Pneumotoraksas

Pneumotoraksas – tai būklė, kai tarp plaučio ir krūtinės ląstos sienelės esančioje pleuros ertmėje susikaupia oro, dėl ko plautis dalinai arba visiškai suspaudžiamas (kolabuoja) ir netenka gebėjimo normaliai išsiplėsti kvėpuojant. Pneumotoraksas gali išsivystyti staiga, be jokios akivaizdžios priežasties, arba būti sužalojimo, ligos ar medicininės procedūros pasekmė.

Pneumotorakso rūšys

Pneumotoraksas skirstomas pagal atsiradimo priežastį:

• Spontaninis pirminis pneumotoraksas – atsiranda be žinomos plaučių ligos, dažniausiai jauniems, liekniems, aukštiems asmenims, ypač rūkantiems. Manoma, kad jį sukelia įgimtos ar įgytos smulkios pūslelės (bulos) plaučių viršūnėse, kurios trūkinėja.
• Spontaninis antrinis pneumotoraksas – išsivysto jau esant plaučių ligai (lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių fibrozė, tuberkuliozė ir kt.). Toks pneumotoraksas dažniausiai yra sunkesnis, nes plaučių atsargos jau būna sumažėjusios.
• Trauminis pneumotoraksas – atsiranda dėl krūtinės ląstos sužalojimo (durtinės, šautinės žaizdos, šonkaulių lūžiai).
• Jatrogeninis pneumotoraksas – susijęs su medicininėmis procedūromis (pvz., plaučių biopsija, centrinės venos kateterizavimas, dirbtinė plaučių ventiliacija).
• Įtempimo (tenzinis) pneumotoraksas – pati pavojingiausia forma, kai oras pleuros ertmėje kaupiasi tarsi vožtuvo mechanizmu, spaudžia ne tik plautį, bet ir širdį bei stambiuosius kraujagysles. Tai gyvybei pavojinga skubi būklė, reikalaujanti nedelsiamos medicininės pagalbos.

Pneumotorakso priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausios pneumotorakso priežastys ir jį skatinantys veiksniai:

• rūkymas (žymiai padidina spontaninio pneumotorakso riziką);
• lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), astma ar plaučių fibrozė;
• krūtinės ląstos trauma ar sužalojimas;
• ankstesnis pneumotoraksas (pasikartojimo rizika gali siekti apie trečdalį atvejų per kelerius metus po pirmojo epizodo);
• genetiniai veiksniai ir aukštas, lieknas kūno sudėjimas;
• staigūs slėgio pokyčiai (nardymas, skrydžiai lėktuvu jau sirgus pneumotoraksu).

Pneumotorakso simptomai

Pagrindiniai pneumotorakso simptomai:

• staigus, aštrus skausmas vienoje krūtinės pusėje, dažnai stiprėjantis kvėpuojant;
• dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas;
• greitas širdies plakimas;
• sausas kosulys;
• kai kuriais atvejais – odos ar lūpų pamėlynavimas (cianozė), kraujospūdžio kritimas – tai požymiai, rodantys galimą įtempimo pneumotoraksą ir reikalaujantys skubios pagalbos.

Simptomų sunkumas priklauso nuo to, kiek oro susikaupė pleuros ertmėje ir ar žmogus prieš tai sirgo plaučių liga. Nedidelis pneumotoraksas kartais gali reikštis tik lengvu diskomfortu, o didelis ar įtempimo pneumotoraksas kelia tiesioginį pavojų gyvybei.

Pneumotorakso diagnostika

Įtarus pneumotoraksą, gydytojas įvertina simptomus, atlieka krūtinės ląstos auskultaciją ir perkusiją, o diagnozė patvirtinama vaizdiniais tyrimais – dažniausiai krūtinės ląstos rentgenograma, sudėtingesniais atvejais – kompiuterine tomografija, kuri leidžia tiksliau įvertinti pneumotorakso dydį ir galimą priežastį. Kai kuriais atvejais taikomas ir plaučių ultragarsinis tyrimas. Jei kyla klausimų dėl krūtinės skausmo ar dusulio priežasčių, pirminę konsultaciją galima gauti pas šeimos gydytoją BIOFIRST klinikos Šeimos medicinos centre, o esant poreikiui – atlikti tyrimus Diagnostikos skyriuje.

Pneumotorakso gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo pneumotorakso dydžio, priežasties ir paciento būklės:

• Nedidelis pneumotoraksas be sunkių simptomų kartais gali būti stebimas – organizmas oro perteklių pats palaipsniui absorbuoja, tačiau tai vyksta prižiūrint gydytojui ir reguliariai kontroliuojant būklę.
• Didesnio dydžio pneumotoraksas dažniausiai gydomas oro pašalinimu iš pleuros ertmės – adata (punkcija) arba drenu.
• Pasikartojantis ar sudėtingas pneumotoraksas gali reikalauti chirurginio gydymo (pvz., torakoskopinės operacijos), siekiant pašalinti pažeistą plaučio audinį ir sumažinti pasikartojimo riziką.
• Įtempimo pneumotoraksas yra skubi būklė, gydoma nedelsiant, dažniausiai ligoninės skubios pagalbos skyriuje.

Svarbu žinoti: jei pastebite staigų, aštrų krūtinės skausmą kartu su dusuliu, nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 – tension pneumotoraksas gali greitai kelti pavojų gyvybei. Po ūminio gydymo stacionare tolesnė priežiūra, žaizdos ar drenažo vietos priežiūra, siūlų išėmimas gali būti atliekami ambulatoriškai, pavyzdžiui, BIOFIRST klinikos Chirurgijos centre.

Galimos komplikacijos

Negydoma ar pavėluotai diagnozuota liga gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, o įtempimo pneumotoraksas – ir gyvybei pavojingą širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimą. Dažna ilgalaikė problema – pasikartojimas, ypač jei nebuvo pašalinta pagrindinė priežastis (pvz., tebesitęsiantis rūkymas).

Prevencija ir kada kreiptis į gydytoją?

Sergantiems plaučių ligomis, tokiomis kaip bronchinė astma, bronchitas ar plaučių fibrozė, verta žinoti, kad šios ligos gali didinti antrinio pneumotorakso riziką, todėl pagrindinės ligos stebėjimas ir gydymas yra svarbi prevencijos dalis. Metimas rūkyti taip pat reikšmingai mažina pneumotorakso ir jo pasikartojimo riziką. Jei jaučiate staigų krūtinės skausmą, dusulį ar kosulį su krauju (daugiau apie tai – straipsnyje Atsikosėjimas krauju), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Daugiau straipsnių apie įvairias ligas rasite BIOFIRST klinikos Ligų ABC skiltyje.

Atnaujinta: 2026-09-09