Prostatos vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystantis prostatoje (priešinėje liaukoje). Beveik visais atvejais tai adenokarcinoma, kylanti iš liaukinio prostatos audinio ląstelių. Tai viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 50 metų vyrams.
Dauguma prostatos vėžio atvejų progresuoja lėtai, tačiau kai kurios formos gali būti agresyvesnės ir plisti į kitus organus, dažniausiai kaulus ar limfmazgius. Ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl ypač svarbi reguliari profilaktinė patikra.
Prostatos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis nežinoma, tačiau riziką susirgti didina:
- amžius – pagrindinis rizikos veiksnys, rizika reikšmingai didėja po 50 metų;
- paveldimumas – prostatos vėžio atvejai artimoje šeimoje;
- rasė – kai kuriais duomenimis, tamsiaodžiai vyrai serga dažniau;
- hormoniniai veiksniai, susiję su testosterono poveikiu prostatos ląstelėms;
- mityba, gausi gyvulinių riebalų, ir mažas fizinis aktyvumas.
Prostatos vėžio simptomai
Ankstyvosiose stadijose prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Ligai progresuojant gali atsirasti:
- dažnas ar apsunkintas šlapinimasis, šlapinimasis naktį;
- susilpnėjusi šlapimo srovė;
- kraujas šlapime ar spermoje;
- skausmas tarpvietėje;
- pažengusios ligos atveju – kaulų skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, bendras silpnumas.
Kada kreiptis į gydytoją dėl prostatos vėžio
Į gydytoją urologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- atsiranda šlapinimosi pokyčių;
- pastebimas kraujas šlapime ar spermoje;
- juntamas skausmas tarpvietėje.
Vyrams po 50 metų (o turintiems šeiminę riziką – nuo 45 metų) rekomenduojama reguliari profilaktinė patikra net ir nesant jokių simptomų, nes ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai nepasireiškia.
Prostatos vėžio diagnostika
Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo urologo apžiūra, įskaitant digitalinį rektalinį tyrimą;
- prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimu;
- prostatos biopsija, patvirtinančia diagnozę;
- vaizdiniais tyrimais (MRT, KT, kaulų scintigrafija), vertinančiais galimą ligos išplitimą.
Svarbu žinoti, kad padidėjęs PSA lygis savaime nereiškia prostatos vėžio – jį gali padidinti ir kitos, gerybinės būklės, pvz., gerybinė prostatos hiperplazija ar prostatos uždegimas. Galutinę diagnozę patvirtina tik biopsija.
Prostatos vėžio gydymas
Gydymo planas priklauso nuo ligos stadijos, agresyvumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės:
- aktyvus stebėjimas – mažos rizikos, lėtai augančio vėžio atveju, reguliariai atliekant PSA tyrimus ir kitus patikrinimus, be skubaus gydymo;
- chirurginis gydymas (radikali prostatektomija);
- spindulinė terapija;
- hormonų terapija, mažinanti testosterono poveikį;
- chemoterapija – pažengusiais, kitam gydymui atspariais atvejais.
Sprendimą dėl gydymo taktikos visada priima gydytojas kartu su pacientu, atsižvelgdamas į galimą naudą ir šalutinį poveikį.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo urologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai, rizikos veiksniai ir atliekami reikalingi tyrimai.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo urologo konsultacija;
- PSA tyrimas;
- prostatos echoskopija;
- individualaus tolesnio ištyrimo plano sudarymas.
Gydytojų urologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie prostatos vėžį
Ne, padidėjęs PSA gali reikšti ir kitas, gerybines prostatos būkles – tikslią priežastį nustato gydytojas, prireikus atlikdamas biopsiją.
Bendra rekomendacija – nuo 50 metų, o turintiems šeiminę riziką ar priklausantiems didesnės rizikos grupei – nuo 45 metų.
Ne, mažos rizikos, lėtai augančio vėžio atveju dažnai rekomenduojamas aktyvus stebėjimas, o ne iškart taikomas agresyvus gydymas.
Anksti diagnozuotas prostatos vėžys dažnai gerai reaguoja į gydymą, tačiau tikslią prognozę visada įvertina gydytojas, atsižvelgdamas į ligos stadiją ir individualius veiksnius.
Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus svorio palaikymas ir rūkymo vengimas gali padėti sumažinti riziką, nors visiškai jos išvengti ne visada įmanoma.
Taip, priklausomai nuo gydymo metodo galimi šalutiniai poveikiai, pvz., šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimai – apie tai visada verta pasitarti su gydytoju prieš pasirenkant gydymo būdą.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-25