Planuojant nėštumą verta pasidomėti vakcinacijos rekomendacijomis ir kartu su gydytoju įvertinti, ar reikalingi kokie nors papildomi skiepai. Vis dėlto vakcinomis rekomenduojama pasirūpinti dar prieš pastojant, kartu su kitais pasirengimo nėštumui žingsniais, tokiais kaip sveikatos būklės įvertinimas, kraujo tyrimai ar folio rūgšties vartojimas.
Šiame straipsnyje aptariama, kokiomis vakcinomis rekomenduojama pasiskiepyti planuojant nėštumą, kokios vakcinos gali būti skiriamos nėštumo metu ir kodėl kai kurių vakcinų nėštumo laikotarpiu reikėtų vengti.
Kodėl skiepai svarbūs planuojant nėštumą?
Kai kurios infekcijos, kuriomis susergama nėštumo metu, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi arba padidinti priešlaikinio gimdymo ir kitų nėštumo komplikacijų riziką. Kadangi kai kuriomis vakcinomis nėštumo metu skiepytis negalima, jomis rekomenduojama pasirūpinti dar planuojant nėštumą.
Kitos vakcinos rekomenduojamos būtent nėštumo laikotarpiu, nes padeda apsaugoti ne tik mamą, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jo imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi.
Kokiomis vakcinomis rekomenduojama pasirūpinti dar prieš pastojant?
Prieš planuojant nėštumą verta įvertinti moters imunitetą tam tikroms infekcijoms ir, jei jo nėra, pasiskiepyti. Tai ypač svarbu kalbant apie gyvąsias vakcinas, kuriomis nėštumo metu skiepytis negalima.
Tymai, epideminis parotitas ir raudonukė (MMR vakcina)
Raudonukė, persirgta pirmaisiais nėštumo mėnesiais, gali sukelti sunkius vaisiaus vystymosi sutrikimus, įskaitant įgimtas širdies ydas, klausos ir regos pažeidimus. Tymai nėštumo metu gali padidinti sunkios ligos eigos, priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio gimimo svorio riziką. Dėl šios priežasties prieš planuojant nėštumą rekomenduojama įvertinti imunitetą šioms infekcijoms ir, jei jo nėra, rekomenduojama pasiskiepyti kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina.
Imunitetas tymams, epideminiam parotitui ir raudonukei gali būti įvertinamas kraujo tyrimu. Jei nėra aišku, ar moteris anksčiau sirgo šiomis ligomis arba buvo paskiepyta, gydytojas akušeris-ginekologas ar šeimos gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimą. Jo rezultatai padeda įvertinti, ar reikalinga vakcinacija.
Vėjaraupių skiepai
Vėjaraupiai, persirgti nėštumo metu, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir sukelti sunkesnę ligos eigą nėščiajai. Dėl šios priežasties planuojant nėštumą svarbu žinoti, ar moteris turi imunitetą šiai infekcijai. Jei nėra duomenų apie persirgtą ligą ar vakcinaciją, imunitetą galima įvertinti kraujo tyrimu.
Jei nustatoma, kad imuniteto nėra, gali būti rekomenduojama vakcinacija nuo vėjaraupių. Vakcina skiriama dviem dozėmis, tarp kurių turi būti ne trumpesnis kaip vieno mėnesio intervalas, todėl šiuo skiepu reikėtų pasirūpinti dar prieš pastojant.
Kiek laiko po skiepo reikėtų palaukti prieš planuojant pastoti?
Po MMR ar vėjaraupių vakcinos rekomenduojama bent vieną mėnesį vengti pastojimo. Kadangi tai yra gyvosios vakcinos, toks intervalas rekomenduojamas prieš pradedant aktyviai planuoti nėštumą.
Jei nėštumas įvyksta nepraėjus vienam mėnesiui po vakcinacijos, apie tai reikėtų informuoti gydytoją akušerį-ginekologą. Vien dėl to dažniausiai nerimauti nereikia, tačiau svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.
Kuriomis vakcinomis galima skiepytis nėštumo metu?
Priešingai nei gyvosios vakcinos, inaktyvuotos vakcinos, kuriose nėra gyvų ligos sukėlėjų, nėštumo metu gali būti skiriamos. Nėštumo metu gali būti naudojamos ir mRNR vakcinos, kuriose nėra gyvo viruso.
Kokliušo, stabligės ir difterijos skiepai
Kokliušo, stabligės ir difterijos vakcina rekomenduojama kiekvieno nėštumo metu. Kokliušas – kvėpavimo takų infekcija, galinti sukelti stiprų kosulį. Stabligė gali sukelti stiprius ir skausmingus raumenų spazmus, o difterija – kvėpavimo sutrikimus, širdies raumens uždegimą ir širdies ritmo sutrikimus. Vakcina dažniausiai rekomenduojama antrojo trimestro pabaigoje arba trečiojo trimestro pradžioje.
Pasiskiepijus šiuo laikotarpiu, moters organizme susidarę antikūnai per placentą perduodami vaisiui. Šie antikūnai padeda apsaugoti naujagimį nuo kokliušo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jis dar nėra skiepijamas pagal vaikų rekomenduojamų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Gripo vakcina
Gripo vakcina rekomenduojama visoms nėščiosioms gripo sezono metu, nepriklausomai nuo nėštumo trimestro. Nėštumo metu gripas gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir padidinti komplikacijų riziką. Pasiskiepijus susidarę apsauginiai antikūnai per placentą perduodami vaisiui ir padeda apsaugoti naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jis dar nėra skiepijamas nuo gripo.
COVID-19 vakcina
COVID-19 vakcina laikoma saugia nėštumo metu ir gali būti rekomenduojama nėščiosioms. Užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu nėštumo metu, gali padidėti sunkios ligos eigos, hospitalizacijos, priešlaikinio gimdymo ir kai kurių kitų nėštumo komplikacijų rizika. Dėl tinkamiausio vakcinacijos laiko nėštumo metu rekomenduojama pasitarti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Kada dėl skiepų kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį-ginekolgą verta kreiptis dar nėštumo planavimo etape, kad būtų įvertintas moters turimas imunitetas ir sudarytas individualus rekomenduojamas skiepijimo planas, ypač jei nėra aiškios informacijos apie vaikystėje gautus skiepus. Nėštumo metu gydytojas akušeris-ginekologas taip pat įvertins, kada rekomenduojama skiepytis kokliušo, stabligės ir difterijos bei gripo vakcinomis, atsižvelgdamas į nėštumo trukmę ir gripo sezoną. Jei planuojama kelionė į šalį, kurioje rekomenduojami papildomi skiepai, apie tai taip pat verta pasitarti iš anksto, nes dalis kelionėms skirtų vakcinų taip pat yra gyvosios.
Dalį vakcinų, ypač MMR ir vėjaraupių, rekomenduojama gauti dar prieš planuojant nėštumą, nes nėštumo metu šiomis vakcinomis skiepytis negalima, o atitinkamos infekcijos gali reikšmingai paveikti vaisiaus vystymąsi. Tuo tarpu kokliušo, stabligės ir difterijos, gripo bei COVID-19 vakcinos gali būti skiriamos nėštumo metu. Tikslų skiepijimo planą, atsižvelgdamas į moters imunitetą tam tikroms infekcijoms, sveikatos būklę ir vakcinacijos istoriją, turėtų parinkti šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas.