Planuojant nėštumą natūraliai kyla daug klausimų – kada tinkamiausias metas bandyti pastoti, kaip pasiruošti nėštumui, kokius įpročius verta pakeisti ir kada reikėtų sunerimti, jei pastoti nepavyksta. Ieškant atsakymų dažnai tenka susidurti su įvairiais patarimais, nuomonėmis ir įsitikinimais, kurie ne visada yra tikslūs.
Kai kurie mitai apie nėštumo planavimą gali atrodyti visiškai nekenksmingi. Vis dėlto jie gali lemti nereikalingą nerimą, netinkamus sprendimus ar pavėluotą kreipimąsi į gydytoją akušerį-ginekologą. Todėl planuojant nėštumą svarbu atskirti paplitusius klaidingus įsitikinimus nuo informacijos, kuri iš tikrųjų padeda tinkamai pasiruošti nėštumui.
Šiame straipsnyje aptariami penki dažniausi klaidingi įsitikinimai apie nėštumo planavimą.
Nėštumo planavimo mitai – 1 mitas: pastoti galima bet kurią mėnesinių ciklo dieną
Daugelis mano, kad lytiniai santykiai bet kurią menstruacinio ciklo dieną suteikia panašią galimybę pastoti. Iš tikrųjų pastoti galima tik ribotą laikotarpį – vadinamąjį vaisingą langą, kuris apima maždaug šešias dienas iki ovuliacijos ir pačią ovuliacijos dieną.
Spermatozoidai moters organizme gali išgyventi iki kelių dienų, o kiaušialąstė po ovuliacijos išlieka tinkama apvaisinti maždaug 12–24 valandas. Jei vaisingos dienos nustatomos netiksliai, kelių mėnesių bandymai pastoti nebūtinai reiškia vaisingumo sutrikimus. Vaisingas dienas galima apskaičiuoti naudojantis BIOFIRST vaisingų dienų skaičiuokle.
Ovuliacijos laikas gali skirtis kiekvieną mėnesį, ypač jei menstruacijų ciklas nėra reguliarus. Dėl šios priežasties vien kalendoriniu skaičiavimu pasikliauti nerekomenduojama. Vaisingiausią laikotarpį galima tiksliau nustatyti stebint gimdos kaklelio gleivių pokyčius, bazinę kūno temperatūrą ar naudojant ovuliacijos testus, kurie padeda nustatyti liuteinizuojančio hormono (LH) kiekio padidėjimą prieš ovuliaciją.
Trumpesnis ar ilgesnis menstruacijų ciklas taip pat gali lemti kitokią ovuliacijos datą. Todėl nėra vienos universalios ciklo dienos, kuri būtų tinkamiausia pastoti visoms moterims.
Nėštumo planavimo mitai – 2 mitas: nutraukus hormonines kontraceptines priemones, vaisingumas atsistato tik po ilgo laiko
Nemažai moterų baiminasi, kad ilgai vartotos hormoninės kontraceptinės priemonės ilgam sutrikdys vaisingumą. Vis dėlto daugeliu atvejų nutraukus hormoninę kontracepciją vaisingumas grįžta gana greitai, o kontracepcijos vartojimo trukmė paprastai neturi didelės įtakos tam, kaip greitai vaisingumas atsistato.
Po kontraceptinių tablečių, hormoninės spiralės ar kitų hormoninių kontracepcijos metodų ovuliacija dažniausiai atsinaujina per trumpą laiką. Išimtis gali būti injekcinė kontracepcija – po jos ovuliacijos atsinaujinimas gali užtrukti ilgiau, kartais kelis mėnesius ar daugiau. Tai yra laikinas poveikis, o ne nuolatinis vaisingumo sumažėjimas.
Nutraukus kontracepciją, menstruacijų ciklas kurį laiką gali būti nereguliarus, ypač jei jis ir anksčiau nebuvo reguliarus. Jei pastoti nepavyksta kelis mėnesius po kontracepcijos nutraukimo, tai savaime nereiškia vaisingumo sutrikimų.
