Spondilolistezė

Spondilolistezė – tai stuburo būklė, kai vienas slankstelis pasislenka į priekį (rečiau – atgal) kito, esančio žemiau, atžvilgiu. Dažniausiai tai nutinka apatinėje juosmens dalyje (L5–S1 ar L4–L5 lygmenyse), rečiau – kaklo stuburo srityje. Dėl pasislinkimo gali būti spaudžiamos nervų šaknelės ar stuburo kanalas, todėl atsiranda nugaros ar kojų skausmas.

Daugeliui žmonių spondilolistezė nesukelia jokių nusiskundimų ir aptinkama atsitiktinai, atliekant rentgenogramą dėl kitos priežasties. Dažniausiai nustatoma:

• vaikams ir paaugliams – kai ankstyvoje stadijoje atsiranda slankstelio lanko įtrūkimas (spondilolizė), ypač sportuojantiems (gimnastika, svorių kilnojimas, futbolas);
• vyresniems nei 50 metų žmonėms – dėl degeneracinių pokyčių.

Pagal pasislinkimo dydį skiriami laipsniai nuo I iki V: I laipsnio slankstelis pasislinkęs iki 25 proc., o V laipsnio (spondiloptozė) – visiškai nuslydęs. Kuo didesnis laipsnis, tuo didesnė nervų spaudimo ir simptomų rizika.

Spondilolistezės priežastys

Spondilolistezę gali sukelti:

• degeneraciniai pokyčiai – su amžiumi nusidėvintys diskai ir slankstelių sąnariai nebepalaiko slankstelio, todėl jis pasislenka (dažniausia suaugusiųjų priežastis, žr. spondiliozę);
• spondilolizė – slankstelio lanko įtrūkimas ar lūžis, kuris silpnina stuburo stabilumą; dažnai atsiranda dėl pasikartojančios per didelės apkrovos augimo metu;
• įgimtos slankstelių anomalijos – netaisyklingas slankstelių formavimasis;
• traumos – stuburo lūžiai ar sužalojimai;
• kitos priežastys – navikai, infekcijos, ankstesnės stuburo operacijos ar ligos, silpninančios kaulus, pvz., osteoporozė.

Rizika didesnė sportininkams, vyresnio amžiaus moterims, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą, taip pat esant šeiminiam polinkiui.

Spondilolistezės simptomai

Simptomai priklauso nuo pasislinkimo laipsnio ir nervų šaknelių spaudimo. Dažniausi požymiai:

• apatinės nugaros dalies skausmas, kuris stiprėja stovint, einant, atsilenkiant ir palengvėja sėdint ar pasilenkus į priekį;
• skausmas, plintantis į sėdmenis ir šlaunis;
• raumenų įtampa, ypač šlaunų užpakalinės dalies;
• nugaros sąstingis, ribotas judrumas;
• skausmas, plintantis į koją, tirpimas, dilgčiojimas, žr. radikulopatiją;
• ėjimo pokyčiai, sutrumpėjęs žingsnis, kulniuojanti eisena;
• pastebimas nugaros kreivumas ar „laipteliu” pasislinkęs stuburas apčiuopus.

Vaikams ir paaugliams pirmasis požymis gali būti nugaros skausmas po sporto ar nuolatinė raumenų įtampa, kartais – laikysenos pakitimai.

Jei pasislinkimas sukelia stuburo kanalo susiaurėjimą, gali atsirasti ir kojų silpnumas ar skausmas vaikštant, kuris praeina pasėdėjus (neurogeninis šlubavimas).

Kada kreiptis į gydytoją dėl spondilolistezės?

Į gydytoją ortopedą traumatologą ar neurologą rekomenduojama kreiptis, jei:

• apatinės nugaros dalies skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites ar kartojasi;
• skausmas plinta į sėdmenis ar kojas, atsirado tirpimas, dilgčiojimas;
• vaikas ar paauglys, kuris sportuoja, skundžiasi nugaros skausmu, ypač atsilenkus;
• ilgai negalite vaikščioti ar stovėti dėl skausmo ar kojų silpnumo;
• pastebite stuburo kreivumą ar nepaaiškinamą laikysenos pasikeitimą.

Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei:

• sutrikęs šlapinimasis ar tuštinimasis;
• atsirado tirpimas tarpvietėje ir vidiniame šlaunų paviršiuje (balno srityje);
• abiejose kojose atsirado silpnumas ar sparčiai didėjantis neurologinis deficitas;
• po traumos stipriai skauda nugarą ir jaučiamas kojų silpnumas.

Tai gali reikšti arklio uodegos sindromą, kuriam būtina skubi pagalba.

Spondilolistezės diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis:

• gydytojo apžiūra ir neurologiniu tyrimu – raumenų jėga, jutimas, refleksai;
• stuburo rentgenograma stovint, taip pat su lenkimu ir atlenkimu – pagrindinis tyrimas, parodantis pasislinkimo dydį, laipsnį ir stabilumą;
• magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – kai įtariamas nervų šaknelių ar stuburo kanalo spaudimas;
• kompiuterine tomografija – kaulinėms struktūroms ir slankstelio lanko įtrūkimui įvertinti;
• elektromiografija – jei neaišku, kuri nervo šaknelė pažeista.

Spondilolistezės gydymas

Dauguma pacientų gydomi nechirurginiais metodais, ypač esant I–II laipsnio pasislinkimui. Gydymas apima:

• aktyvumo koregavimą – laikinai vengti krūvių, sukeliančių skausmą (atsilenkimo, sunkių svorių kėlimo, kontaktinio sporto), vėliau palaipsniui grįžti prie aktyvumo;
• kineziterapiją – pratimus nugaros, pilvo ir dubens raumenims stiprinti, kad stuburas būtų labiau stabilizuotas, ir šlaunų užpakalinių raumenų tempimą;
• vaistus – skausmą ir uždegimą mažinančius vaistus pagal gydytojo nurodymus;
• fizioterapiją, kai kuriais atvejais – korsetą ar įtvarą, ypač augantiems vaikams;
• injekcijas – pasirinktais atvejais, kai skausmas stiprus ir konservatyvus gydymas nepadeda;
• gyvensenos pokyčius – svorio mažinimą, rūkymo atsisakymą.

Chirurginis gydymas (stuburo stabilizavimas, slankstelių sujungimas, nervų šaknelių atlaisvinimas) svarstomas, kai:

• skausmas stiprus ir nepraeina po kelių mėnesių konservatyvaus gydymo;
• progresuoja neurologiniai simptomai ar raumenų silpnumas;
• pasislinkimas didelis (dažniausiai III laipsnio ir daugiau) ar didėja;
• yra arklio uodegos sindromo požymių.

Sprendimą dėl operacijos priima neurochirurgas ar ortopedas kartu su pacientu, įvertinęs riziką ir naudą.

Vaikams ir paaugliams būtina reguliari stebėsena rentgenograma, nes augimo laikotarpiu pasislinkimas gali didėti.

Spondilolistezės prevencija

Visiškai užkirsti kelią neįmanoma, tačiau rizika mažėja:

• stiprinant nugaros ir pilvo raumenis;
• vengiant pasikartojančios per didelės stuburo apkrovos, ypač augančių vaikų sporte;
• palaikant normalų svorį;
• gerinant kaulų sveikatą (kalcis, vitaminas D);
• laiku kreipiantis dėl užsitęsusio nugaros skausmo.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo ortopedo traumatologo, neurologo, neurochirurgo ir reabilitologo konsultacijos, kurių metu įvertinama stuburo būklė, parenkamas tolesnis ištyrimas ir gydymo planas. Esant poreikiui, rekomenduojama kineziterapija, o prireikus – nukreipiama vaizdiniams tyrimams ar operacijai.

Klinikoje gali būti atliekama:

• gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
• gydytojo neurologo konsultacija;
• kineziterapija;
• individualaus gydymo ir reabilitacijos plano sudarymas.

Gydytojų neurologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie spondilolistezę

Susiję straipsniai

• Spondiliozė
• Radikulopatija
• Skoliozė
• Osteoporozė

---

Atnaujinta: 2026-10-19