Tachikardija – tai greitas širdies plakimas, kai suaugusiojo širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Tai nėra atskira liga, o simptomas ar širdies ritmo sutrikimas, kuris gali būti ir visiškai nepavojingas, ir rimtos būklės požymis.
Greitesnis pulsas – normali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą, karštį, karščiavimą ar kavą. Tai vadinama fiziologine tachikardija ir paprastai praeina, kai priežastis išnyksta. Problema kyla, kai širdis plaka greitai be aiškios priežasties, ramybės metu ar su kitais simptomais. Tokiu atveju tai gali būti aritmijos forma.
Skiriamos pagrindinės tachikardijos rūšys:
- sinusinė tachikardija – greitas, bet taisyklingas ritmas, kurį kuria įprastas širdies „laikrodis” (sinusinis mazgas); dažniausiai atsakas į krūvį, stresą ar ligą;
- supraventrikulinė tachikardija – greitas ritmas, prasidedantis viršutinėse širdies kamerose (prieširdžiuose); dažnai prasideda ir baigiasi staiga;
- prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas – greitas, nereguliarus ritmas, žr. prieširdžių plazdėjimą ir virpėjimą;
- skilvelinė tachikardija – greitas ritmas, kylantis apatinėse širdies kamerose (skilveliuose); ji pavojingesnė ir gali sutrikdyti kraujotaką.
Tachikardijos priežastys
Greitą širdies plakimą gali sukelti:
- fiziniai ir emociniai veiksniai – krūvis, stresas, nerimas, panikos priepuolis, baimė, žr. stresą ir nerimo sutrikimą;
- karščiavimas, infekcijos, dehidratacija, kraujo netekimas, sepsis;
- kofeinas, nikotinas, alkoholis, energiniai gėrimai, narkotinės medžiagos;
- vaistai – kai kurie nosies purškalai, astmos vaistai, skydliaukės hormonai, kai kurie antidepresantai;
- mažakraujystė;
- skydliaukės veiklos padidėjimas (hipertirozė), žr. skydliaukės ligas;
- širdies ligos – išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, vožtuvų ligos, kardiomiopatija, įgimti širdies defektai;
- elektrolitų sutrikimai (kalio, magnio);
- plaučių ligos, plaučių embolija, žr. giliųjų venų trombozę;
- hormoniniai pokyčiai – nėštumas, menopauzė;
- paveldimas polinkis į ritmo sutrikimus.
Kartais tiksli priežastis nenustatoma.
Tachikardijos simptomai
Dažniausiai tachikardija jaučiama kaip:
- greitas, „šokinėjantis” ar „plazdantis” širdies plakimas;
- spaudimas ar nemalonus pojūtis krūtinėje;
- dusulys, oro trūkumas;
- svaigulys, silpnumas, nuovargis;
- prakaitavimas, nerimas;
- pritemimas akyse ar alpimas.
Kai kuriems žmonėms tachikardija nesukelia jokių simptomų ir aptinkama atsitiktinai matuojant pulsą ar atliekant EKG.
Kada kreiptis į gydytoją dėl tachikardijos?
Į gydytoją kardiologą ar šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- širdis dažnai plaka greitai be aiškios priežasties (be krūvio, streso, karščiavimo);
- greitas širdies plakimas kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias minutes;
- ritmą lydi dusulys, svaigulys, silpnumas, krūtinės spaudimas;
- šeimoje buvo staigių širdies mirčių ar ritmo sutrikimų;
- turite širdies ligą, skydliaukės ligą ar vartojate vaistus, galinčius pagreitinti ritmą;
- nežinote, ar greitą pulsą sukelia nerimas, ar liga, nes tai turi nustatyti gydytojas.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsdami skambinkite 112, jei kartu su greitu širdies plakimu:
- skauda krūtinę, juntamas spaudimas ar skausmas plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą;
- sunku kvėpuoti, stiprus dusulys;
- alpstate ar prarandate sąmonę, ar pritemsta akyse;
- atsiranda sumišimas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas ar pamėlynuoja oda;
- greitas ritmas trunka ilgai ir nepraeina, o jaučiatės labai blogai.
Vengti vairuoti, jei kyla alpimo jausmas ar svaigulys.
