Endometriozė – tai lėtinė liga, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę (endometriumą), auga už gimdos ribų – dažniausiai kiaušidėse, kiaušintakiuose ar dubens ertmėje. Šis audinys, kaip ir įprastas endometriumas, reaguoja į hormoninius menstruacinio ciklo pokyčius, tačiau, negalėdamas natūraliai pasišalinti iš organizmo, sukelia lėtinį uždegimą, skausmą ir sąaugas.
Endometrioze serga apie 10–15 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Liga gali ilgai neduoti jokių simptomų arba pasireikšti stipriu skausmu ir sunkumais pastoti – sunkumo laipsnis nebūtinai atitinka simptomų intensyvumą.
Endometriozės priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli endometriozės priežastis nėra iki galo žinoma. Endometriozės riziką didina:
- gimdymų nebuvimas;
- šeiminis polinkis;
- ankstyva menarchė (pirmosios mėnesinės);
- vėlyvoji menopauzė;
- trumpesni mėnesinių ciklai (mažiau nei 27 dienos);
- gausus menstruacinis kraujavimas;
- lytinių takų obstrukcija;
- aukštesnis ūgis, mažesnis kūno masės indeksas;
- mityba, gausi sočiųjų riebalų rūgščių.
Endometriozės riziką mažina:
- gimdymai;
- ilgas žindymas;
- vėlyva menarchė (po 14 metų);
- ilgalaikis omega-3 riebalų rūgščių vartojimas.
Endometriozės simptomai
Dažniausi endometriozės požymiai:
- skausmingos mėnesinės, kurios laikui bėgant gali stiprėti;
- lėtinis dubens skausmas, nesusijęs vien su menstruacijomis;
- skausmas lytinių santykių metu, ypač giluminio įsiskverbimo metu;
- gausios ar ilgesnės mėnesinės, kartais su tepimu tarp ciklų;
- skausmas šlapinantis ar tuštinantis, dažniausiai mėnesinių metu;
- sunkumai pastoti – kai kurioms moterims tai pirmasis ligos požymis.
Kai kurioms moterims endometriozė nesukelia jokių pastebimų simptomų ir nustatoma atsitiktinai, ieškant nevaisingumo priežasčių.
Kada kreiptis į gydytoją dėl endometriozės
Į gydytoją ginekologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- mėnesinės tampa vis skausmingesnės ar trukdo kasdienei veiklai;
- juntamas nuolatinis ar dažnai pasikartojantis dubens skausmas;
- skausmas atsiranda lytinių santykių metu;
- ilgiau nei metus nepavyksta pastoti reguliariai mėginant.
Endometriozės diagnostika
Endometriozė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo ginekologo apžiūra ir simptomų įvertinimu;
- ginekologiniu ultragarsiniu tyrimu;
- laparoskopija – informatyviausiu tyrimu, leidžiančiu tiesiogiai apžiūrėti dubens ertmę ir, esant poreikiui, tuo pat metu pašalinti endometriozės židinius.
Svarbu žinoti, kad tarp per tyrimus nustatytų pakitimų dydžio ir simptomų sunkumo tiesioginio ryšio nėra – net nedidelė endometriozė gali sukelti stiprų skausmą, ir atvirkščiai.
Endometriozės gydymas
Endometriozės gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų, ligos stadijos ir to, ar planuojamas nėštumas:
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo skausmui mažinti;
- hormoniniai kontraceptikai, slopinantys ovuliaciją ir endometriumo augimą;
- progestinai, stabdantys ligos progresavimą;
- chirurginis gydymas – endometriozės židinių ar sąaugų pašalinimas, dažniausiai laparoskopijos metu;
- sunkiais, nuo gydymo neplanuojant nėštumo priklausomais atvejais – radikalesnė chirurgija.
Natūralus, ligos eigą laikinai sustabdantis veiksnys yra nėštumas ir ilgas žindymas, tačiau tai nelaikoma gydymo metodu. Gydytojai paprastai pirmiausia rekomenduoja išbandyti konservatyvų gydymą, o jam nedavus rezultatų – svarstoma operacija.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje dirba akušeriai-ginekologai, kurie pakonsultuoja dėl endometriozės simptomų, paskirs tinkamą tyrimą ar gydymą, prireikus nukreips tolesniam gydymui.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija;
- ginekologinis ultragarsinis tyrimas;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus gydymo ar profilaktikos plano sudarymas.
Gydytojų akušerių-ginekologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie endometriozę
Ne, dauguma moterų su endometrioze sėkmingai pastoja ir gimdo, tačiau liga padidina nevaisingumo riziką – kuo sunkesnė ligos stadija, tuo rizika didesnė.
Ne, tai lėtinė liga – net po gydymo apie 10–15 proc. atvejų liga atsinaujina, todėl svarbi reguliari priežiūra.
Simptomų sunkumas nebūtinai atitinka pakitimų dydį, o kai kurioms moterims liga apskritai nesukelia simptomų, todėl diagnozė dažnai nustatoma vėlai arba atsitiktinai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštimis, vaisiais ir daržovėmis gausi mityba siejama su mažesne rizika, o mityba, gausi sočiųjų riebalų, – su didesne, tačiau tiesioginio priežastinio ryšio kol kas neįrodyta.
Gydymas dažniausiai pradedamas, kai endometriozė sukelia skausmą, gausų kraujavimą ar vaisingumo sutrikimus – ne visais atvejais liga iškart gydoma medikamentiškai ar chirurgiškai.
Taip, apie 10–15 proc. gydytų pacienčių liga atsinaujina, todėl svarbu tęsti reguliarią gydytojo priežiūrą net ir pagerėjus savijautai.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-15