Trichotilomanija

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Trichotilomanija

Trichotilomanija (plaukų tampymo sutrikimas) – tai psichikos sveikatos būklė, kai žmogus pakartotinai, sunkiai valdydamas save, nutraukia sau plaukus ir dėl to jie retėja ar atsiranda plikų dėmių. Tai priskiriama kūno elgesio ciklinių sutrikimų grupei, kartu su odos skutinėjimu ar nagų kramtymu.

Dažniausiai tampomi galvos plaukai, antakiai, blakstienos, rečiau – kūno ir gaktos plaukai. Sutrikimas dažniausiai prasideda paauglystėje (apie 10–13 metų), pasitaiko ir suaugusiems, daugiau moterų kreipiasi pagalbos nei vyrų. Maždaug 1–2 proc. gyventojų per gyvenimą patiria šio sutrikimo požymių.

Svarbu žinoti: tai nėra „blogas įprotis“, valios silpnumas ar bandymas atkreipti dėmesį. Žmogus dažnai labai nori sustoti, tačiau nepavyksta, ir dėl to jaučia gėdą, kaltę, slepia plaukų retėjimą. Tai gydoma būklė, o laiku pradėta pagalba labai padeda.

Trichotilomanijos priežastys

Viena priežastis nenustatoma. Manoma, kad sutrikimą lemia kelių veiksnių derinys:

  • genetinis polinkis – dažniau pasitaiko šeimose, kuriose buvo panašių sutrikimų, nerimo ar obsesinio-kompulsinio sutrikimo;
  • smegenų procesų ypatumai, susiję su impulsų kontrole ir įpročiais;
  • stresas, nerimas, įtampa, nuobodulys ar vienatvė – plaukų tampymas dažnai trumpam atpalaiduoja ar nuramina;
  • emocinės būsenos – nuovargis, nusivylimas, liūdesys;
  • kartu esantys sutrikimai – nerimo sutrikimas, depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, ADHD.

Trichotilomanijos simptomai

Dažniausi požymiai:

  • pakartotinis plaukų tampymas, dėl kurio plaukai retėja, atsiranda plikių ar nelygių dėmių, trumpi „sulūžę“ plaukai skirtingo ilgio;
  • bandymai sustoti nesėkmingi;
  • įtampos jausmas prieš tampant ar bandant atsispirti ir palengvėjimo ar malonumo jausmas po to;
  • plaukų tampymas gali būti sąmoningas (kaip reakcija į stresą) arba automatinis, kai žmogus to nepastebi (skaitant, žiūrint televizorių, vairuojant);
  • dalis žmonių apžiūrinėja, čiupinėja, perkandžioja plaukų šaknis ar nuryja plaukus (trichofagija);
  • bėrimas ar sudirgimas odoje, žaizdelės, kartais antrinė infekcija;
  • slėpimasis dėl gėdos: kepurės, perukai, makiažas, vengimas bendrauti, plaukų kirpyklų ar baseinų.

Trichotilomanija ir galimos komplikacijos

  • odos pažeidimai ir infekcijos – žr. piodermijas;
  • randai ir plaukų augimo pokyčiai, jei plaukai tampomi ilgai;
  • nuryti plaukai – jei plaukai nuryjami nuolat, skrandyje ar žarnyne gali susiformuoti plaukų kamuolys (trichobezoaras), sukeliantis skausmą, pykinimą, vėmimą ar žarnyno nepraeinamumą;
  • emocinė našta – nerimas, slogi nuotaika, socialinis atsitraukimas, savivertės sumažėjimas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl trichotilomanijos?

Į šeimos gydytoją, gydytoją dermatovenerologą ar psichikos sveikatos specialistą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • jūs ar jūsų vaikas pakartotinai tampote plaukus ir nepavyksta sustoti;
  • atsirado plaukų retėjimas ar plikės, o priežastis neaiški;
  • tampymas sukelia gėdą, trukdo bendrauti, dirbti ar mokytis;
  • jaučiate nerimą, liūdesį ar kitus emocinius sunkumus;
  • vaikas sudirgęs, tampo plaukus ir jų valgo.

Svarbu pirmiausia atmesti odos ligas, galinčias sukelti plaukų slinkimą, todėl neverta nurašyti simptomų vien „įpročiui“.

Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skambinkite 112, jei žmogus, nuryjantis plaukus, turi stiprų, nuolatinį pilvo skausmą, kartojasi vėmimas, išpūstas pilvas, nėra tuštinimosi ar dujų – tai gali būti žarnyno nepraeinamumas. Jei dėl sutrikimo kyla mintys apie savęs žalojimą ar gyvenimo baigimą, skambinkite 112 arba į emocinės paramos liniją Vilties linija 116 123.

