Akių ašarojimas – tai nespecifinis simptomas, atsirandantis dėl disbalanso tarp ašarų gamybos ir jų nutekėjimo. Ašarų nutekėjimą gali trikdyti voko įvirtimas ar išvirtimas, per didelis vokų laisvumas, ašarų taškelio pakitimai ar kliūtis bet kurioje ašarų takų dalyje.
Ašarų takų nepraeinamumas gali būti įgimtas arba įgytas. Įgimto nepraeinamumo atveju ašarojimas dažniausiai pasireiškia jau po gimimo, kartu su traiškanojimu ar pūliavimu.
Akių ašarojimo priežastys
Akių ašarojimą gali sukelti:
- ašarų takų nepraeinamumas (įgimtas ar įgytas);
- voko įvirtimas ar išvirtimas, per didelis vokų laisvumas;
- ašarų taškelio pakitimai;
- akių paviršiaus sausumas, sukeliantis refleksinį ašarojimą;
- svetimkūnis akyje;
- uždegimas ar alergija;
- ašarų liaukos uždegimas;
- tam tikri vaistai, didinantys ašarų gamybą.
Akių ašarojimo simptomai
Priklausomai nuo priežasties, akių ašarojimą gali lydėti:
- nuolatinis ar besikartojantis akies šlapimas;
- traiškanojimas ar pūliavimas, jei priežastis – užsikimšimas ar infekcija;
- vokų odos dirginimas dėl nuolatinės drėgmės;
- laikinas matymo neryškumas;
- akies paraudimas ar svetimkūnio pojūtis, jei priežastis – uždegimas ar alergija.
Kada kreiptis į gydytoją dėl akių ašarojimo
Į gydytoją oftalmologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- naujagimiui ašarojimas pasireiškia kartu su traiškanojimu ar pūliavimu;
- ašarojimas nuolatinis, trikdo kasdienę veiklą ar regėjimą;
- kartu atsiranda akies paraudimas, skausmas ar padidėjęs jautrumas šviesai;
- ašarojimas atsiranda staiga, tik vienoje akyje.
Akių ašarojimo diagnostika
Akių ašarojimo priežastis nustatoma remiantis:
- gydytojo oftalmologo apžiūra;
- vokų padėties ir ašarų taškelio įvertinimu;
- ašarų takų praeinamumo tyrimu;
- ragenos ir akies paviršiaus įvertinimu plyšine lempa.
Akių ašarojimo gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties:
- akių paviršiaus sausumo atveju – drėkinantys akių lašai;
- ašarų takų užsikimšimo atveju – ašarų latakų masažas (kūdikiams), zondavimas ar chirurginis praplėtimas;
- voko padėties sutrikimų (įvirtimo, išvirtimo) atveju – chirurginė korekcija;
- uždegimo ar alergijos atveju – atitinkamas priešuždegiminis ar antialerginis gydymas;
- svetimkūnio atveju – jo pašalinimas.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos, kurių metu įvertinama ašarų takų būklė ir nustatoma ašarojimo priežastis, naudojant šiuolaikinę diagnostinę įrangą.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo oftalmologo konsultacija;
- ašarų takų praeinamumo įvertinimas;
- akies paviršiaus ir vokų apžiūra;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie akių ašarojimą
Kai akies paviršius per sausas, organizmas refleksiškai gamina daugiau ašarų, tačiau jos dažnai nesudaro tinkamos, stabilios ašarų plėvelės – todėl paradoksaliai atsiranda ašarojimas, o gydymas paremtas drėkinimu, ne ašarų mažinimu.
Nedidelis, laikinas ašarojimas gali būti normalus, tačiau kartu su traiškanojimu ar pūliavimu jis gali reikšti įgimtą ašarų takų nepraeinamumą, kurį reikėtų įvertinti gydytojui.
Ne, kūdikiams dažnai pakanka masažo, o nepraeinamumas savaime pasitaiko išsigydo per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Suaugusiems, priežasčiai nepraeinant savaime, gali reikėti zondavimo ar chirurginio gydymo.
Tai gali reikšti lokalią priežastį – pvz., svetimkūnį, vietinį uždegimą ar konkrečios akies ašarų tako pažeidimą, todėl vienpusis ašarojimas reikalauja atskiro įvertinimo.
Taip, alerginis akių dirginimas dažnai pasireiškia ašarojimu kartu su niežuliu ir paraudimu.
Jei staiga atsiranda vienpusis ašarojimas kartu su skausmu, ryškiu paraudimu ar regėjimo pablogėjimu – tokiu atveju rekomenduojama nedelsti kreiptis į gydytoją.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-21