Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas – dvi dažniausios širdies ritmo sutrikimų (aritmijų) formos, kai širdies prieširdžiai susitraukinėja greičiau nei įprastai. Virpėjimo metu prieširdžių susitraukimai yra chaotiški ir netaisyklingi, o plazdėjimo metu – greiti, bet tvarkingi, dažniausiai sukeliami vieno pasikartojančio elektrinio impulso rato prieširdyje.
Dėl sutrikusio prieširdžių darbo kraujas juose gali pradėti stagnuoti, o tai reikšmingai didina kraujo krešulių susidarymo ir insulto riziką. Kai kuriems pacientams ši būklė nesukelia jokių simptomų ir nustatoma tik atsitiktinai apžiūros ar EKG tyrimo metu.
Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas – priežastys
Prieširdžių plazdėjimą ir virpėjimą gali paskatinti:
- aukštas kraujo spaudimas;
- vainikinių arterijų (išeminė širdies) liga;
- širdies vožtuvų ydos;
- širdies nepakankamumas;
- skydliaukės veiklos sutrikimai (padidėjusi skydliaukės funkcija);
- miego apnėja;
- lėtinis ar per didelis alkoholio vartojimas;
- nutukimas;
- senyvas amžius;
- genetinis polinkis.
Kai kuriems pacientams aiški priežastis nenustatoma.
Simptomai
Dažniausi prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo simptomai:
- greito, netaisyklingo ar stipraus širdies plakimo pojūtis;
- dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
- greitas nuovargis ir silpnumas;
- galvos svaigimas ar alpimas;
- diskomfortas ar spaudimas krūtinėje;
- sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
Kada kreiptis į gydytoją
Į gydytoją kardiologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- juntate dažną, netaisyklingą ar greitą širdies plakimą, kuris nepraeina;
- atsiranda dusulys ramybėje ar neįprastai stiprus nuovargis;
- juntate galvos svaigimą ar esate arti alpimo;
- atsiranda diskomfortas ar skausmas krūtinėje.
Jei staiga atsiranda stiprus krūtinės skausmas, vienpusis kūno silpnumas, veido ar kalbos sutrikimas – tai gali būti širdies ar insulto požymiai, būtina nedelsiant skambinti 112.
Diagnostika
Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas diagnozuojami remiantis:
- gydytojo kardiologo apžiūra ir ligos istorijos įvertinimu;
- elektrokardiograma (EKG);
- ilgalaikiu širdies ritmo stebėjimu (Holterio EKG);
- echokardiografija (širdies ultragarsiniu tyrimu);
- kraujo tyrimais, įskaitant skydliaukės funkcijos įvertinimą;
- kartais – papildomais specializuotais tyrimais.
Gydymas
Gydymo metodas priklauso nuo ritmo sutrikimo trukmės, dažnio ir bendros širdies būklės. Gydymas gali apimti:
- vaistus širdies susitraukimų dažniui kontroliuoti;
- vaistus širdies ritmui atkurti ir palaikyti;
- kraujo krešėjimą mažinančius vaistus insulto rizikai sumažinti;
- elektrinę kardioversiją (ritmo atstatymą elektros impulsu);
- kateterinę abliaciją;
- gyvenimo būdo koregavimą – alkoholio vengimą, svorio kontrolę, gretutinių ligų (aukšto kraujo spaudimo, skydliaukės ligų, miego apnėjos) gydymą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo kardiologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas širdies ritmas, nustatoma diagnozė ir parenkamas tinkamiausias gydymo planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo kardiologo konsultacija;
- elektrokardiograma (EKG);
- echokardiografija;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų kardiologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Abu yra širdies ritmo sutrikimai, tačiau virpėjimo metu prieširdžių elektrinis aktyvumas yra chaotiškas ir netaisyklingas, o plazdėjimo metu – greitas, bet tvarkingas, dažniausiai sukeliamas vieno pasikartojančio elektrinio impulso rato prieširdyje.
Taip, net jei simptomai nėra stiprūs, ši būklė reikšmingai didina insulto riziką, nes prieširdžiuose gali formuotis kraujo krešuliai.
Kai kuriems pacientams po abliacijos ar gydymo širdies ritmas gali visiškai atsistatyti, tačiau daugeliu atvejų liga valdoma ilgalaikiu gydymu ir reguliaria priežiūra.
Taip, tinkamai gydant ir reguliariai stebint širdies būklę, dauguma pacientų gali gyventi aktyvų gyvenimą.
Jei jaučiamas dažnas, netaisyklingas ar stiprus širdies plakimas, ypač kartu su dusuliu, galvos svaigimu ar krūtinės skausmu.
Taip, kai kuriems pacientams ši būklė nesukelia jokių pastebimų simptomų ir nustatoma tik atsitiktinai apžiūros ar EKG tyrimo metu.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-14