Adenoidai

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Adenoidai

Adenoidai – tai limfinio audinio sankaupa nosiaryklėje (nosiaryklės tonzilė), kuri vaidina svarbų vaidmenį kovojant su infekcijomis, patenkančiomis į kvėpavimo takus per nosį. Dažnai reaguodamas į infekcijas, šis audinys gali laikinai padidėti ir pradėti trukdyti normaliam oro ir sekreto praėjimui.

Adenoidai dažniausiai padidėja vaikystėje, tačiau panašūs simptomai (knarkimas, nosies užgulimas, triukšmingas kvėpavimas) gali pasireikšti ir suaugusiesiems.

Adenoidų padidėjimo priežastys

Adenoidų padidėjimą dažniausiai lemia:

  • natūralus, dažnas vaikų imuninis atsakas į infekcijas;
  • pasikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos;
  • alerginis rinitas;
  • gastroezofaginis refliuksas, siejamas su nosiaryklės gleivinės dirginimu.

Adenoidų simptomai

Dažniausi padidėjusių adenoidų požymiai:

  • nuolatinis kvėpavimas per burną;
  • knarkimas, neramus miegas, kartais miego apnėjos epizodai;
  • nosinis balso atspalvis;
  • dažni ausų uždegimai ir klausos sutrikimai, nes padidėję adenoidai trikdo Eustachijaus vamzdelio veiklą;
  • nuolatinė sloga;
  • galvos skausmas, nuovargis, irzlumas.

Nors adenoidai ir sinusitas gali sukelti panašius simptomus (galvos skausmą, nosies užgulimą, kvėpavimo sunkumus), tai skirtingos būklės – padidėję adenoidai paprastai sukelia būtent kvėpavimo sunkumus, knarkimą ir ausų infekcijas.

Negydant ilgą laiką, gali atsirasti rimtesnių pasekmių – kalbos vystymosi sulėtėjimas, klausos sutrikimai ar veido augimo pokyčiai dėl nuolatinio kvėpavimo per burną.

Kada kreiptis į gydytoją dėl adenoidų?

Į gydytoją otorinolaringologą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • vaikas nuolat kvėpuoja per burną;
  • pastebimas dažnas knarkimas ar neramus miegas;
  • vaikas dažnai serga ausų uždegimais ar pastebimi klausos sutrikimai.

Adenoidų diagnostika

Adenoidų padidėjimas diagnozuojamas remiantis:

  • gydytojo otorinolaringologo apžiūra;
  • nosiaryklės endoskopiniu tyrimu;
  • kartais – klausos tyrimu.

Adenoidų gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo simptomų sunkumo ir dažnumo:

  • lengvų simptomų atveju – stebėjimas, konservatyvus gydymas (kvėpavimo pratimai, nosies lašai, antihistamininiai vaistai, jei priežastis alerginė);
  • antibiotikai, jei nustatoma bakterinė infekcija (adenoiditas);
  • chirurginis pašalinimas (adenoidektomija) – kai simptomai pasikartojantys ir ilgai trunkantys, pvz., dažni ausų uždegimai ar miego apnėja.

Po adenoidektomijos gali pasireikšti trumpalaikiai simptomai – nedidelis kraujavimas, skausmas nosiaryklės srityje, rijimo sunkumai, blogas burnos kvapas ar bendras nuovargis.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo otorinolaringologo konsultacijos, kurių metu nustatoma adenoidų būklė ir parenkamas tinkamiausias gydymo planas.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų otorinolaringologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie adenoidus

Ar adenoidai tik vaikų problema?

Dažniausiai taip, tačiau panašūs simptomai – knarkimas, triukšmingas kvėpavimas, nosies užgulimas – gali pasireikšti ir suaugusiesiems dėl kitų priežasčių.

Kuo skiriasi adenoidai nuo sinusito?

Abi būklės gali sukelti panašius simptomus, tačiau padidėję adenoidai dažniausiai sukelia kvėpavimo sunkumus, knarkimą ir ausų infekcijas, o sinusitas – nosies ančių uždegimą su veido skausmu ir spaudimu.

Kada reikalinga adenoidektomija?

Kai simptomai tampa pasikartojantys ir ilgai trunkantys – pvz., vaikas kenčia nuo dažnų ausų uždegimų ar miego apnėjos.

Kokios adenoidų negydymo pasekmės?

Ilgainiui prastai girdint ar nepakankamai kvėpuojant per nosį, gali išsivystyti kalbos vystymosi sulėtėjimas, klausos sutrikimai ar veido augimo pokyčiai.

Ar adenoidai gali sukelti klausos sutrikimų?

Taip, padidėję adenoidai gali trikdyti Eustachijaus vamzdelio veiklą, o tai skatina ausų infekcijas ir gali lemti klausos pablogėjimą.

Kiek laiko trunka atsigavimas po adenoidektomijos?

Trumpalaikiai simptomai (skausmas, rijimo sunkumai) paprastai praeina per kelias dienas, tačiau tikslų atsigavimo laiką įvertina gydytojas individualiai.

Susiję straipsniai


Atnaujinta: 2026-10-03