Skoliozė – tai trimatė stuburo deformacija, kai stuburas išlinksta į šoną ir kartu pasisuka aplink savo ašį. Žiūrint iš nugaros, sveikas stuburas atrodo tiesus, o sergant skolioze matomas S ar C formos kreivumas. Skoliozė diagnozuojama, kai stuburo kreivumas, matuojamas rentgenogramoje (Kobo kampas), viršija 10 laipsnių.
Daugiausia skoliozės atvejų (apie 80 proc.) nustatoma kaip idiopatinė skoliozė, kai konkreti priežastis nežinoma. Ji dažniausiai pasireiškia augant, paauglystėje, ypač mergaitėms. Kitos formos:
- įgimta skoliozė – dėl slankstelių vystymosi anomalijų;
- neuromuskulinė skoliozė – susijusi su nervų ar raumenų ligomis, pvz., cerebriniu paralyžiumi ar raumenų distrofija;
- degeneracinė skoliozė – išsivysto vyresniems suaugusiesiems dėl stuburo sąnarių ir diskų nusidėvėjimo;
- antrinė skoliozė – dėl traumos, navikų, infekcijų, kojų ilgio skirtumo.
Dauguma skoliozių yra lengvos ir nesukelia rimtų problemų, tačiau kai kurios gali progresuoti, ypač augimo metu.
Skoliozės priežastys ir rizikos veiksniai
Idiopatinės skoliozės priežastis nežinoma. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka paveldimumas – šeimose, kuriose yra sergančiųjų, skoliozės daugiau. Rizika didesnė:
- mergaitėms augimo šuolio metu (maždaug 10–15 metų);
- jei skoliozė nustatyta tėvams ar artimiems giminaičiams;
- esant augimo sutrikimams, nervų ir raumenų ligoms, įgimtoms stuburo anomalijoms.
Skoliozės nesukelia sunkus kuprinės nešiojimas, netaisyklinga sėdėsena ar sportas, nors tai gali prisidėti prie nugaros skausmo.
Skoliozės simptomai
Ankstyvoje stadijoje skoliozė dažnai nesukelia skausmo, todėl ją dažniausiai pastebi tėvai, mokytojai ar šeimos gydytojas. Požymiai:
- nelygūs pečiai ar viena mentė iškilusi labiau už kitą;
- asimetrinė liemens linija – viena liemens pusė atrodo labiau įlinkusi;
- nevienodas klubų aukštis, kreivai kabantys drabužiai;
- galva nėra tiksliai virš dubens;
- kupra viena nugaros puse, ypač pasilenkus į priekį (šonkaulių iškilimas);
- greitesnis nuovargis, nugaros skausmas, ypač suaugusiesiems.
Sunkios skoliozės atveju (stipriai išlinkus krūtinės ląstos stuburo daliai) gali sutrikti kvėpavimas, o suaugusiesiems – atsirasti stiprus nugaros skausmas, kojų tirpimas ar silpnumas dėl nervų šaknelių spaudimo, žr. radikulopatiją.
Kada kreiptis į gydytoją dėl skoliozės?
Į gydytoją ortopedą traumatologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- pastebimi nelygūs pečiai, asimetriška liemens ar nugaros forma;
- pasilenkus į priekį viena nugaros pusė iškila;
- šeimoje buvo skoliozės atvejų ir vaikas augimo laikotarpiu;
- žinoma skoliozė ir pastebima, kad kreivumas didėja;
- suaugusiam žmogui atsirado nuolatinis nugaros skausmas, stuburo deformacija ar kojų tirpimas.
Vaikams ir paaugliams ankstyvas įvertinimas labai svarbus, nes augimo metu skoliozė gali sparčiai progresuoti, o laiku pradėtas gydymas dažnai padeda išvengti operacijos.
Skubios pagalbos požymiai. Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skambinkite 112, jei kartu su nugaros skausmu atsiranda:
- staigus kojų silpnumas ar tirpimas;
- šlapimo ar tuštinimosi sutrikimai;
- stiprus dusulys;
- sparčiai augantis kreivumas su neurologiniais simptomais ar stipriu naktiniu skausmu.
Netipinės skoliozės formos (pvz., kairėn pasisukęs krūtinės ląstos kreivumas, spartus progresavimas, skausmas ar neurologiniai simptomai) vaikams reikalauja papildomo ištyrimo, nes gali rodyti kitą priežastį.
