Raudonukė – ūminė virusinė infekcija, kuriai būdingas odos bėrimas, padidėję limfmazgiai ir nedidelis karščiavimas. Ji dar vadinama vokiškaisiais tymais. Ligą sukelia raudonukės virusas (rubivirusas). Dažniausiai serga neskiepyti 2–6 metų vaikai, tačiau gali susirgti ir kūdikiai bei suaugusieji.
Sveikiems žmonėms raudonukė paprastai praeina lengvai, tačiau ji ypač pavojinga nėščiosioms: užsikrėtus ankstyvame nėštumo laikotarpyje, virusas gali pažeisti vaisių. Todėl raudonukės prevencija svarbi ne tik vaikams, bet ir moterims, planuojančioms nėštumą.
Raudonukės priežastys ir plitimas
Raudonukės virusas plinta oro lašeliniu keliu – kalbant, čiaudint ar kosint. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus arba viruso nešiotojo, kuriam nebūtinai pasireiškia simptomai.
Svarbu žinoti:
- sergantis žmogus gali užkrėsti kitus maždaug savaitę iki išbėrimo ir mažiausiai 4 dienas po jo;
- inkubacinis laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki simptomų) trunka 11–24 dienas;
- iki pusės užsikrėtusiųjų simptomų nejaučia, bet vis tiek gali platinti virusą;
- didžiausia rizika susirgti – žmonėms, kurie nebuvo paskiepyti ir nėra persirgę.
Raudonukės simptomai
Liga paprastai prasideda nuo lengvų peršalimo požymių:
- nedidelis karščiavimas;
- sloga, kosulys;
- akių junginės uždegimas (konjunktyvitas);
- padidėję ir jautrūs pakaušio, užausio bei užpakaliniai kaklo limfmazgiai.
Po 1–2 dienų atsiranda būdingas bėrimas: šviesiai rausvos, nesusiliejančios dėmelės pirmiausia išberia veidą, vėliau išplinta į liemenį, rankas ir kojas. Smulkių raudonų taškelių gali atsirasti ir ant minkštojo gomurio. Bėrimas paprastai išnyksta po 2–3 dienų.
Suaugusiesiems, ypač moterims, gali pasireikšti ir sąnarių skausmas bei patinimas.
Komplikacijos – sąnarių uždegimas, smegenų uždegimas (encefalitas), kraujavimo sutrikimai – pasitaiko labai retai.
Raudonukė ir nėštumas – įgimtas raudonukės sindromas
Jei moteris užsikrečia raudonuke per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, virusas gali patekti pas vaisių ir sukelti:
- persileidimą ar negyvagimį;
- įgimtą raudonukės sindromą – daugiau nei 80 proc. tokiais atvejais gimusių kūdikių turi rimtų sutrikimų: kurtumą, kataraktą, širdies ydas, smegenų pažeidimus, raidos sutrikimus. Vėliau jiems gali išsivystyti diabetas ir skydliaukės sutrikimai.
Kuo vėlesnis nėštumo laikotarpis, tuo rizika vaisiui mažesnė, tačiau vienintelis patikimas būdas apsisaugoti yra imunitetas dar iki nėštumo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl raudonukės?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- vaikui ar suaugusiajam atsirado bėrimas kartu su karščiavimu ir padidėjusiais limfmazgiais;
- po kontakto su sergančiuoju atsirado panašūs simptomai;
- sąnarių skausmas ir patinimas atsiranda po persirgtos infekcijos.
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei esate nėščia ir:
- turėjote kontaktą su žmogumi, sergančiu raudonuke ar įtariamu raudonuke;
- jums pasireiškė bėrimas kartu su padidėjusiais limfmazgiais ar karščiavimu;
- nežinote, ar esate skiepyta nuo raudonukės ar ja persirgusi.
Nedelskite ir nelaukite, kol bėrimas praeis: gydytojas galės greitai įvertinti situaciją ir paskirti reikalingus tyrimus.
Pastebėjus bėrimą, rekomenduojama likti namuose ir vengti kontakto su nėščiosiomis bei nesikreipti į kolektyvus, kol gydytojas neįvertins būklės.
Raudonukės diagnostika
Vien pagal bėrimą raudonukės patikimai atpažinti negalima, nes panašiai gali atrodyti ir kitos virusinės infekcijos. Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais:
- specifinių antikūnų (IgM) kraujyje nustatymu, rodančiu šviežią infekciją;
- viruso nustatymu (PGR tyrimu) iš gerklės ar kraujo mėginio;
- IgG antikūnų tyrimu, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą raudonukei (persirgus ar paskiepijus).
Apie įtariamą ar patvirtintą raudonukę gydytojas praneša visuomenės sveikatos centrui, kad būtų galima užkirsti kelią plitimui.
Raudonukės gydymas
Specifinio vaisto nuo raudonukės nėra – gydymas simptominis:
- poilsis ir pakankamas skysčių kiekis;
- karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, kuriuos parenka gydytojas;
- sergančiojo izoliavimas bent 4 dienas po išbėrimo, kad liga neišplistų.
Antibiotikai raudonukei negydyti, nes tai virusinė infekcija.
Raudonukės prevencija – skiepai
Pagrindinė ir vienintelė veiksminga raudonukės prevencijos priemonė – skiepai. Raudonukė skiepijama kartu su tymais ir kiaulyte (MMR vakcina), pagal Lietuvos profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Svarbu moterims, planuojančioms nėštumą:
- prieš pastojant verta išsiaiškinti, ar esate skiepyta nuo raudonukės ar ja sirgusi;
- jei imuniteto nėra, galima pasiskiepyti bet kuriame amžiuje;
- nėštumo metu skiepytis nuo raudonukės negalima, o po skiepo kurį laiką rekomenduojama vengti nėštumo – tikslų laikotarpį nurodo gydytojas.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo ir gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos, kurių metu galima aptarti skiepijimą, planuojant nėštumą, ir įvertinti bėrimo bei karščiavimo priežastis.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija, planuojant nėštumą;
- laboratoriniai tyrimai, padedantys įvertinti infekciją ir imunitetą;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie raudonukę
Sveikiems vaikams ir suaugusiesiems ji dažniausiai praeina lengvai. Didžiausia grėsmė – nėščiosioms: užsikrėtus pirmaisiais nėštumo mėnesiais, galimas persileidimas arba vaisiaus apsigimimai (įgimtas raudonukės sindromas).
Persirgus raudonuke, dažniausiai susiformuoja ilgalaikis imunitetas, todėl pakartotinis susirgimas yra labai retas. Tačiau bėrimas ir karščiavimas gali būti kitų ligų požymis, todėl diagnozę verta patvirtinti tyrimais.
Abi ligos pasireiškia bėrimu ir karščiavimu, tačiau tymai dažniausiai sukelia aukštesnę temperatūrą ir sunkesnę būklę, o raudonukei būdingi padidėję pakaušio ir užausio limfmazgiai bei lengvesnė eiga. Patikimai atskirti galima tik tyrimais.
Vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Suaugusiems, kurie nesirgo ir nebuvo skiepyti, ypač moterims, planuojančioms nėštumą, skiepytis galima bet kuriuo metu, išskyrus nėštumą.
Ne. MMR vakcinos nėštumo metu skirti negalima, todėl imunitetu verta pasirūpinti iš anksto, dar prieš pastojant.
Maždaug savaitę iki bėrimo atsiradimo ir bent 4 dienas po jo, todėl virusas gali plisti dar prieš tai, kai žmogus suprato, kad serga.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-05