Hiperhidrozė – tai būklė, kuriai būdingas patologiškai padidėjęs prakaitavimas, kai išsiskiriančio prakaito kiekis viršija tai, kas reikalinga kūno temperatūrai reguliuoti. Šnekamojoje kalboje hiperhidrozė dažnai vadinama tiesiog gausiu prakaitavimu (plačiau – straipsnyje Gausus prakaitavimas). Hiperhidrozė gali būti lokalizuota – dažniausiai delnuose, pėdose, pažastyse ar veide, arba apimti visą kūną.
Hiperhidrozės rūšys ir priežastys
Pagal atsiradimo priežastį hiperhidrozė skirstoma į dvi grupes:
- Pirminė hiperhidrozė – atsiranda be aiškios pagrindinės ligos, dažniausiai yra lokalizuota, simetriška, prasideda dar vaikystėje ar paauglystėje. Manoma, kad ją lemia per didelis prakaito liaukas stimuliuojančios nervų sistemos dalies aktyvumas; dažnai pasitaiko šeimose, kuriose panašių simptomų turėjo ir kiti nariai.
- Antrinė hiperhidrozė – atsiranda dėl kitos būklės ar veiksnio, dažniausiai apima visą kūną, taip pat ir naktį. Galimos priežastys: skydliaukės veiklos sutrikimai (daugiau – straipsnyje Skydliaukės ligos), cukrinis diabetas, nutukimas, infekcijos, nerimo sutrikimai, tam tikri vaistai, taip pat hormonų pokyčiai menopauzės metu (daugiau – straipsnyje Klimaksas (menopauzė)).
Hiperhidrozės simptomai
Pagrindinis hiperhidrozės požymis – prakaitavimas, kuris nėra proporcingas aplinkos temperatūrai ar fiziniam krūviui. Kiti galimi požymiai:
- šlapios, šaltos rankos ar pėdos;
- drabužių sudrėkimas ar dėmės, net esant ramybėje;
- odos sudirginimas ar macerija nuolat drėgnose vietose;
- padidėjęs polinkis į grybelines ar bakterines odos infekcijas dėl nuolatinės drėgmės;
- socialinis nerimas ar vengimas situacijų, kuriose prakaitavimas taptų pastebimas.
Hiperhidrozės diagnostika
Diagnozuojant hiperhidrozę, gydytojas įvertina simptomų pobūdį, lokalizaciją, trukmę ir tai, ar prakaitavimas vyksta ir miego metu (tai labiau būdinga antrinei formai). Įtarus antrinę priežastį, gali būti skiriami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, skydliaukės hormonų ar gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas. Konsultaciją dėl hiperhidrozės galima gauti BIOFIRST klinikos Dermatovenerologijos centre.
Hiperhidrozės gydymas
Gydymo taktika parenkama individualiai, priklausomai nuo hiperhidrozės priežasties, lokalizacijos ir sunkumo:
- Antiperspirantai su didesne aliuminio chlorido koncentracija – dažniausiai pirmasis žingsnis esant lengvesniems atvejams;
- Vaistai – kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti prakaitavimą mažinančių medikamentų;
- Botulino toksino injekcijos – vienas iš dažniau taikomų metodų lokalizuotai hiperhidrozei, laikinai blokuojantis nervinius impulsus, stimuliuojančius prakaito liaukas; BIOFIRST klinikoje tokį gydymą galima atlikti pažastų srityje ar pėdų srityje;
- Jontoforezė – metodas, dažniausiai taikomas delnų ar pėdų hiperhidrozei mažinti;
- Chirurginis gydymas (pvz., simpatektomija) – taikomas retai, kai kiti metodai neduoda pakankamo rezultato, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip kompensacinis prakaitavimas kitose kūno vietose.
Jei hiperhidrozę sukelia kita liga (pvz., skydliaukės sutrikimas), svarbiausia yra tos pagrindinės būklės gydymas.
Galimos komplikacijos
Ilgai trunkanti hiperhidrozė gali sukelti odos sudirginimą, grybelines ar bakterines infekcijas drėgnose kūno vietose, taip pat reikšmingai paveikti emocinę savijautą ir socialinį gyvenimą. Todėl, esant ryškiems simptomams, verta nelaukti ir kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei hiperhidrozė:
- atsiranda staiga arba be aiškios priežasties;
- vyksta ir miego metu;
- lydima kitų simptomų (svorio kritimo, padažnėjusio širdies plakimo, karščiavimo);
- reikšmingai trikdo kasdienį gyvenimą ar kelia socialinį diskomfortą.
D.U.K. – dažniausiai užduodami klausimai apie hiperhidrozę
Pati hiperhidrozė paprastai nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei, tačiau gali reikšmingai paveikti odos būklę ir gyvenimo kokybę, o antrinės formos atveju gali signalizuoti apie kitą, gydymo reikalaujančią būklę.
Pirminė hiperhidrozė atsiranda be aiškios priežasties ir dažniausiai yra lokalizuota, o antrinė – susijusi su kita liga ar veiksniu ir dažniausiai apima visą kūną, taip pat pasireiškia miego metu.
Poveikis paprastai trunka keletą mėnesių, tačiau tikslus laikotarpis priklauso nuo individualių organizmo ypatybių, todėl procedūrą prireikus reikia kartoti.
Taip, lengvesniais atvejais gali padėti didesnės aliuminio chlorido koncentracijos antiperspirantai, jontoforezė ar gydytojo paskirti vaistai.
Kreiptis verta, jei prakaitavimas atsiranda staiga, vyksta ir naktį, lydimas kitų simptomų arba reikšmingai trikdo kasdienį gyvenimą.
Daugiau straipsnių apie įvairias ligas rasite BIOFIRST klinikos Ligų ABC skiltyje.
Atnaujinta: 2026-09-09