Net jei kūdikį žindo mama, tėtis gali aktyviai dalyvauti naktinėje priežiūroje. Jis gali pasirūpinti kūdikiu prieš ir po maitinimo, pakeisti sauskelnes, panešioti, nuraminti, migdyti ir padėti mamai patogiai įsitaisyti žindymo metu.
Svarbiausia ne tiksliai perpus padalyti naktį, o rasti tokį pasidalijimą, kuris padėtų abiem tėvams gauti kuo daugiau poilsio ir atsižvelgtų į kūdikio maitinimo būdą bei poreikius.
Jei kūdikį žindo mama
Naktinis žindymas nebūtinai reiškia, kad visa naktinė priežiūra tenka mamai. Tėtis gali:
- atnešti kūdikį mamai;
- pasirūpinti vandeniu ar lengvu užkandžiu;
- pakeisti sauskelnes, jei to reikia;
- po maitinimo paimti kūdikį, padėti jam atsirūgti, panešioti ir paguldyti;
- nuraminti kūdikį, jei jis pabunda ne dėl alkio;
- pasirūpinti aplinka, kad naktį būtų kuo mažiau papildomų darbų.
Jei mama žindo, jos naktinis poilsis vis tiek gali būti labai fragmentuotas. Todėl verta ieškoti būdų, kaip kitą priežiūros dalį perimti tėčiui.
Jei naudojamas ištrauktas pienas ar mišinys
Jei kūdikis maitinamas ištrauktu pienu ar mišiniu, dalį maitinimų tėtis gali perimti. Tačiau tai nėra būtina kiekvienai šeimai. Sprendimas priklauso nuo kūdikio amžiaus, augimo, maitinimo plano ir mamos pieno gamybos.
Jei mama nori išlaikyti pieno gamybą, naktinių maitinimų pakeitimas ištrauktu pienu ar mišiniu gali turėti įtakos žindymo ritmui. Tokiu atveju verta pasitarti su akušere ar žindymo specialistu.
Ištrauktą pieną reikia laikyti ir naudoti pagal saugaus motinos pieno laikymo rekomendacijas. Sąlygos priklauso nuo to, ar pienas šviežiai ištrauktas, atšaldytas, užšaldytas ir kaip jis buvo atšildytas, todėl prieš laikant verta vadovautis patikimomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis.
Kaip pasidalinti naktimis?
Kai kūdikio poreikiai leidžia, galima išbandyti pamainas. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų daugiau atsakomybės prisiima pirmoje nakties dalyje, kitas – antroje.
Tačiau kūdikis gali pabusti dažniau, nei tikitės, todėl grafikas neturėtų tapti dar vienu streso šaltiniu. Kartais geresnis sprendimas yra ne tikslus valandų paskirstymas, o susitarimas, kas konkrečią naktį perima kuo daugiau priežiūros. Kartą per savaitę verta trumpai peržiūrėti susitarimą:
- ar abu pakankamai miega;
- kas labiausiai išsekina;
- ką galima perskirstyti;
- ar reikia daugiau artimųjų pagalbos.
Naktį svarbu kuo mažiau stimuliacijos
Naktinė priežiūra gali būti paprasta ir rami:
- naudokite prislopintą šviesą;
- kalbėkite tyliai ir tik tiek, kiek reikia;
- venkite telefono ar kitų ryškių ekranų;
- iš anksto pasiruoškite sauskelnes ir kitus reikalingus daiktus;
- po maitinimo ir priežiūros kuo greičiau grįžkite prie miego.
Tai padeda atskirti naktį nuo dienos ir gali palengvinti grįžimą į miegą tiek kūdikiui, tiek tėvams.
Saugus kūdikio miegas
Kūdikį migdykite:
- ant nugaros kiekvienam miegui;
- atskiroje kūdikiui skirtoje lovelėje ar lopšyje;
- ant tvirto, lygaus čiužinio;
- be pagalvių, minkštų žaislų, palaidų antklodžių ir kitų daiktų lovelėje;
- nerūkomoje aplinkoje.
Ypač svarbu neužmigti su kūdikiu ant sofos ar fotelio. Rizika didėja, jei tėvai yra labai pavargę, vartojo alkoholio, raminamųjų ar migdomųjų vaistų. Jei jaučiate, kad užmiegate laikydami kūdikį, saugiausia jį paguldyti į jo lovelę.
Jei kūdikis verkia, o jūs nebeištveriate
Ilgas verkimas gali būti labai sunkus, ypač naktį ir esant miego trūkumui. Jei jaučiate, kad kyla pyktis ar nebegalite ramiai reaguoti:
- paguldykite kūdikį ant nugaros į saugią lovelę;
- trumpam atsitraukite į kitą patalpą;
- nusiraminkite ir atsikvėpkite;
- paskambinkite partnerei, artimam žmogui ar kitam žmogui, galinčiam padėti.
Kelioms minutėms saugiai palikti verkiantį kūdikį lovelėje yra saugiau nei bandyti jį raminti būnant apimtam stipraus pykčio. Kūdikio niekada negalima purtyti.
Maitinimas ir naktinė priežiūra nėra vieno iš tėvų darbas. Net jei vienas iš jūsų atlieka daugiau maitinimų, kitas gali prisiimti didelę dalį visos kitos priežiūros. Tikslas – ne idealiai lygus valandų skaičius, o kuo saugesnis ir tvaresnis šeimos ritmas.