Žarnyno nepraeinamumas

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Žarnyno nepraeinamumas

< Grįžti į ligų ABC

Žarnyno nepraeinamumas (žarnų nepraeinamumas, ileusas) – tai skubi būklė, kai dėl užsikimšimo ar sutrikusio judėjimo žarnyne neįmanoma normaliai praeiti virškintam maistui, skysčiams ir dujoms. Dėl to žarnyne kaupiasi turinys, jis plečiasi, didėja spaudimas žarnos sienelėje, gali sutrikti jos kraujotaka. Negydoma ši būklė gali sukelti žarnos pažeidimą, prakiurimą ir gyvybei pavojingas komplikacijas.

Žarnyno nepraeinamumas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, taip pat ir vaikams, tačiau dažniau suserga suaugusieji, ypač po pilvo operacijų ar sergantys žarnyno ligomis. Tai nėra liga, kurią galima gydyti namuose: ji reikalauja skubios medicininės pagalbos ligoninėje.

Žarnyno nepraeinamumo rūšys

Pagal priežastį skiriama:

  • mechaninis nepraeinamumas – kai žarnos spindį kažkas užkemša ar suspaudžia (sąaugos, navikas, išvarža, sukietėjusios išmatos, žarnos susisukimas);
  • funkcinis (paralyžinis) nepraeinamumas – kai žarna nepažeista ir nėra užkimšta, bet laikinai nustoja judėti (pvz., po operacijos, sunkios infekcijos ar dėl vaistų);

Pagal išplitimą:

  • dalinis nepraeinamumas – dalis turinio dar praeina, simptomai gali būti švelnesni;
  • visiškas nepraeinamumas – turinys visiškai nebepraeina, būklė sparčiai blogėja;

Pagal vietą:

  • plonosios žarnos nepraeinamumas, kuriam būdingas dažnas vėmimas ir stiprus skausmas;
  • storosios žarnos nepraeinamumas, kuriam būdingas ryškesnis pilvo pūtimas ir vėmimas, atsirandantis vėliau.

Žarnyno nepraeinamumo priežastys

Dažniausios priežastys:

  • sąaugos po pilvo ar dubens operacijų – dažniausia priežastis suaugusiesiems, ypač plonosios žarnos nepraeinamumo;
  • išvaržos – kai žarnos dalis įstringa pilvo sienos ar kirkšnies išvaržoje;
  • navikai – ypač storosios žarnos, žr. storosios žarnos vėžį;
  • uždegiminės žarnyno ligos – susiaurėjimai sergant Krono liga;
  • divertikulų uždegimas ir randai, žr. storosios žarnos divertikuliozę;
  • žarnos susisukimas (volvulas) ir invaginacija (kai viena žarnos dalis įsiskverbia į kitą), kuri ypač dažna kūdikiams ir mažiems vaikams;
  • sukietėjusios išmatos (fekalinė impakcija) – dažniausiai senyvo amžiaus ir nejudriems žmonėms, žr. vidurių užkietėjimą;
  • svetimkūniai, tulžies akmuo, kuris patenka į žarną ar žarnos spindį užkemša daugybė nesuvirškintų dalelių (pvz., kriaušių ar kitų skaidulų gumuliai);
  • paralyžinio nepraeinamumo priežastys – pilvo operacijos, pilvaplėvės uždegimas, sunkios infekcijos, kasos uždegimas, elektrolitų sutrikimai (pvz., mažas kalio kiekis), kai kurie vaistai (ypač stiprūs skausmą malšinantys, vaistai, lėtinantys žarnyno judėjimą), nugaros smegenų pažeidimai, kraujotakos sutrikimai.

Žarnyno nepraeinamumo simptomai

Simptomai priklauso nuo priežasties, vietos ir to, kaip greitai būklė vystosi. Dažniausiai pasireiškia:

  • pilvo skausmas – dažnai mėšlungiškas, bangomis kartojantis (kolikos), vėliau gali tapti nuolatinis ir labai stiprus;
  • pilvo pūtimas, išsipūtęs pilvas;
  • pykinimas ir vėmimas – dažnai kartojasi, vėmalai gali būti žalsvi, o vėlesnėse stadijose primenantys išmatas;
  • tuštinimosi ir dujų išsiskyrimo nebuvimas – tipiškas visiško nepraeinamumo požymis; kai nepraeinamumas dalinis, gali būti viduriavimas;
  • apetito praradimas, troškulys, sausa burna;
  • greitas širdies plakimas, silpnumas, svaigulys, dehidratacija;
  • karščiavimas ir stiprėjantis jautrumas liečiant pilvą – gali rodyti komplikacijas.

Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti kitokie: staigūs, stiprūs verksmo priepuoliai su kojų pritraukimu, atsisakymas valgyti, vėmimas (ypač žalias), išpūstas pilvas, vangumas, o invaginacijos atveju – išmatos kaip „avietinis drebutis“ (kraujingos ir gleivėtos).

Kada kreiptis į gydytoją ir skubios pagalbos požymiai?

Žarnyno nepraeinamumas – skubi būklė, todėl atsiradus įtarimui nedelskite.

Nedelsiant skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:

  • stiprus, kartojasi ar nuolatinis pilvo skausmas kartu su vėmimu, išpūstu pilvu ir negalite tuštintis ar išleisti dujų;
  • vemiate žaliai, tamsiai ar vėmalai primena išmatas;
  • pilvas labai skausmingas, kietas, įsitempęs, skausmas stiprėja judant ar liečiant;
  • atsirado karščiavimas, šaltkrėtis, labai greitas širdies plakimas, silpnumas, alpimas ar sumišimas – gali būti žarnos pažeidimas ar sepsis;
  • po pilvo operacijos ar sergant žarnyno liga atsirado minėti simptomai;
  • vaikas ar kūdikis staiga verkia iš skausmo, vemia žaliai, pilvas išpūstas, išmatose kraujo ar atrodo kaip „avietinis drebutis“;
  • nesišlapinate, labai sausa burna, svaigsta galva – dehidratacijos požymiai.

Iki atvykstant pagalbos nevalgykite ir negerkite, nevartokite vidurių laisvinamųjų vaistų, klizmų ir stiprių skausmą malšinančių vaistų be gydytojo patarimo, nes tai gali pabloginti būklę ar užmaskuoti simptomus.

Žarnyno nepraeinamumo diagnostika

Diagnozė nustatoma ligoninėje, dažniausiai skubios pagalbos skyriuje. Gydytojas:

  • apklausia ir apžiūri pilvą, įvertina išpūtimą, jautrumą, žarnų garsus, apčiuopia išvaržų vietas;
  • paskiria kraujo tyrimus – uždegimo rodikliams, elektrolitams, inkstų funkcijai, dehidratacijai ir komplikacijų požymiams;
  • atlieka pilvo ertmės vaizdinius tyrimus – dažniausiai kompiuterinę tomografiją (KT), kuri parodo nepraeinamumo vietą ir priežastį; taip pat gali būti atliekama pilvo rentgenograma ar ultragarsas;
  • kai reikia, atlieka endoskopinį tyrimą ar kitus papildomus tyrimus.

Kuo greičiau nustatoma priežastis, tuo geriau galima išvengti komplikacijų.

Žarnyno nepraeinamumo gydymas

Gydymas visada vyksta ligoninėje, o jo pobūdis priklauso nuo priežasties:

  • nevalgymas ir skysčių lašinimas į veną – dehidratacijai ir elektrolitų pusiausvyrai atkurti;
  • nosies ir skrandžio zondas – žarnyno turiniui nusiurbti, taip sumažinamas spaudimas ir vėmimas;
  • skausmo malšinimas ir stebėjimas, kartais – antibiotikai, jei yra infekcijos ar komplikacijų požymių;
  • konservatyvus gydymas – kai kuriais daliniais nepraeinamumo atvejais (ypač sąaugų sukeltais) žarnyno veikla atsistato per kelias dienas stebint pacientą;
  • operacija – kai nepraeinamumas visiškas, nepraeina konservatyviai ar yra komplikacijų požymių: pašalinamos sąaugos, išvarža, pažeista žarnos dalis ar navikas; kartais reikalinga laikina ar nuolatinė stoma (žarnos išvadas per pilvo sieną);
  • endoskopinės procedūros – pvz., stento įstatymas esant naviko sukeltam susiaurėjimui ar žarnos susisukimo atpalaidavimas;
  • invaginacijos gydymas vaikams – dažnai specialia procedūra (žarnos išplėtimu skysčiu ar oru), jei nepavyksta – operacija;
  • paralyžinio nepraeinamumo gydymas – pagrindinės priežasties šalinimas (infekcijos, elektrolitų sutrikimų, vaistų peržiūra), palaikomoji priežiūra.

Vaistų pavadinimus ir dozes nustato tik gydytojas. Savarankiškai gydytis ir „išvalyti“ žarnyną nepatartina.

Galimos komplikacijos

Negydomas ar pavėluotai gydomas žarnyno nepraeinamumas gali sukelti:

  • žarnos kraujotakos sutrikimą ir žūtį (nekrozę);
  • žarnos prakiurimą ir pilvaplėvės uždegimą (peritonitą);
  • sepsį ir kelių organų nepakankamumą, žr. sepsį;
  • sunkią dehidrataciją ir elektrolitų sutrikimus.

