Daugelis porų, pradėjusių planuoti nėštumą, tikisi pastoti kuo greičiau, todėl nėštumui neįvykus per pirmuosius mėnesius neretai ima nerimauti. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad pora susiduria su vaisingumo sutrikimais. Natūralus pastojimas gali užtrukti ne vieną mėnesį, o tikimybę pastoti lemia įvairūs veiksniai, įskaitant moters amžių, abiejų partnerių sveikatos būklę ir tai, kada menstruacijų ciklo metu vyksta lytiniai santykiai.
Šiame straipsnyje aptariama, kiek laiko įprastai gali užtrukti pastojimas, kada verta kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą dėl vaisingumo ištyrimo ir kokie tyrimai dažniausiai atliekami pirminio ištyrimo metu.
Kiek laiko įprastai prireikia pastoti?
Porai, gyvenančiai reguliarų lytinį gyvenimą be kontracepcijos, tikimybė pastoti per vieną menstruacijų ciklą siekia apie 20–30 proc., priklausomai nuo amžiaus. Maždaug 85 proc. porų pastoja per pirmuosius metus, gyvendamos reguliarų lytinį gyvenimą be kontracepcijos, o daugeliui tai pavyksta per pirmuosius šešis mėnesius.
Kadangi tikimybė pastoti kiekvieną mėnesį nėra šimtaprocentinė, kelių mėnesių bandymai dar nereiškia vaisingumo sutrikimų. Laikotarpis, per kurį pora bando pastoti, skaičiuojamas nuo reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos pradžios.
Pastojimo tikimybę didina lytiniai santykiai vaisingiausiomis ciklo dienomis. Kartais ilgiau pastoti nepavyksta todėl, kad vaisingos dienos nustatomos netiksliai. Jas nustatyti gali padėti BIOFIRST vaisingų dienų skaičiuoklė.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą?
Moterims iki 35 metų rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą, jei nepavyksta pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos. Vyresnėms nei 35 metų moterims rekomenduojama kreiptis anksčiau – po 6 mėnesių, nes su amžiumi moters vaisingumas palaipsniui mažėja.
Moterims, vyresnėms nei 40 metų, gydytojo konsultacija dėl vaisingumo ištyrimo rekomenduojama dar anksčiau – kartais net pradėjus planuoti nėštumą. Tai leidžia laiku įvertinti vaisingumą ir prireikus atlikti reikalingus tyrimus ar pradėti gydymą.
Vyro amžius taip pat gali turėti įtakos vaisingumui, tačiau vyrų vaisingumas su amžiumi paprastai mažėja lėčiau, o moterų vaisingumas mažėja sparčiau. Todėl rekomenduojamas laikas kreiptis dėl vaisingumo ištyrimo dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į moters amžių.
Kada verta kreiptis anksčiau, nelaukiant nurodyto laiko?
Kai kuriais atvejais į gydytoją akušerį-ginekologą verta kreiptis anksčiau, nelaukiant įprastai rekomenduojamo laiko. Anksčiau kreiptis verta, jei menstruacijų ciklas yra labai nereguliarus arba mėnesinių visai nėra.
Anksčiau pasikonsultuoti taip pat reikėtų, jei moteriai anksčiau buvo diagnozuota endometriozė, dubens uždegiminė liga, kiaušintakių nepraeinamumas, buvo negimdinis nėštumas ar atliktos dubens srities operacijos. Į gydytoją akušerį-ginekologą verta kreiptis ir tuo atveju, jei pora yra patyrusi du ar daugiau persileidimų iš eilės.
Ankstesnis ištyrimas gali būti naudingas ir tada, kai vyrui nustatomi spermos kokybės sutrikimai ar kitos sveikatos problemos, galinčios turėti įtakos vaisingumui. Taip pat nereikėtų atidėlioti konsultacijos, jei moteriai diagnozuotas skydliaukės veiklos sutrikimas, cukrinis diabetas ar kita lėtinė liga, galinti turėti įtakos vaisingumui.
Tokiais atvejais ankstesnis kreipimasis į gydytoją gali padėti laiku nustatyti galimas pastojimo sunkumų priežastis ir, prireikus, pradėti tinkamą gydymą.
Ką rodo mėnesinių ciklo reguliarumas?
