Uždegiminė polineuropatija

Uždegiminė polineuropatija – tai periferinių nervų (nervų už smegenų ir nugaros smegenų ribų) pažeidimas dėl imuninės sistemos sukelto uždegimo. Imuninė sistema klaidingai puola nervų apvalkalą (mielino) ar patį nervą, todėl sutrinka nervinių signalų perdavimas. Dėl to atsiranda raumenų silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas, dažniausiai kojose ir rankose, abiejose kūno pusėse.

Pagal eigą skiriamos dvi pagrindinės formos:

• Guillain–Barré sindromas (GBS) – ūminė forma. Silpnumas sparčiai didėja per kelias dienas ar savaites (daugiausia iki 4 savaičių). Tai skubi neurologinė būklė, dažnai reikalaujanti gydymo ligoninėje;
• lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija (CIDP) – lėtinė forma. Simptomai progresuoja ar kartojasi ilgiau nei 8 savaites. Ji vystosi lėčiau, tačiau, negydoma, gali sukelti nuolatinį silpnumą.

Retesnės formos: GBS variantai (pvz., Millerio Fišerio sindromas, kuris pažeidžia akių judesius, pusiausvyrą ir refleksus), taip pat kitos imuninės polineuropatijos.

Uždegiminė polineuropatija – priežastys

Tiksli priežastis nežinoma. Manoma, kad imuninė sistema, reaguodama į tam tikrą veiksnį, klaidingai atakuoja nervus (autoimuninis procesas).

Guillain–Barré sindromas dažniausiai prasideda praėjus kelioms savaitėms po infekcijos:

• žarnyno infekcijos, ypač Campylobacter jejuni (dažnai po užkrėsto paukštienos ar maisto), žr. viduriavimą;
• viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, gripas, citomegalo virusas, Epšteino–Baro virusas, kitos virusinės infekcijos;
• retai – po operacijų, traumų ar skiepų. Tai pasitaiko labai retai, o jų nauda pranašesnė už riziką.

Dažnai tiksli priežastis nenustatoma. GBS nėra užkrečiamas.

CIDP – lėtinis autoimuninis procesas, dažnai be aiškaus sukėlėjo. Rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, vyrams, o kartais siejama su kitomis ligomis, pvz., diabetu ar paraproteinemijomis.

Uždegiminės polineuropatijos simptomai

Guillain–Barré sindromo požymiai:

• tirpimas, dilgčiojimas ar „šliaužiojimo“ pojūtis pirštų galiukuose ir pėdose;
• raumenų silpnumas, prasidedantis kojose ir plintantis aukštyn – į liemenį, rankas, veidą (kylantis paralyžius);
• sunku vaikščioti, lipti laiptais, pakilti iš kėdės, galiausiai – judinti rankas;
• sumažėję ar išnykę sausgyslių refleksai;
• raumenų skausmas, nugaros ar kojų skausmas, kuris gali būti stiprus;
• veido raumenų silpnumas, sunkumas kalbėti, kramtyti, ryti, dvejinimasis;
• sunkesniais atvejais – kvėpavimo raumenų silpnumas, dusulys;
• autonominės nervų sistemos sutrikimai – svyruojantis kraujospūdis, greitas ar lėtas pulsas, šlapinimosi sutrikimai.

Silpnumas dažniausiai pasiekia piką per 2–4 savaites, vėliau laikotarpis stabilizuojasi ir prasideda palaipsnis atsigavimas.

CIDP požymiai:

• palaipsniui didėjantis silpnumas kojose ir rankose (dažniausiai ir arčiau liemens, ir toliau nuo jo) ir tirpimas;
• sunkumas vaikščioti, sulenkti ar pakelti galūnes, nerangumas;
• sumažėję refleksai;
• nuovargis;
• simptomai gali kartotis (paūmėjimai ir pagerėjimai) arba nuolat didėti.

Kada kreiptis į gydytoją dėl uždegiminės polineuropatijos?

Į gydytoją neurologą rekomenduojama kreiptis, jei:

• kojų ar rankų tirpimas ir silpnumas didėja ar trunka ilgiau nei kelias dienas;
• po infekcijos (ypač viduriavimo ar peršalimo) atsirado tirpimas, silpnumas ar sunkumas vaikščioti;
• simptomai atsirado abiejose kūno pusėse ir plinta;
• sunku lipti laiptais, užsisegti drabužius, laikyti daiktus.

Skubios pagalbos požymiai. GBS yra skubi būklė. Nedelsiant skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:

• silpnumas ir tirpimas sparčiai plinta aukštyn per kelias valandas ar dienas;
• sunku kvėpuoti, kalbėti, ryti, užspringstate;
• veidas nusvyra, sunku užmerkti akis, atsirado dvejinimasis;
• labai greitai ar nereguliariai plaka širdis, svyruoja kraujospūdis;
• nebegalite vaikščioti ar atsistoti.

Kvėpavimo raumenų silpnumas gali greitai tapti pavojingas gyvybei, todėl laiko delsti negalima.