Laiku suteikus pagalbą, daugelis pacientų pasveiksta, tačiau pavėlavus komplikacijų rizika didėja, todėl svarbu nedelsti.

Žarnyno nepraeinamumo prevencija

Visiškai išvengti neįmanoma, tačiau rizikai sumažinti padeda:

  • laiku gydyti išvaržas – nelaukti, kol jos užstrigs;
  • kreiptis dėl užsitęsusių tuštinimosi pokyčių, kraujo išmatose ar svorio kritimo, siekiant laiku nustatyti navikus ar uždegimines ligas, žr. kraują išmatose;
  • dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje ir reguliariai tikrintis pagal rekomendacijas;
  • gydyti vidurių užkietėjimą, valgyti pakankamai skaidulų, gerti skysčių, judėti;
  • gerai sukramtyti maistą ir atsargiai valgyti didelius kiekius pluoštinių produktų, jei esate po žarnyno operacijų;
  • laikytis gydytojo rekomendacijų po pilvo operacijų;
  • kontroliuoti uždegimines žarnyno ligas (pvz., Krono ligą) pagal gydytojo skyrimą;
  • vartoti vaistus, kurie lėtina žarnyno veiklą, tik gydytojo nurodymu.

BIOFIRST klinikoje

Žarnyno nepraeinamumas yra skubi būklė, todėl BIOFIRST klinikoje jo gydymas neteikiamas – reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių ar skambinti 112, o ne laukti vizito. Tačiau pacientams, kuriems pasikartoja pilvo skausmai, pūtimas, užkietėjimas ar tuštinimosi pokyčiai, taip pat esantiems rizikos grupėje (po pilvo operacijų, sergantiems uždegimine žarnyno liga), klinikoje suteikiamos gydytojo gastroenterologo ir šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu įvertinamos galimos priežastys, skiriami tyrimai ir, esant reikalui, pacientas nukreipiamas tolesniam ištyrimui.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žarnyno nepraeinamumą

Kas yra žarnyno nepraeinamumas?

Tai būklė, kai žarnyne sutrinka maisto, skysčių ir dujų praėjimas dėl užsikimšimo ar sutrikusio žarnos judėjimo. Tai skubi būklė, reikalaujanti ligoninės pagalbos.

Kokie yra pirmieji žarnyno nepraeinamumo požymiai?

Dažniausiai – mėšlungiškas pilvo skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas ir vėmimas, tuštinimosi ir dujų nebuvimas. Jei šie simptomai stiprūs ar sparčiai blogėja, reikia nedelsiant kviesti pagalbą.

Ar žarnyno nepraeinamumas praeina savaime?

Kartais dalinis nepraeinamumas, ypač dėl sąaugų, gali atsistatyti stebint ligoninėje, tačiau to numatyti negalima, o negydoma būklė gali būti pavojinga gyvybei. Todėl savarankiškai laukti negalima.

Ar visada reikalinga operacija?

Ne visada. Dalinis nepraeinamumas dažnai gydomas konservatyviai (skysčiai, nosies zondas, stebėjimas), tačiau esant visiškam nepraeinamumui, komplikacijų požymiams ar tam tikroms priežastims operacija būtina.

Kodėl pavojingas žarnyno nepraeinamumas?

Nes ištempta ir užsikimšusi žarna gali netekti kraujotakos, prakiurti ir sukelti pilvaplėvės uždegimą bei sepsį, kurie kelia pavojų gyvybei.

Ar vidurių užkietėjimas gali sukelti žarnyno nepraeinamumą?

Ilgalaikis, sunkus užkietėjimas, ypač senyvo amžiaus žmonėms, gali sukelti žarnos užsikimšimą sukietėjusiomis išmatomis. Todėl užsitęsusį užkietėjimą, ypač su pilvo skausmu ir pūtimu, reikia gydyti.

Ar po operacijos žarnos gali „sulipti“?

Po pilvo operacijų gali susidaryti sąaugos – randinio audinio juostos, kurios gali susiaurinti ar užkimšti žarną. Tai gali pasireikšti net po daugelio metų, todėl esant minėtiems simptomams reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.

Ką daryti, jei įtariu nepraeinamumą?

Nevalgyti, negerti, nevartoti vidurių laisvinamųjų vaistų ar klizmų ir nedelsiant skambinti 112 ar vykti į skubios pagalbos skyrių.

Susiję straipsniai

Atnaujinta: 2026-11-10