Skoliozės diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- gydytojo apžiūra ir pasilenkimo į priekį mėginiu (Adamso testu), kurio metu geriau matoma šonkaulių ar nugaros asimetrija;
- skoliometru – prietaisu, matuojančiu liemens pasisukimą;
- viso stuburo rentgenograma stovint – pagrindiniu tyrimu, kuriame išmatuojamas Kobo kampas ir nustatomas kreivumo tipas;
- augimo brandos įvertinimu (pvz., pagal dubens kaulų brandą), nes nuo jo priklauso progresavimo rizika;
- magnetinio rezonanso tomografija, jei įtariama nervų sistemos patologija ar atipinė skoliozė;
- kvėpavimo funkcijos tyrimu sunkesniais atvejais.
Skoliozės gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo kreivumo dydžio, paciento amžiaus ir augimo likučio, taip pat nuo skoliozės tipo:
- stebėjimas – lengvos skoliozės (apie iki 20–25 laipsnių) atveju, ypač baigiant augti, paprastai tik reguliariai kartojamos rentgenogramos;
- specifinė kineziterapija – individualiai parinkti pratimai (pvz., pagal skoliozei skirtas metodikas), stiprinantys raumenis, gerinantys laikyseną ir kvėpavimą; jie padeda palaikyti rezultatus, tačiau savaime ne visada sustabdo progresavimą;
- korsetas – dažniausiai skiriamas augantiems vaikams ir paaugliams, kai kreivumas siekia maždaug 25–40 laipsnių ar greitai didėja; jis nešiojamas gydytojo nurodytą laiką ir siekia sustabdyti progresavimą;
- chirurginis gydymas – svarstomas, kai kreivumas didelis (dažniausiai virš 45–50 laipsnių), greitai didėja, sukelia nervų pažeidimą ar kvėpavimo sutrikimus. Operacijos metu stuburas ištiesinamas ir sutvirtinamas;
- suaugusiesiems – skausmo valdymas, kineziterapija, fizioterapija, kai kuriais atvejais injekcijos ar operacija.
Gydymą ir jo trukmę nustato gydytojas, individualiai vertindamas riziką ir naudą.
Skoliozės prevencija ir priežiūra
Skoliozės užkirsti kelio neįmanoma, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra padeda geriau ją kontroliuoti:
- vaikų ir paauglių stuburo patikra augimo laikotarpiu (mokyklos, šeimos gydytojo apžiūros);
- reguliarus fizinis aktyvumas, plaukimas, laikysenos pratimai;
- laiku kreiptis pastebėjus asimetriją;
- tvarkingas stebėjimas pas gydytoją, jei skoliozė jau nustatyta;
- suaugusiesiems – raumenų stiprinimas, svorio kontrolė, nerūkymas.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo ortopedo traumatologo, neurologo, reabilitologo ir kineziterapeuto konsultacijos, kurių metu įvertinama stuburo būklė, sudaromas stebėjimo ir kineziterapijos planas. Dėl korseto gamybos ar operacijos prireikus pacientas nukreipiamas pas specializuotus specialistus.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
- gydytojo neurologo konsultacija;
- kineziterapija;
- individualaus stebėjimo ir reabilitacijos plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie skoliozę
Ne. Skoliozė savaime neišnyksta, nors lengvi kreivumai gali išlikti stabilūs ir nesukelti problemų. Svarbiausia reguliariai stebėti, ar kreivumas nedidėja.
Ne. Idiopatinės skoliozės priežastis nėra susijusi su sėdėsena ar kuprinės svoriu. Tačiau geros laikysenos ir stiprių raumenų palaikymas yra naudingas bendrai nugaros sveikatai.
Pratimai gali sustiprinti raumenis, pagerinti laikyseną ir palaikyti rezultatus, tačiau jau susiformavusio kreivumo visiškai pašalinti jie dažniausiai negali. Gydymą parenka gydytojas.
Dažniausiai kelias valandas per parą ar visą parą, kol vaikas baigia augti. Tikslų režimą ir trukmę nurodo gydytojas.
Kai kreivumas yra didelis (dažniausiai virš 45–50 laipsnių), greitai progresuoja ar sukelia nervų pažeidimą, kvėpavimo sutrikimus. Sprendimą priima ortopedas kartu su pacientu ar jo tėvais.
Dauguma lengvų skoliozių nekelia pavojaus, tačiau suaugusiesiems skoliozė gali sukelti nugaros skausmą ar nervų šaknelių spaudimą, o sunkiais atvejais – kvėpavimo sutrikimus.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-12