Skarlatina (šarlachas) – ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės β hemolizinis streptokokas. Bakterija išskiria toksiną, dėl kurio, be gerklės uždegimo, atsiranda būdingas smulkus odos bėrimas ir ryškiai raudonas liežuvis. Skarlatina dažniausiai serga 5–15 metų vaikai, rečiau – suaugusieji.
Ligą sukelia ta pati bakterija, kuri sukelia streptokokinį tonzilitą (anginą). Skarlatina laikoma jos forma su bėrimu. Anksčiau tai buvo sunki liga, tačiau šiandien, laiku gydant antibiotikais, ji paprastai praeina be komplikacijų. Negydoma gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant reumatinę karštligę.
Skarlatinos priežastys ir plitimas
Bakterijos plinta:
- oro lašeliniu keliu – kosint, čiaudint, kalbant;
- per tiesioginį kontaktą su sergančiojo išskyromis ar oda;
- per užterštus daiktus – indus, žaislus, rankšluosčius;
- kartais per užterštą maistą.
Užsikrečiama dažniausiai vaikų kolektyvuose, mokyklose, darželiuose, šeimoje. Inkubacinis laikotarpis trumpas – dažniausiai 2–5 dienos. Sergantysis užkrečia ūmios ligos metu ir tol, kol nepradėtas gydymas antibiotikais.
Persirgus ligą, imunitetas konkrečiam toksino tipui išlieka, tačiau galima susirgti ir pakartotinai kitu streptokoku.
Skarlatinos simptomai
Liga prasideda staiga:
- gerklės skausmas, sunku ryti;
- karščiavimas, dažnai iki 38–40 °C, šaltkrėtis;
- galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas (ypač vaikams);
- padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai;
- paraudusios, padidėjusios tonzilės, kartais su pūliniais apnašais.
Po 1–2 dienų atsiranda būdingi požymiai:
- bėrimas – smulkūs rausvi, šiurkštūs taškeliai („švitrinio popieriaus” pojūtis), prasidedantys ant kaklo ir krūtinės, vėliau plintantys į liemenį ir galūnes, ypač ryškūs odos raukšlėse (alkūnių, pažastų, kirkšnių);
- blyški sritis aplink burną – skruostai raudoni, o trikampis aplink burną išlieka šviesus;
- „braškinis” liežuvis – iš pradžių padengtas balkšva danga, po kelių dienų tampa ryškiai raudonas su iškilusiais spenteliais;
- tamsesnės raudonos linijos odos raukšlėse (Pastijos linijos).
Bėrimas paprastai išnyksta per savaitę, o po 1–2 savaičių oda pradeda luptis, ypač pirštų galuose, delnuose ir padų.
Skarlatinos komplikacijos
Jei liga negydoma ar gydoma netinkamai, gali atsirasti:
- ankstyvos komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas (otitas), sinusitas (sinusitas), tonzilių ar aplinkinių audinių pūlinys, plaučių uždegimas;
- vėlyvos imuninės komplikacijos – ūminė reumatinė karštligė (sąnarių, širdies pažeidimas), poststreptokokinis glomerulonefritas (inkstų uždegimas).
Dėl šių komplikacijų streptokokinę infekciją svarbu gydyti antibiotikais iki galo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl skarlatinos?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis nedelsiant, jei:
- vaikui ar suaugusiajam skauda gerklę, pakilo temperatūra ir atsirado smulkus bėrimas;
- po streptokokinės anginos pasirodė bėrimas;
- turėjote kontaktą su skarlatina sergančiuoju ir atsirado panašių simptomų;
- po gydymo išlieka karščiavimas, atsirado sąnarių skausmas ar patinimas, šlapimas tapo tamsus ar pastebimas veido ir kojų patinimas.
Skubios pagalbos požymiai. Skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:
- sunku kvėpuoti ar ryti, seilės nebeišsilaiko burnoje;
- sprando sustingimas, labai stiprus galvos skausmas, sumišimas;
- labai aukšta temperatūra, vaikas vangus, sunku pažadinti, nesišlapina;
- atsirado dehidratacijos požymių ar staiga pablogėjo būklė, krenta kraujospūdis.
Skarlatinos diagnostika
Diagnozė nustatoma pagal būdingą bėrimą, gerklės vaizdą ir tyrimus:
- greitasis streptokoko antigeno testas iš gerklės tepinėlio;
- gerklės tepinėlio pasėlis;
- kraujo tyrimai uždegimo rodikliams įvertinti.
Kartais panašiai gali atrodyti raudonukė, tymai ar vaistų sukeltas bėrimas, todėl tikslią diagnozę nustato gydytojas.
Skarlatinos gydymas
Pagrindinis gydymas – antibiotikai, dažniausiai penicilino grupės, kuriuos skiria gydytojas. Svarbu:
- vartoti antibiotikus visą paskirtą laiką (dažniausiai apie 10 dienų), net jei savijauta pagerėjo, kad būtų išvengta komplikacijų;
- ilsėtis, gerti pakankamai skysčių;
- karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas;
- minkštas, nedirginantis maistas, kol skauda gerklę;
- sergantįjį izoliuoti – paprastai galima grįžti į kolektyvą praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios ir kai nebėra karščiavimo, tačiau tikslų laiką nurodo gydytojas.
Dozes ir antibiotiko pasirinkimą visada nustato gydytojas. Šeimos nariams, ypač su simptomais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Skarlatinos prevencija
Vakcinos nuo skarlatinos nėra. Rizikai sumažinti padeda:
- rankų plovimas, ypač prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko;
- atskiri indai, rankšluosčiai sergančiajam;
- kosint ir čiaudint prisidengti nosine ar alkūne;
- sergančio vaiko likimas namuose, kol praeis užkrečiamumo laikotarpis;
- laiku gydyti streptokokinę anginą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo ir gydytojo otorinolaringologo konsultacijos, kurių metu apžiūrima gerklė, įvertinamas bėrimas, paskiriami tyrimai ir gydymas. Esant sunkiems simptomams, ypač vaikams, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo otorinolaringologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
BIOFIRST klinikoje
Taip. Ji plinta oro lašeliniu keliu ir per kontaktą, todėl sergantįjį reikia izoliuoti, kol baigsis užkrečiamumo laikotarpis.
Taip. Antibiotikai naikina bakterijas, greitina pasveikimą ir, svarbiausia, apsaugo nuo komplikacijų, pvz., reumatinės karštligės ir inkstų uždegimo.
Simptomai paprastai pradeda mažėti per 2–3 dienas nuo gydymo pradžios. Bėrimas išnyksta per apie savaitę, o odos lupimasis gali tęstis dar 1–2 savaites.
Abi ligas sukelia tas pats streptokokas, tačiau skarlatinos metu dėl bakterijos toksino atsiranda ir bėrimas, ir „braškinis” liežuvis.
Taip, nes streptokokai turi skirtingų toksinų tipų, todėl susirgti galima dar kartą.
Dažniausiai praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios ir kai karščiavimo nebėra. Tikslią datą nurodo gydytojas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-12