Planuojant nėštumą, dėl kontracepcijos nutraukimo ir tolesnio nėštumo planavimo galima pasitarti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
3 mitas: jei mėnesinės reguliarios, vaisingumo problemų tikrai nėra
Reguliarus mėnesinių ciklas dažniausiai rodo, kad ovuliacija vyksta reguliariai. Vis dėlto reguliarios mėnesinės savaime negarantuoja, kad vaisingumo problemų nėra. Priežasčių, dėl kurių porai nepavyksta pastoti, gali būti įvairių. Tai gali būti kiaušintakių nepraeinamumas, endometriozė ar su vyro vaisingumu susiję veiksniai.
Jei moteriai iki 35 metų nepavyksta pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos, o vyresnei nei 35 metų moteriai – po 6 mėnesių, į gydytoją akušerį-ginekologą verta kreiptis net ir tuo atveju, jei mėnesinės yra reguliarios. Vaisingumo ištyrimas apima abu partnerius, nes reguliarus moters ciklas parodo tik vieną iš galimų vaisingumą lemiančių veiksnių.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus. Skausmingos ar itin gausios mėnesinės, net jei ciklas yra reguliarus, kartais gali būti susijusios su endometrioze ar kitais sutrikimais, galinčiais turėti įtakos vaisingumui.
4 mitas: vyro amžius vaisingumui įtakos neturi
Dažnai manoma, kad su amžiumi susijęs vaisingumo mažėjimas aktualus tik moterims, o vyro amžius neturi didelės įtakos tikimybei pastoti. Iš tikrųjų vyrų vaisingumas taip pat palaipsniui keičiasi su amžiumi. Gali mažėti spermos kiekis, spermatozoidų judrumas ir kokybė, o spermatozoiduose gali daugėti DNR pažeidimų. Dėl šių pokyčių vyresniems nei 40 metų vyrams kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau laiko susilaukti vaikų.
Vyresnis vyro amžius taip pat gali būti siejamas su šiek tiek padidėjusia persileidimo ar kai kurių nėštumo komplikacijų rizika. Vis dėlto vyrų vaisingumas su amžiumi mažėja lėčiau nei moterų. Vyresnis amžius savaime nereiškia, kad vyras negali susilaukti sveikų vaikų. Planuojant nėštumą svarbu atsižvelgti į abiejų partnerių amžių ir sveikatos būklę, o susidūrus su sunkumais pastoti – pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Nėštumo planavimo mitai – 5 mitas: folio rūgštį pakanka pradėti vartoti sužinojus apie nėštumą
Apie nėštumą dažnai sužinoma tik praėjus kelioms savaitėms po apvaisinimo. Folio rūgštį pradėjus vartoti tik gavus teigiamą nėštumo testą, gali būti per vėlu užtikrinti pakankamą jos kiekį ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kai pradeda formuotis vaisiaus nervinis vamzdelis. Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti bent vieną mėnesį prieš planuojamą pastojimą ir tęsti pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Daugumai moterų rekomenduojama folio rūgšties dozė yra 400 mikrogramų per dieną. Didesnė dozė gali būti skiriama esant tam tikriems rizikos veiksniams, pavyzdžiui, jei anksčiau nėštumas buvo paveiktas nervinio vamzdelio defekto ar yra kitų sveikatos būklių, didinančių tokio sutrikimo riziką. Tokiu atveju tinkamą dozę turėtų parinkti gydytojas akušeris-ginekologas.
Klaidingi įsitikinimai apie nėštumo planavimą gali paskatinti tiek nereikalingą nerimą, tiek pavėluotą kreipimąsi į gydytoją, kai tai iš tikrųjų būtų prasminga. Žinant svarbiausius nėštumo planavimo aspektus, galima geriau pasiruošti nėštumui ir pasirūpinti savo sveikata dar prieš pastojant. Svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmo siunčiamus signalus, pasirūpinti visaverte mityba, reikalingais vitaminais ir mineralais bei, prireikus, pasitikrinti sveikatą. Planuojant nėštumą, rūpinimasis savo sveikata yra vienas svarbiausių žingsnių ruošiantis būsimai šeimai.