Trichotilomanija – diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis:

  • pokalbiu su pacientu (ir tėvais, jei tai vaikas) apie plaukų tampymo pobūdį, trukmę, provokuojančias aplinkybes ir bandymus sustoti;
  • odos ir plaukų apžiūra – ieškoma būdingų požymių: sulūžę, nevienodo ilgio plaukai, nelygiai pasiskirstę retėjimai, nepažeista oda;
  • dermatoskopija (trichoskopija) – padeda atskirti nuo kitų plaukų slinkimo ligų;
  • kitų priežasčių atmetimu – plaukų slinkimo ligų (pvz., židininės alopecijos), galvos odos grybelinių infekcijų, hormonų ar kraujo sutrikimų; prireikus atliekami kraujo tyrimai, grybelio tyrimas, kartais odos biopsija;
  • gretutinių sutrikimų (nerimo, depresijos, obsesinio-kompulsinio sutrikimo) įvertinimu pas psichikos sveikatos specialistą.

Trichotilomanijos gydymas

Gydymas dažniausiai efektyvus, ypač pradėtas anksti. Svarbiausi metodai:

  • elgesio terapija, ypač įpročio apvertimo terapija – mokoma pastebėti plaukų tampymo ženklus ir situacijas, valdyti poreikį ir pakeisti judesį kitu, nesukeliančiu žalos (pvz., sugniaužti kumštį, minkyti streso kamuoliuką). Tai pagrindinė gydymo dalis;
  • kognityvinė elgesio terapija ir priėmimo ir įsipareigojimo terapija – padeda valdyti mintis, emocijas, nerimą ir mažinti gėdą;
  • streso ir emocijų valdymas – atsipalaidavimo, kvėpavimo technikos, reguliarus miegas, fizinis aktyvumas;
  • vaistai – kai kuriems pacientams, ypač esant gretutiniam nerimui ar depresijai, gydytojas gali paskirti vaistų; jų veiksmingumas skirtingas, jie nėra pirmo pasirinkimo gydymas, o vaistų pasirinkimą ir dozes nustato gydytojas;
  • praktinės priemonės – nagų trumpinimas, pirštinės ar tvarsčiai rizikos situacijose, tinkami aksesuarai plaukams, vaizdo ar garsinių priminimų naudojimas;
  • šeimos parama – vaikų atveju svarbu nebausti ir nepeikti, o palaikyti ir kartu ieškoti pagalbos;
  • komplikacijų gydymas – odos infekcijų, žaizdų priežiūra, o plaukų kamuolio atveju – gastroenterologo ar chirurgo pagalba.

Plaukai dažniausiai atauga, jei jų tampymas nutrūksta, tačiau ilgai tampyti plaukų folikulai gali pažeisti plaukų augimą.

Kaip padėti sau ar artimajam?

  • kalbėti ramiai, be kaltinimų ir gėdinimo – gėda tik sustiprina įtampą ir tampymą;
  • stebėti, kada ir kur plaukai tampomi, kokias emocijas ar situacijas tai lydi;
  • ieškoti alternatyvų rankoms užimti;
  • mažinti stresą, rūpintis miegu ir poilsiu;
  • kreiptis pagalbos pas psichologą ar psichoterapeutą, mokantį įpročio apvertimo metodikos;
  • ieškoti paramos grupių – bendravimas su žmonėmis, patiriančiais tą patį, mažina vienišumą.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo dermatovenerologo ir šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu įvertinama galvos oda ir plaukai, atmetamos kitos plaukų slinkimo priežastys ir paskiriami reikalingi tyrimai. Psichiatro ar psichoterapeuto paslaugos klinikoje neteikiamos, todėl, esant poreikiui, pacientas nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų dermatovenerologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie trichotilomaniją

Ar trichotilomanija yra liga?

Taip, tai medicininė būklė, priskiriama kūno elgesio ciklinių sutrikimų grupei. Ji nėra silpnos valios ar šeimos auklėjimo klaidų rodiklis.

Kodėl žmogus negali sustoti tampyti plaukų?

Nes tampymas dažnai trumpam sumažina įtampą ar nuobodulį, o vėliau virsta automatišku įpročiu, kurį sunku valdyti. Pagalba padeda išmokti kitokių reakcijų.

Ar plaukai atauga?

Dažniausiai taip, jei tampymas nutrūksta, nors ilgai tampytose vietose atsistatymas gali būti lėtesnis ar nepilnas.

Kuo trichotilomanija skiriasi nuo židininės alopecijos?

Židininės alopecijos atveju plaukai slenka dėl autoimuninio proceso, o trichotilomanijos atveju plaukai nutraukiami, todėl matomi sulūžę, skirtingo ilgio plaukai. Atskirti padeda dermatoskopija, todėl tikslią diagnozę nustato gydytojas.

Ar nuryti plaukai pavojingi?

Nedidelis jų kiekis dažniausiai praeina be pasekmių, bet nuolat nurijami plaukai gali susiformuoti į kamuolį, kuris sukelia pilvo skausmą, vėmimą ar žarnyno nepraeinamumą. Tokiu atveju reikia skubios gydytojo pagalbos.

Kaip padėti vaikui, kuris tampo plaukus?

Nebausti ir nepeikti, kalbėti palaikančiai, stebėti streso šaltinius ir kreiptis į gydytoją ar psichologą, nes ankstyva pagalba dažnai lemia gerą rezultatą.

Susiję straipsniai


Atnaujinta: 2026-10-30