Stuburo išvarža – tai būklė, kai tarp slankstelių esantis diskas išsiveržia už įprastų ribų ir gali spausti šalia einančią nervo šaknelę ar stuburo kanalą. Diskas sudarytas iš tvirto išorinio žiedo ir minkšto, drėgno branduolio. Kai žiedas įplyšta, branduolys prasiveržia į išorę – taip susidaro išvarža.
Dažniausiai išvarža susidaro apatinėje juosmens stuburo dalyje (L4–L5 ir L5–S1 lygmenyse), rečiau – kaklo stuburo srityje, o krūtinės dalyje pasitaiko retai. Dažniausiai ja suserga 30–50 metų žmonės.
Skiriami disko pokyčių laipsniai:
- protrūza – diskas išsipučia, bet žiedas išlieka nepažeistas;
- prolapsas (išvarža) – žiedas įplyšęs, branduolys išsikiša;
- sekvestracija – disko fragmentas atitrūksta ir patenka į stuburo kanalą.
Svarbu žinoti: išvarža vaizdiniuose tyrimuose randama ir daugeliui žmonių, kurie jokio skausmo neturi. Radinys rentgenogramoje ar MRT dar nereiškia, kad reikia gydymo ar operacijos – vertinami simptomai ir gydytojo apžiūra.
Stuburo išvaržos priežastys ir rizikos veiksniai
Išvarža dažniausiai susidaro dėl palaipsnio disko nusidėvėjimo, kai diskas praranda vandenį ir elastingumą, žiedas tampa trapesnis. Ją gali išprovokuoti:
- staigus ar neteisingas sunkaus daikto kėlimas, ypač pasilenkus ir pasisukus;
- pasikartojantys lenkimo ir sukimo judesiai, vibracija, ilgas sėdėjimas;
- stuburo trauma;
- nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, silpni nugaros ir pilvo raumenys;
- rūkymas, kuris blogina disko mitybą;
- paveldimumas – kai kurioms šeimoms būdingas silpnesnis jungiamasis audinys;
- su amžiumi susiję pokyčiai, žr. spondiliozę.
Stuburo išvaržos simptomai
Simptomai priklauso nuo išvaržos vietos ir ar ji spaudžia nervo šaknelę. Dažniausi požymiai:
- nugaros skausmas – aštrus, maudžiantis ar traukiantis, sustiprėjantis lenkiantis, sėdint, kosint ar čiaudint;
- skausmas, plintantis į koją (išialgija) ar ranką, atsižvelgiant į pažeistą šaknelę, žr. radikulopatiją;
- tirpimas, dilgčiojimas, „šliaužiojimo” pojūtis kojoje, pėdoje, rankoje ar pirštuose;
- raumenų silpnumas, sunkumas pakelti pėdą ar sugriebti daiktą;
- stuburo sąstingis, raumenų įtampa, priverstinė laikysena.
Kaklo išvarža skausmą ir tirpimą duoda kakle, pečiuose, ranką ir pirštus, o juosmens – apatinėje nugaros dalyje ir kojoje.
Dalis išvaržų nesukelia simptomų arba jų pasireiškia tik trumpai.
Kada kreiptis į gydytoją dėl stuburo išvaržos?
Į gydytoją neurologą ar ortopedą traumatologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- nugaros ar kaklo skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas ar kartojasi;
- skausmas plinta į ranką ar koją;
- atsirado tirpimas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas;
- skausmas trukdo miegoti ar atlikti kasdienę veiklą;
- anksčiau diagnozuota išvarža, o simptomai stiprėja.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei:
- sutrikęs šlapinimasis ar tuštinimasis (susilaikymas ar nelaikymas);
- atsirado tirpimas tarpvietėje ir vidiniame šlaunų paviršiuje (balno srityje);
- abiejose kojose atsirado silpnumas ar jis sparčiai didėja;
- po traumos atsirado stiprus skausmas ir kojų ar rankų silpnumas;
- nugaros skausmą lydi karščiavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Tai gali reikšti arklio uodegos sindromą ar kitą sunkų nervų suspaudimą, kuriam reikalinga skubi pagalba.
Stuburo išvaržos diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- pokalbiu apie skausmo pobūdį, trukmę ir provokuojančius veiksnius;
- gydytojo apžiūra ir neurologiniu tyrimu – tikrinama raumenų jėga, jutimas, refleksai, taikomi tempimo mėginiai (pvz., ištiestos kojos kėlimo);
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausiu tyrimu, rodančiu diską, nervo šaknelę ir stuburo kanalą. Ji atliekama, kai simptomai užsitęsia, stiprėja ar svarstomas invazinis gydymas;
- kompiuterine tomografija – kai MRT negalimas;
- stuburo rentgenograma – kaulinėms struktūroms ir slankstelių padėčiai įvertinti;
- elektromiografija – kai neaišku, kuri šaknelė pažeista.
