Reumatoidinis artritas – lėtinė, progresuojanti autoimuninė sąnarių liga, kai imuninė sistema klaidingai puola sąnarius gaubiantį sinovinį dangalą. Dėl to sąnariai uždegami, o negydant ilgainiui pažeidžiama kremzlė, kaulai, sausgyslės. Liga gali paveikti ir vidaus organus, kraujagysles, akis bei plaučius.
Reumatoidiniu artritu serga apie 1 proc. gyventojų. Dažniausiai jis prasideda 50–70 metų amžiuje, tačiau gali pasireikšti bet kada, taip pat ir jauniems žmonėms bei vaikams. Moterys serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Tai viena iš reumatinių ligų, kuri negydoma gali sukelti negalią, todėl labai svarbu laiku pradėti gydymą.
Reumatoidinio artrito priežastys
Tiksli priežastis nežinoma. Manoma, kad ligą lemia keli veiksniai:
- autoimuninis procesas – organizme gaminasi antikūnai ir susidaro imuniniai kompleksai, kurie nusėda sąnarių audiniuose ir sukelia uždegimą;
- genetinis polinkis – liga dažniau pasitaiko šeimose, kuriose ja jau sirgo;
- rūkymas – vienas svarbiausių išorinių rizikos veiksnių, kuris taip pat gali sunkinti ligos eigą;
- moteriška lytis ir hormoniniai veiksniai;
- infekcijos ir kiti išoriniai veiksniai, galintys paleisti imuninį atsaką jautriems žmonėms;
- antsvoris.
Reumatoidinio artrito simptomai
Liga dažniausiai prasideda palaipsniui, kartais per kelias savaites ar mėnesius. Būdingiausi požymiai:
- sąnarių skausmas, patinimas, šiluma ir jautrumas liečiant;
- rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei 30 minučių;
- simetriškas sąnarių pažeidimas, t. y. abiejose kūno pusėse – dažniausiai pažeidžiami smulkieji plaštakų ir pėdų pirštų sąnariai, riešai, čiurnos, kartais kaklo stuburo sąnariai;
- nuovargis, silpnumas, bendras negalavimas;
- nedidelis karščiavimas, apetito praradimas;
- laikui bėgant – sąnarių deformacijos, ribotas judrumas.
Kai kuriems pacientams atsiranda poodiniai mazgeliai (reumatoidiniai mazgai), akių sausumas, plaučių ar kraujagyslių pažeidimas.
Pagal ligos sunkumą ir pažeidimo laipsnį skiriamos keturios ligos stadijos – nuo ankstyvos, kai sąnarių pokyčių rentgenogramoje dar nėra, iki sunkios, su ryškiomis deformacijomis.
Kada kreiptis į gydytoją dėl reumatoidinio artrito?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- sąnarių skausmas ir patinimas trunka ilgiau nei 6 savaites;
- pažeidžiami keli smulkūs sąnariai, ypač abiejose pusėse;
- rytais sąnariai sustingę ilgiau nei pusvalandį;
- atsirado nuovargis ir nedidelis karščiavimas kartu su sąnarių skausmu;
- šeimoje yra sergančių reumatoidiniu artritu.
Ankstyvos stadijos gydymas gali sulėtinti arba sustabdyti sąnarių pažeidimą, todėl neverta laukti, kol atsiras deformacijų.
Skubios pagalbos požymiai. Skubiai kreipkitės, jei vienas sąnarys staiga labai paburko, paraudo ir skauda kartu su aukšta temperatūra (gali būti infekcija), atsirado dusulys, krūtinės skausmas, raumenų silpnumas ar staigus regėjimo pablogėjimas.
Reumatoidinio artrito diagnostika
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, sąnarių apžiūrą ir tyrimų rezultatus:
- kraujo tyrimai – reumatoidinis faktorius (padidėjęs maždaug 80 proc. sergančiųjų), antikūnai prieš ciklinį citrulinuotą peptidą, uždegimo rodikliai (ENG, CRB);
- sąnarių ultragarsinis tyrimas, rentgenograma, prireikus – MRT, vertinantys sąnarių pažeidimą;
- sąnarinio skysčio tyrimas, jei reikia atskirti nuo kitų artritų (pvz., podagros).
Svarbu atskirti reumatoidinį artritą nuo osteoartrito (artrozės), psoriazinio artrito ir kitų sąnarių ligų.
Reumatoidinio artrito gydymas
Reumatoidinis artritas gydomas ilgai, dažniausiai visą gyvenimą. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau pasiekti ligos remisiją, tai yra kuo mažesnį ligos aktyvumą. Gydymas apima:
- ligos eigą modifikuojančius vaistus – stabdo uždegimą ir sąnarių ardymą; tai pagrindinė gydymo dalis, kurią skiria reumatologas;
- biologinę ir tikslinę terapiją – sunkesniais ar kitam gydymui atspariais atvejais;
- uždegimą ir skausmą mažinančius vaistus – simptomams palengvinti, kartais trumpalaikiai gliukokortikoidai;
- kineziterapiją ir fizioterapiją – sąnarių judrumui ir raumenų jėgai palaikyti;
- gyvensenos priemones – rūkymo atsisakymą, svorio kontrolę, aktyvumą, sveiką mitybą;
- chirurginį gydymą – sunkiai pažeistų sąnarių atkūrimą ar keitimą, kai kitos priemonės nepadeda.
Dozes ir gydymo schemą nustato gydytojas, o gydymo veiksmingumas ir šalutinis poveikis reguliariai stebimi kraujo tyrimais.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje gydytojo reumatologo konsultacijos neteikiamos. Pacientams, kuriems skauda ir tinsta sąnariai, suteikiamos šeimos gydytojo ir ortopedo traumatologo konsultacijos, atliekami reikalingi laboratoriniai tyrimai ir sąnarių ultragarsinis tyrimas, o esant įtarimui dėl reumatoidinio artrito, pacientas nukreipiamas pas gydytoją reumatologą. Jau diagnozuotos ligos atveju čia galima gauti kineziterapijos paslaugų.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
- kineziterapija;
- laboratoriniai tyrimai;
- sąnarių ultragarsinis tyrimas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie reumatoidinį artritą
Visiškai išgydyti jo dar nepavyksta, tačiau šiuolaikinis gydymas leidžia daugeliui pacientų pasiekti remisiją, kai uždegimas minimalus, ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Reumatoidinis artritas yra autoimuninis sąnarių uždegimas, pasireiškiantis ilgu rytiniu sąstingiu ir daugelio sąnarių pažeidimu, o artrozė – dėl amžiaus ir apkrovos nusidėvinti kremzlė, kai skausmas dažniau stiprėja po krūvio.
Genetinis polinkis turi reikšmės, tačiau liga nėra paveldima tiesiogiai – dauguma sergančiųjų gimdo sveikus vaikus. Rizika didesnė, jei ja serga artimas giminaitis.
Ne. Jis gali paveikti ir kitus organus – akis, plaučius, širdį bei kraujagysles, todėl svarbi visapusiška priežiūra.
Taip, ir tai rekomenduojama. Švelnus, gydytojo ar kineziterapeuto parinktas judėjimas palaiko sąnarių judrumą ir raumenų jėgą, tačiau paūmėjimo metu krūvį reikia koreguoti.
Rūkymas didina ligos riziką ir gali sunkinti jos eigą, o kai kuriais atvejais mažina vaistų veiksmingumą.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-05