Hipochondrija, dar vadinama sveikatos nerimo sutrikimu ar ligos nerimo sutrikimu, – tai psichikos sveikatos būklė, kai žmogų nuolat kamuoja baimė, kad jis serga ar susirgs sunkia liga, nors gydytojo apžiūra ir tyrimai nieko rimto nerodo. Normalūs rezultatai nenuramina arba nuramina tik trumpam, o nerimas netrukus sugrįžta.
Svarbiausia: hipochondrija nėra išsigalvojimas ar „sunkus charakteris”. Žmogus tikrai kenčia, o baimė ir įtampa gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Tai gydoma būklė.
Hipochondrija yra viena iš somatoforminių sutrikimų formų. Pagrindinis skirtumas nuo kitų: sergant hipochondrija, ryškiausia ne pats fizinis simptomas, o baimė dėl galimos ligos. Simptomų gali nebūti visai arba jie būna lengvi (pavyzdžiui, įprastas kūno pojūtis ar nedidelis skausmas), tačiau žmogus juos aiškina kaip sunkios ligos požymį.
Hipochondrijos priežastys
Viena priežastis nenustatoma. Sutrikimą dažniausiai lemia kelių veiksnių derinys:
- polinkis nerimauti ir didesnis jautrumas kūno pojūčiams;
- ankstesnė sunki liga ar mirtis šeimoje, ypač vaikystėje, kai išmokstama bijoti ligų;
- trauminė patirtis, ilgalaikis stresas;
- kartu esantys sutrikimai – nerimo sutrikimas, depresija;
- nuolatinis informacijos apie ligas ieškojimas internete („kibernetinė hipochondrija”), kuris stiprina baimę;
- kartais – įprotis daug dėmesio skirti simptomams šeimoje, kurioje užaugo žmogus.
Sutrikimas dažniausiai prasideda ankstyvame suaugusiųjų amžiuje, bet gali pasireikšti bet kada.
Hipochondrijos simptomai
Būdingi psichologiniai ir elgesio požymiai:
- nuolatinės mintys, kad žmogus serga ar susirgs sunkia liga (vėžiu, širdies liga, neurologine liga);
- dažnas kūno apžiūrinėjimas ir tikrinimas – kaklo, odos, apgamų, pulso, spaudimo, šlapimo ar išmatų;
- nuolatinis ieškojimas informacijos internete apie ligas;
- dažnas kreipimasis į gydytojus ir pakartotiniai tyrimai arba, priešingai, vengimas gydytojų ir žinių apie ligas dėl baimės išgirsti diagnozę;
- nuolatinis artimųjų klausinėjimas, ar tikrai nieko nerimta (pasitikrinimo ieškojimas);
- sunku patikėti, kai gydytojas sako, kad liga nerasta;
- vengimas situacijų, kurios primena ligą (ligoninių, laidotuvių, televizijos laidų apie ligas);
- nerimas, įtampa, miego sutrikimai, dirglumas, susitraukimas iš kasdienės veiklos.
Hipochondrijai būdingi du elgesio tipai: kai žmogus dažnai kreipiasi į gydytojus ir kai jų vengia.
Kada kreiptis į gydytoją dėl hipochondrijos?
Į šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą / psichoterapeutą rekomenduojama kreiptis, jei:
- nerimas dėl sveikatos trunka ilgiau nei 6 mėnesius;
- baimė nepraeina net gavus normalius tyrimų rezultatus;
- nerimas trukdo dirbti, mokytis, bendrauti ar miegoti;
- daug laiko praleidžiate tikrindami kūną ar ieškodami informacijos apie ligas;
- jaučiate beviltiškumą, liūdesį ar kitus depresijos požymius.
Svarbu: net jei žmogus serga hipochondrija, jis gali susirgti ir tikra liga. Todėl nauji, ryškūs ar keičiantys pobūdį simptomai visada turi būti įvertinti gydytojo, o ne nurašomi nerimui.
