Kai kurių žmonių oda nuo šalčio parausta, pradeda niežėti, atsiranda pabrinkusių bėrimų. Tokia reakcija gali pasireikšti pabuvus lauke šaltu oru, išgėrus šalto gėrimo ar įlipus į vėsų vandenį. Nors ši būklė dažnai vadinama alergija šalčiui, mediciniškai ji dar yra vadinama šalčio dilgėline.
Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra šalčio dilgėlinė, kokie yra jos simptomai ir kas juos sukelia. Taip pat aptarsime, kaip ši būklė diagnozuojama, kaip apsisaugoti nuo šalčio sukeltų reakcijų bei kokie gydymo būdai yra taikomi.
Kas yra alergija šalčiui?
Alergija šalčiui yra fizinė dilgėlinės forma, kai odos sąlytis su šalčiu – šaltu oru, vandeniu ar šaltais daiktais – sukelia niežtinčius, pabrinkusius bėrimus, vadinamus dilgėlinės pūslėmis.
Nors ši būklė dažnai vadinama alergija, tai nėra klasikinė alerginė reakcija. Šalčio dilgėlinę sukelia ne alergenas, o šalčio poveikis, dėl kurio odoje išsiskiria histaminas (biologiškai aktyvi medžiaga, dalyvaujanti alerginėse ir uždegiminėse reakcijose).
Kodėl oda parausta ir atsiranda bėrimų?
Šaltis skatina odoje esančias putliąsias ląsteles išskirti histaminą. Dėl to išsiplečia odos kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas, atsiranda paraudimas, niežulys, patinimas ir susiformuoja šalčio dilgėlinei būdingi pabrinkę, niežtintys bėrimai.
Tikslios priežastys, dėl kurių išsivysto šalčio dilgėlinė, kol kas nėra visiškai aiškios. Kai kuriems žmonėms šalčio dilgėlinė gali pasireikšti po persirgtos virusinės ar kitos infekcinės ligos. Ne visada pavyksta nustatyti, ar infekcija turėjo tiesioginės įtakos alergijos atsiradimui. Retais atvejais šalčio dilgėlinė gali būti antrinė, t. y. susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, tam tikromis autoimuninėmis ar kraujo ligomis. Nors dažniausiai šalčio dilgėlinė nėra paveldima, retais atvejais pasitaiko ir genetiškai nulemtų jos formų.
Šalčio dilgėlinės simptomai
Alerginė reakcija paprastai pasireiškia per kelias minutes po šalčio poveikio, o šalčio alergijos simptomai gali išlikti kelias valandas ar ilgiau. Bėrimai dažniausiai atsiranda šalčio paveiktose kūno vietose. Šalčio dilgėlinės simptomai gali sustiprėti grįžus į šiltesnę aplinką.
Niežtintys bėrimai ir paraudimas
Pagrindinis šalčio dilgėlinės simptomas – niežtinčios, pabrinkusios, paraudusios dėmės. Šios dėmės gali būti įvairaus dydžio, atsirasti tik tose odos vietose, kurias tiesiogiai paveikė šaltis, arba išplisti į kitas kūno vietas.
Patinimas
Šalčio dilgėlinė gali sukelti ne tik paviršinius odos bėrimus, bet ir gilesnių audinių patinimą. Pavyzdžiui, laikant šaltą daiktą gali patinti rankos ar pirštai, o išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius šalto maisto – lūpos ir burnos sritis. Patinimas paprastai atsiranda netrukus po šalčio poveikio ir gali sukelti odos tempimo jausmą ar skausmą.
Sunkesnės reakcijos
Retais atvejais šalčio poveikis gali sukelti sunkią visą organizmą apimančią alerginę reakciją – anafilaksiją. Anafilaksija gali pasireikšti pilvo skausmu, padažnėjusiu širdies plakimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu. Taip pat gali svaigti galva, sutrikti sąmonė, žmogus gali apalpti. Gali patinti liežuvis, lūpos ar gerklė, pasunkėti kvėpavimas.
Sunki organizmo reakcija į šaltį dažniau atsiranda, kai šaltis veikia didelį kūno paviršiaus plotą, pavyzdžiui, plaukiant šaltame vandenyje. Anafilaksija yra gyvybei pavojinga būklė, todėl pastebėjus jos simptomus būtina nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112.
Kuo šalčio dilgėlinė skiriasi nuo kitų odos reakcijų į šaltį?
Odos paraudimą ar niežulį, atsiradusį dėl šalčio poveikio, ne visada sukelia šalčio dilgėlinė. Šaltuoju metų laiku oda gali sausėti, parausti ar pleiskanoti dėl vėjo ir sauso oro. Paprastas odos paraudimas nuo šalčio paprastai išnyksta odai sušilus. Tuo tarpu šalčio dilgėlinei būdingi iškilūs, niežtintys bėrimai atsiranda per kelias minutes po šalčio poveikio ir gali išlikti kelias valandas.
Svarbu atskirti įprastą šalčio dilgėlinę nuo retos paveldimos ligos – šeiminio šalčio sukelto autouždegiminio sindromo. Šiam sindromui būdingi skausmingi bėrimai, karščiavimas, šaltkrėtis ir kiti į gripą panašūs simptomai. Įtarus šį sindromą, reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą, kuris įvertins jaučiamus simptomus ir prireikus paskirs papildomus tyrimus.
Kaip diagnozuojama šalčio dilgėlinė?
Šalčio dilgėlinė dažniausiai diagnozuojama įvertinus paciento simptomus ir atlikus ledo testą. Testo metu ant paciento dilbio uždedama ledo pakuotė arba užlašinama šalto vandens. Po 1–3 minučių dirgiklis pašalinamas, o gydytojas alergologas 10–15 minučių stebi odos reakciją į šaltį. Jei šalčio paveiktoje vietoje atsiranda paraudusi, pabrinkusi dėmė (dilgėlinės pūkšlė), šalčio testas gali būti laikomas teigiamu.
Jei įtariama, kad šalčio dilgėlinė susijusi su kita liga, gali būti atliekami kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti kraujo ląstelių kiekį, o CRB (C reaktyviojo baltymo) ir ENG (eritrocitų nusėdimo greičio) tyrimai – nustatyti uždegimo požymius. Šie tyrimai padeda nustatyti infekcines, autoimunines ar kitas uždegimines ligas.
Kaip apsisaugoti nuo šalčio dilgėlinės ir kaip ją gydyti?
Svarbiausia šalčio dilgėlinės valdymo priemonė – vengti šalčio ir staigaus kūno atvėsimo. Gydymą, atsižvelgdamas į simptomus ir jų stiprumą, parenka gydytojas alergologas.
Apsauga nuo šalčio
Šaltuoju metų laiku rekomenduojama šiltai rengtis, dengti atviras odos vietas, mūvėti pirštines ir šaliku pridengti veidą. Taip pat reikėtų riboti buvimą vėjuotoje ar drėgnoje aplinkoje, vengti labai šaltų gėrimų ir maisto. Prieš lipant į vandenį svarbu įvertinti jo temperatūrą ir vengti maudynių šaltame vandenyje. Dėl galimos stiprios alerginės reakcijos šaltame vandenyje nereikėtų plaukioti vieniems.
Vaistai
Šalčio dilgėlinės gydymui dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai. Juos svarbu vartoti taip, kaip nurodė gydytojas alergologas. Jei kyla anafilaksijos rizika, gydytojas gali paskirti adrenalino švirkštą, kurį visada būtina turėti su savimi. Kai kuriais atvejais antihistamininius vaistus rekomenduojama išgerti dar prieš susiduriant su šalčiu, tačiau dėl tokio vartojimo būdo reikėtų pasitarti su gydytoju alergologu. Taip pat svarbu, kad artimieji žinotų, kaip elgtis pasireiškus sunkiai alerginei reakcijai ir kada reikalingi skubi medicininė pagalba.
Kada reikia skubios pagalbos?
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei alerginė reakcija apima visą kūną, pasunkėja kvėpavimas, staiga patinsta lūpos, burna, liežuvis ar gerklė, atsiranda stiprus silpnumas, alpimas ar sumišimas. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Šalčio dilgėlinė gali apsunkinti kasdienybę, ypač šaltuoju metų laiku, tačiau tinkamai įvertinus odos būklę ir parinkus gydymą, alergijos simptomus dažniausiai galima kontroliuoti. Jei pastebite neįprastą odos reakciją į šaltį, nereikėtų to ignoruoti ar bandyti gydytis savarankiškai. Gydytojas alergologas gali įvertinti simptomus, nustatyti galimas jų priežastis ir patarti, kaip išvengti šalčio sukeltų reakcijų.