Uždegiminė polineuropatija – diagnostika

Diagnozė nustatoma ligoninėje ar neurologijos centre, remiantis:

• neurologo apžiūra – raumenų jėgos, refleksų, jutimo ištyrimu;
• elektroneuromiografija (ENMG) – nervų laidumo ir raumenų veiklos tyrimu, parodančiu demielinizaciją ar aksoninį pažeidimą;
• juosmeninė punkcija – smegenų skysčio tyrimu; būdinga padidėjusi baltymų koncentracija be ryškaus ląstelių padidėjimo (albuminocitologinė disociacija);
• kraujo tyrimais – kitoms polineuropatijų priežastims atmesti: cukriniam diabetui, vitamino B12 trūkumui, skydliaukės ligoms, inkstų ir kepenų ligoms, infekcijoms, paraproteinemijoms;
• nugaros ir nervų MRT – kai reikia atskirti nuo kitų priežasčių, pvz., radikulopatijos ar nugaros smegenų ligų.

Diagnozė paprastai nustatoma specializuotuose neurologijos centruose.

Uždegiminės polineuropatijos gydymas

Gydymą vykdo neurologai ligoninėje, dažnai specializuotuose centruose.

Guillain–Barré sindromo gydymas:

• intraveninis imunoglobulinas (IVIG) arba plazmaferezė (plazmos mainai) – abu metodai pagreitina sveikimą, ypač pradėti anksti. Pasirinkimą nustato gydytojas;
• palaikomoji intensyvi priežiūra – kvėpavimo stebėjimas ir, jei reikia, dirbtinė plaučių ventiliacija, širdies ir kraujospūdžio stebėsena, tromboembolijų prevencija, skausmo malšinimas, mitybos palaikymas;
• reabilitacija – kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba, kuri pradedama kuo anksčiau;
• kortikosteroidai paprastai GBS atveju neskiriami, nes jų nauda neįrodyta.

CIDP gydymas:

• imunoglobulinai, kortikosteroidai ar plazmaferezė – pirmo pasirinkimo būdai, kuriuos parenka neurologas;
• ilgalaikis palaikomasis gydymas, kai liga kartojasi, taip pat kitų imunitetą slopinančių vaistų taikymas;
• reabilitacija, pratimai raumenų jėgai ir judrumui palaikyti.

Vaistų pavadinimus, dozes ir gydymo schemas nustato tik gydytojas.

Sveikimas ir prognozė

Dauguma GBS sergančiųjų pasveiksta visiškai ar beveik visiškai, tačiau sveikimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki daugelio mėnesių ar net metų. Dalis pacientų lieka su likutiniu silpnumu, nuovargiu, tirpimu ar skausmu. Maždaug ketvirtadaliui prireikia dirbtinio kvėpavimo, o nedidelė dalis pacientų gali mirti nuo komplikacijų, todėl svarbu gydyti laiku. GBS pasikartoja retai. CIDP paprastai yra lėtinė liga, kurią sėkmingai kontroliuoja gydymas, tačiau jos gali reikėti ilgą laiką.

Uždegiminės polineuropatijos prevencija

Visiškai užkirsti kelio neįmanoma, tačiau galima:

• laikytis maisto saugos taisyklių – gerai termiškai apdoroti paukštieną ir mėsą, plauti rankas, kad sumažėtų žarnyno infekcijų (įskaitant Campylobacter) rizika;
• nedelsti kreiptis dėl silpnumo, kuris sparčiai didėja;
• sergantiems CIDP – laikytis gydymo ir reguliariai stebėtis pas neurologą;
• skiepytis pagal rekomendacijas – GBS rizika dėl skiepų labai maža ir dažnai mažesnė nei po pačių infekcijų, o dėl individualios situacijos reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei anksčiau buvo GBS.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje uždegiminės polineuropatijos gydymas neteikiamas – jam reikalinga ligoninės ar specializuoto neurologijos centro priežiūra, tyrimai (pvz., elektroneuromiografija, juosmeninė punkcija) ir infuzinis gydymas. Tačiau pacientams suteikiamos gydytojo neurologo konsultacijos, kurių metu galima įvertinti tirpimo ir silpnumo priežastis, paskirti pirminius tyrimus ir nukreipti tolesniam ištyrimui, o po gydymo ligoninėje – kineziterapija atsigavimo laikotarpiu. Esant sparčiai didėjančiam silpnumui, kvėpavimo ar rijimo sutrikimui, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių ar skambinti 112.

Klinikoje gali būti atliekama:

• gydytojo neurologo konsultacija;
• kineziterapija;
• laboratoriniai tyrimai;
• individualaus reabilitacijos plano sudarymas.

Gydytojų neurologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie uždegiminę polineuropatiją

Susiję straipsniai

• Radikulopatija
• Riešo kanalo sindromas
• Raumenų distrofija
• Cukrinis diabetas

---

Atnaujinta: 2026-10-30