Skubios pagalbos požymiai. Skambinkite 112, jei atsiranda stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos ar regėjimo sutrikimas, sąmonės netekimas ar staigus stiprus skausmas, kurio anksčiau nebuvo. Jei kyla mintys apie savęs žalojimą ar gyvenimo baigimą, kreipkitės į 112 arba emocinės paramos liniją Vilties linija 116 123.
Hipochondrijos diagnostika
Diagnozė nustatoma po kruopštaus pokalbio ir apžiūros, atmetus fizines ligas. Gydytojas vertina:
- kiek laiko trunka nerimas ir kaip stipriai jis veikia kasdienį gyvenimą;
- ar baimė neproporcinga turimiems simptomams ir tyrimų rezultatams;
- ar nėra kitos priežasties – depresijos, nerimo sutrikimo, obsesinio-kompulsinio sutrikimo ar kitos psichikos ligos;
- tyrimų istoriją ir ankstesnę patirtį su gydytojais.
Specifinių laboratorinių tyrimų hipochondrijai nustatyti nėra. Tyrimai skiriami tik tada, kai tai pateisina simptomai ar apžiūros radiniai.
Hipochondrijos gydymas
Gydymas dažniausiai efektyvus ir apima:
- psichoterapiją – dažniausiai kognityvinę elgesio terapiją, padedančią keisti mintis apie simptomus, mažinti nuolatinį tikrinimą ir pasitikrinimo ieškojimą bei vėl grįžti į kasdienę veiklą;
- vaistus – kai kuriems pacientams, ypač esant kartu depresijai ar nerimo sutrikimui, gydytojas gali paskirti antidepresantus. Dozę ir gydymo trukmę nustato gydytojas;
- vieną nuolatinį gydytoją – reguliarūs, iš anksto suplanuoti vizitai pas tą patį šeimos gydytoją padeda sumažinti nerimą ir nereikalingų tyrimų skaičių;
- savitvardos įgūdžius – ribojimas ieškoti informacijos internete, kūno tikrinimo mažinimas, atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikos, reguliarus fizinis aktyvumas, miego higiena;
- artimųjų paramą – paaiškinimas šeimai, kaip nuraminti nestiprinant nerimo.
Dauguma pacientų, gavę tinkamą pagalbą, jaučiasi geriau, nors nerimas gali sugrįžti stresinėmis aplinkybėmis.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo ir kitų specialistų konsultacijos, kurių metu rimtai įvertinami nusiskundimai, atliekami reikalingi tyrimai ir atmetamos fizinės ligos. Psichiatro ar psichoterapeuto paslaugos klinikoje neteikiamos, todėl, esant poreikiui, pacientas nukreipiamas pas atitinkamus specialistus.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- konsultacijos pas tinkamų sričių specialistus pagal simptomus;
- siuntimas psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijai.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie hipochondriją
Ne. Žmogus nuoširdžiai bijo ir kenčia. Skausmas ar kiti pojūčiai gali būti tikri, tačiau jie aiškinami kaip pavojingesni, nei yra iš tikrųjų.
Hipochondrija – viena iš somatoforminių sutrikimų formų, kai dominuoja baimė dėl ligos. Kitų somatoforminių sutrikimų atveju pirmiausia vargina patys fiziniai simptomai.
Nes nerimas dažnai pasikeičia – žmogus ima galvoti, kad tyrimas buvo netikslus ar liga išliko neaptikta. Todėl pasitikrinimas padeda tik trumpam, o pakartotiniai tyrimai nerimą gali sustiprinti.
Daugeliui žmonių pavyksta ženkliai sumažinti nerimą ir grįžti prie normalaus gyvenimo taikant psichoterapiją ir, jei reikia, vaistus. Nerimas gali sugrįžti stresinėmis aplinkybėmis, todėl svarbi ilgalaikė pagalba.
Taip, todėl nauji ar sunkūs simptomai visada turi būti įvertinti gydytojo, nesvarbu, ar žmogus turi nerimo sutrikimą.
Jei yra polinkis nerimauti – taip, nes tai dažnai sustiprina baimę ir skatina nuolatinį ieškojimą. Verta riboti tokį ieškojimą ir kilusius klausimus aptarti su gydytoju.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-19