niežėjimą mažinantys vaistai.
Dviejų dozių skiepai dažniausiai apsaugo nuo ligos arba gerokai sušvelnina jos eigą. Daugiau apie skiepijimo galimybes aptarkite su šeimos gydytoju.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-10