Tachikardijos diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- gydytojo apžiūra, pulso ir kraujospūdžio matavimu, ligos istorijos surinkimu (kada prasidėjo, kiek trunka, kas išprovokuoja);
- elektrokardiograma (EKG) – pagrindiniu tyrimu, parodančiu ritmo tipą; geriausia ją užrašyti priepuolio metu;
- Holterio monitoravimu – 24 val. ar ilgesniu EKG stebėjimu, ypač kai priepuoliai pasitaiko retai;
- echokardiograma (širdies ultragarsu) – širdies sandarai ir funkcijai įvertinti;
- kraujo tyrimais – skydliaukės hormonams, hemoglobinui, elektrolitams, uždegimui;
- krūvio mėginiu, kai kuriais atvejais – elektrofiziologiniu tyrimu.
Naudingos pulso ar išmaniojo laikrodžio pastabos: užsirašykite, kada priepuolis prasidėjo, kiek truko, koks buvo pulsas ir ką darėte.
Tachikardijos gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties ir tachikardijos tipo:
- priežasties šalinimas – jei greitą pulsą sukėlė karščiavimas, dehidratacija, mažakraujystė, skydliaukės hipertirozė, kofeinas ar stresas, gydoma pati priežastis ir keičiamas gyvenimo būdas;
- gyvensenos priemonės – kofeino, energinių gėrimų, alkoholio ir nikotino ribojimas, miego higiena, streso valdymas, pakankamas skysčių kiekis;
- vagusinių manevrų mokymas – kai kuriems supraventrikulinės tachikardijos priepuoliams nutraukti gydytojas gali išmokyti paprastų manevrų, kuriuos taikyti galima tik gydytojui rekomendavus;
- vaistai – ritmą lėtinantys ar reguliuojantys vaistai, kuriuos parenka gydytojas;
- elektrinė kardioversija – skubiai, kai ritmas nestabilus;
- kateterinė abliacija – minimaliai invazinė procedūra, kuria pašalinama ritmo sutrikimo židinys; dažnai taikoma kartojantis supraventrikulinei tachikardijai;
- implantuojami prietaisai – defibriliatorius, esant sunkių skilvelinių ritmo sutrikimų rizikai.
Vaistus ir procedūras skiria tik gydytojas, įvertinęs EKG ir bendrą būklę.
Tachikardijos prevencija
Kartu su gydytoju aptarkite rizikos veiksnius ir laikykitės šių principų:
- ribokite kavą, energinius gėrimus, alkoholį, nerūkykite;
- reguliariai miegokite, valdykite stresą;
- reguliariai sportuokite, tačiau aptarkite krūvį su gydytoju, jei turite širdies ligą ar ritmo sutrikimų;
- kontroliuokite kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį;
- tinkamai gydykite skydliaukės ligas ir mažakraujystę;
- vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymus ir venkite savigydos vaistais, galinčiais pagreitinti pulsą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo kardiologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas širdies ritmas, atliekamos EKG ir širdies ultragarsas, parenkamas tolesnis ištyrimas ir gydymo planas. Prireikus pacientas nukreipiamas elektrofiziologiniam tyrimui ar abliacijai. Esant sunkiems simptomams (krūtinės skausmas, alpimas, stiprus dusulys), būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo kardiologo konsultacija;
- elektrokardiograma (EKG);
- širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiograma);
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie tachikardiją
Suaugusiojo ramybės pulsas daugiau nei 100 dūžių per minutę laikomas greitu, o normalus – maždaug 60–100. Sportuojantiems žmonėms ramybės pulsas dažnai būna lėtesnis.
Ne. Jis gali būti normali reakcija į krūvį, stresą, kavą ar karščiavimą. Pavojingas tampa, kai kartojasi be priežasties ar kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas.
Aritmija – bendras širdies ritmo sutrikimų terminas, o tachikardija – vienas jos tipų, kai ritmas per greitas. Ne kiekviena aritmija yra tachikardija.
Taip, stresas ir panikos priepuoliai dažnai pagreitina pulsą, tačiau panašūs simptomai gali būti ir širdies ar skydliaukės ligos požymis, todėl verta pasitikrinti pas gydytoją.
Atsisėskite ar atsigulkite, ramiai kvėpuokite ir stebėkite pulsą. Jei per kelias minutes nepraeina, ar jaučiate krūtinės skausmą, dusulį, silpnumą ar alpimą, kvieskite 112.
Daugelį jos formų galima sėkmingai kontroliuoti vaistais ar pašalinti procedūra, pvz., abliacija. Jei priežastis – laikini veiksniai (karščiavimas, kavos kiekis, skydliaukės liga), gydant juos tachikardija dažniausiai išnyksta.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-26