Vaizdiniai tyrimai ne visada skiriami iš karto: dažnai pirmiausia vertinami simptomai ir bandomas konservatyvus gydymas.
Stuburo išvaržos gydymas
Daugumai pacientų išvarža gydoma be operacijos, o simptomai palaipsniui palengvėja per kelias savaites ar mėnesius, nes organizmas gali dalį išsiveržusio disko audinio ištirpdyti. Konservatyvus gydymas apima:
- aktyvumo išlaikymą – ilgas lovos režimas nerekomenduojamas; per pirmąsias dienas galima apriboti krūvį, bet vėliau skatinamas judėjimas;
- vaistus – skausmą ir uždegimą mažinančius preparatus, raumenų įtampą slopinančius vaistus; esant stipriam nerviniam skausmui gali būti skiriami ir kiti vaistai. Rūšį ir trukmę parenka gydytojas;
- kineziterapiją ir fizioterapiją – individualiai parinktus pratimus nugaros, pilvo ir dubens raumenims stiprinti, laikysenos korekciją, manualinę terapiją;
- injekcijas – greta nervo šaknelės ar į epidurinę erdvę, kai vaistai ir pratimai nepakankamai padeda;
- radijo dažnio terapiją ir kitas procedūras pasirinktais atvejais, kai skausmas užsitęsęs;
- gyvensenos pokyčius – svorio mažinimą, rūkymo atsisakymą, darbo vietos ergonomiką.
Chirurginis gydymas svarstomas, kai:
- progresuoja raumenų silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai;
- atsirado arklio uodegos sindromo požymių;
- stiprus skausmas išlieka nepaisant 6–12 savaičių tinkamo konservatyvaus gydymo.
Dažniausiai atliekama mikrodiskektomija – minimaliai invazinė operacija, kurios metu pašalinama šaknelę spaudžianti išvaržos dalis. Operacijos poreikį nustato neurochirurgas ar ortopedas kartu su pacientu.
Stuburo išvaržos prevencija
Visiškai užkirsti kelią neįmanoma, tačiau rizika mažėja:
- reguliariai stiprinant nugaros ir pilvo raumenis;
- kuriant sveiką laikyseną, darant pertraukas ilgai sėdint;
- teisingai keliant sunkius daiktus – lenkiant kelius, laikant krovinį arti kūno, nesukant liemens;
- palaikant normalų svorį;
- atsisakant rūkymo;
- laiku kreipiantis dėl užsitęsusio nugaros skausmo.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo neurologo, ortopedo traumatologo, neurochirurgo ir reabilitologo konsultacijos, kurių metu įvertinama stuburo būklė, parenkamas tolesnis ištyrimas ir gydymo planas. Esant poreikiui, rekomenduojama kineziterapija, o prireikus pacientas nukreipiamas vaizdiniams tyrimams ar operacijai.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo neurologo konsultacija;
- gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
- kineziterapija;
- individualaus gydymo ir reabilitacijos plano sudarymas.
Gydytojų neurologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie stuburo išvaržą
Daugeliui pacientų simptomai palaipsniui palengvėja per kelias savaites ar mėnesius, o išvarža gali sumažėti. Tačiau stiprėjantys neurologiniai simptomai reikalauja gydytojo įvertinimo.
Ne. Dauguma išvaržų gydomos be operacijos. Operacija svarstoma tik esant progresuojančiam silpnumui, arklio uodegos sindromui ar išliekančiam stipriam skausmui po tinkamo konservatyvaus gydymo.
Daugeliu atvejų švelnus, gydytojo ar kineziterapeuto parinktas judėjimas naudingas. Reikėtų vengti sunkių svorių kėlimo, staigių sukamųjų judesių ir pratimų, didinančių skausmą.
Ne. Išvarža randama ir pas daugelį žmonių, kurie jokio skausmo nejaučia. Gydymą lemia simptomai, ne vien vaizdinių tyrimų radiniai.
Protrūzos metu diskas išsipučia, bet išorinis žiedas lieka nepažeistas, o išvaržos atveju žiedas įplyšta ir disko branduolys išsiveržia.
Jie gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą kaip papildoma priemonė, tačiau jų reikėtų imtis tik po gydytojo įvertinimo, nes esant neurologiniams simptomams ar kitoms priežastims jie gali būti netinkami.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-19