Reguliarus, maždaug 21–35 dienų trukmės menstruacijų ciklas dažniausiai rodo, kad ovuliacija vyksta reguliariai, o tai yra viena svarbiausių natūralaus pastojimo sąlygų. Tuo tarpu labai nereguliarus ciklas, mėnesinių nebuvimas ar dideli menstruacijų ciklo pokyčiai gali rodyti ovuliacijos sutrikimus. Juos gali lemti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), dar vadinamas poliendokrininiu metaboliniu kiaušidžių sindromu (PMKS), skydliaukės veiklos sutrikimai ar kiti hormonų pusiausvyros pokyčiai.
Tokiais atvejais į gydytoją akušerį-ginekologą rekomenduojama kreiptis nelaukiant 12 ar 6 mėnesių termino. Nustačius nepastojimo priežastį, gali būti skiriamas gydymas ar kitos priemonės, padedančios atkurti reguliarią ovuliaciją ir padidinti pastojimo tikimybę.
Kasdienių įpročių įtaka vaisingumui
Vaisingumui įtakos turi ne tik amžius ir sveikatos būklė, bet ir kasdieniai abiejų partnerių įpročiai. Kai kuriais atvejais tam tikri pokyčiai, pavyzdžiui, kūno svorio korekcijos ar žalingų įpročių atsisakymas, gali padidinti natūralaus pastojimo tikimybę.
Kūno svorio įtaka vaisingumui
Tiek per didelis, tiek per mažas moters kūno svoris gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai, ovuliacijai ir pastojimo tikimybei. Nutukimas dažniau siejamas su ovuliacijos sutrikimais, o per mažas kūno svoris kai kurioms moterims gali lemti nereguliarų menstruacijų ciklą ar net mėnesinių išnykimą. Dėl šios priežasties planuojant nėštumą rekomenduojama siekti normalaus kūno masės indekso (KMI), kuris paprastai laikomas 18,5–24,9. Kai kuriais atvejais net ir nedidelis kūno svorio pokytis gali padėti pagerinti vaisingumą ir padidinti natūralaus pastojimo tikimybę.
Rūkymas ir alkoholio vartojimas
Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali mažinti tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Žalingų įpročių atsisakymas gali pagerinti natūralaus pastojimo tikimybę ir yra rekomenduojamas planuojant nėštumą.
Ar stresas gali trukdyti pastoti?
Ilgalaikis stiprus stresas gali turėti įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, tačiau vien stresas dažniausiai nėra pagrindinė nevaisingumo priežastis. Jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, nereikėtų visko sieti tik su stresu – verta pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu ir atlikti reikalingus tyrimus.
Kokie tyrimai atliekami pirminio vaisingumo įvertinimo metu?
Pirminis vaisingumo ištyrimas dažniausiai pradedamas pokalbiu apie menstruacijų ciklą, ankstesnius nėštumus, persileidimus, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus. Taip pat gali būti atliekama ginekologinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas, padedantis įvertinti gimdos bei kiaušidžių būklę.
Prireikus skiriami hormonų tyrimai, kurie padeda įvertinti ovuliaciją ir reprodukcinės sistemos veiklą. Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas ir kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Šie tyrimai padeda nustatyti galimas pastojimo sunkumų priežastis ir parinkti tinkamiausią tolesnį ištyrimą ar gydymą.
Vyro vaisingumo įvertinimas
Vaisingumo ištyrimas apima ne tik moterį, bet ir vyrą, nes pastojimo sunkumai gali būti susiję su abiejų partnerių sveikata. Vienas svarbiausių pirminių vyro vaisingumo tyrimų yra spermos tyrimas (spermograma), kurio metu vertinamas spermatozoidų kiekis, judrumas ir sandara.
Spermograma yra paprastas ir neinvazinis tyrimas, todėl dažnai atliekamas ankstyvame vaisingumo ištyrimo etape. Jei nustatoma nukrypimų nuo normos, gydytojas urologas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, padedančius nustatyti galimas vaisingumo sutrikimų priežastis.
Svarbiausia – nelaikyti kelių mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti nesėkme. Kiekvienos poros kelias į šeimos pagausėjimą yra skirtingas, o prireikus gydytojas akušeris-ginekologas gali padėti suprasti, kas gali turėti įtakos pastojimui ir kokių žingsnių verta imtis toliau.