Venų varikozė – tai lėtinė liga, pasireiškianti sulėtėjusia venine kraujotaka ir sutrikusia mikrocirkuliacija, kurios atsiranda dėl venų sienelių ar venų vožtuvų pažeidimo ir sutrikusios funkcijos. Dažniausiai pažeidžiamos apatinių galūnių, ypač blauzdų ir šlaunų venos, o liga labiau paplitusi tarp moterų.
Venų varikozė ilgą laiką gali būti tik kosmetinė problema, tačiau negydoma gali progresuoti iki rimtesnių kraujotakos sutrikimų ir komplikacijų.
Venų varikozės priežastys
Venų varikozę gali lemti:
- venų sienelių ar vožtuvų silpnumas, pažeidimas;
- anksčiau persirgta giliųjų venų trombozė ar venų uždegimas;
- paveldimumas;
- didelis spaudimas apatinei kūno daliai – nėštumas, vidurių užkietėjimas, sunkumų kilnojimas, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas;
- nutukimas ar antsvoris.
Neretai tiksli venų išsiplėtimo priežastis lieka nenustatyta.
Venų varikozės simptomai
Simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui:
- kojų sunkumas, nuovargis, tempimo pojūtis, ypač vakare;
- išsiplėtusios, matomos kojų venos, varikoziniai mazgai;
- patinimas, mėšlungis naktimis;
- niežėjimas aplink pažeistas venas;
- pažengusiais atvejais – odos spalvos ir storio pokyčiai, sunkiai gyjančios opos.
Simptomai dažnai sustiprėja karštuoju metų laiku, ilgai stovint ar sėdint, taip pat menstruacijų metu.
Kada kreiptis į gydytoją dėl venų varikozės?
Į gydytoją kraujagyslių chirurgą rekomenduojama kreiptis, jei:
- pastebimos išsiplėtusios, matomos kojų venos;
- jaučiamas nuolatinis kojų sunkumas, patinimas ar mėšlungis;
- atsiranda odos pokyčių, niežėjimas ar opos aplink kulkšnį.
Skubios pagalbos požymiai – jei viena koja staiga ryškiai patinsta, paraudonuoja, atsiranda stiprus skausmas ar šiluma, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti giliųjų venų trombozę.
Venų varikozės diagnostika
Venų varikozė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo apžiūra, simptomų ir rizikos veiksnių įvertinimu;
- kojų venų doplerio ultragarsiniu tyrimu – pagrindiniu, patikimu metodu, vertinančiu venų, vožtuvų būklę ir atmetančiu kraujo krešulius.
Venų varikozės gydymas
Gydymo metodas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų ir paciento poreikių:
- konservatyvus gydymas – kompresinės kojinės, kojų pakėlimas, reguliarus judėjimas, svorio kontrolė, venų tonusą gerinantys vaistai;
- minimaliai invazinis gydymas – skleroterapija (lengvesniems atvejams), lazerinis venų gydymas;
- chirurginis gydymas – taikomas pažengusiais atvejais, kai konservatyvus gydymas nebepadeda.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos, kurių metu nustatoma venų varikozės stadija ir parenkamas tinkamiausias gydymo planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacija;
- kojų venų ultragarsinis tyrimas;
- skleroterapija;
- lazerinis venų gydymas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie venų varikozę
Ne, nors ankstyvose stadijose ji gali atrodyti tik kaip estetinis trūkumas, negydoma gali progresuoti iki skausmo, tinimo ar sunkiai gyjančių opų.
Tam įtakos turi hormoniniai veiksniai, taip pat nėštumas, kurio metu padidėjusi gimda sukelia papildomą spaudimą dubens venoms.
Galimas tromboflebitas (paviršinių venų uždegimas), odos atrofija, pigmentacijos pokyčiai ir sunkiai gyjančios trofinės opos.
Jos padeda sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti simptomus, tačiau jau susiformavusių išsiplėtusių venų nepašalina.
Skleroterapija taikoma lengvesnei ar vidutinio sunkumo varikozei gydyti injekcija, o lazerinis gydymas dažniau taikomas didesnio skersmens venoms.
Jei viena koja staiga ryškiai patinsta, paraudonuoja ar atsiranda stiprus skausmas – tai gali reikšti giliųjų venų trombozę.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-03