Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, kuris gali pažeisti skruostų vidų, liežuvį, lūpų vidinę pusę, dantenas ir gomurį. Pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu, deginimo pojūčiu, opelėmis ar balkšvomis apnašomis. Tai viena dažniausių burnos ertmės problemų, kurią patiria ir vaikai, ir suaugusieji.
Stomatitas nėra viena liga, o simptomų grupė, kurią gali sukelti infekcijos, traumos, alergijos, vitaminų trūkumas ar kitos ligos. Dažniausiai jis praeina savaime per 1–2 savaites, tačiau gali kartotis ar signalizuoti apie bendresnę problemą.
Stomatito rūšys
Priklausomai nuo priežasties, išskiriami keli pagrindiniai stomatito tipai:
- aftinis stomatitas – dažniausias; atsiranda vienos ar kelių apvalių, skausmingų opelių su baltu ar gelsvu dugnu ir raudonu apvadu. Nėra užkrečiamas, dažnai kartojasi;
- herpetinis stomatitas – sukeliamas paprastosios pūslelinės viruso (HSV), dažniausiai pirmą kartą užsikrėtus ankstyvoje vaikystėje; pasireiškia daugybe smulkių pūslelių ir opelių burnoje, karščiavimu, žr. pūsleline (Herpes);
- kandidozinis stomatitas (pienligė) – grybelinis, su baltomis, varškės pavidalo apnašomis, kurias galima nubraukti, žr. kandidozę;
- bakterinis stomatitas – dažnai antrinis, kai opelės užsikrečia;
- alerginis ir kontaktinis stomatitas – reakcija į dantų pastą, burnos skalavimo skystį, protezo medžiagas, maistą ar vaistus;
- traumatinis stomatitas – po įkandimo, nudegimo, neteisingo protezo ar aštraus danties krašto sudirginimo;
- stomatitas, susijęs su kitomis ligomis ar gydymu – pvz., po chemoterapijos ar spindulinės terapijos.
Stomatito priežastys
Stomatitą gali sukelti ar paskatinti:
- virusinės, grybelinės ar bakterinės infekcijos;
- burnos gleivinės traumos, nudegimai karštu maistu, protezai ar ortodontinės priemonės;
- alerginės reakcijos;
- vitaminų ir mineralų trūkumas (geležies, folio rūgšties, vitamino B12);
- nusilpęs imunitetas, stresas, nuovargis;
- hormoniniai pokyčiai, pvz., prieš mėnesines;
- ligos – pvz., Krono liga, celiakija, cukrinis diabetas, kraujo ligos;
- tam tikri vaistai ir kai kurios burnos priežiūros priemonės, pvz., turinčios natrio laurilsulfato;
- rūkymas, alkoholis, prasta burnos higiena, burnos džiūvimas.
Stomatito simptomai
Dažniausi požymiai:
- burnos gleivinės paraudimas ir patinimas;
- skausmas, deginimas, ypač valgant, geriant ar kalbant;
- opelės ar pūslelės burnos viduje;
- balkšvos apnašos ar plėvelės;
- padidėjęs seilėtekis ar, priešingai, burnos džiūvimas;
- nemalonus burnos kvapas;
- sunkumas kramtyti ir ryti;
- vaikams – irzlumas, atsisakymas valgyti ar gerti, karščiavimas, padidėję žandikaulio limfmazgiai.
Kada kreiptis į gydytoją dėl stomatito?
Į šeimos gydytoją, gydytoją odontologą ar otorinolaringologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- opelės neužgyja per 2 savaites;
- opelės kartojasi, būna labai skausmingos ar gausios;
- stomatitas pasireiškia kartu su karščiavimu ar bendru silpnumu;
- vaikas atsisako gerti ar valgyti;
- opelės atsirado po naujo vaisto pradėjimo;
- nepraeina balkšvos apnašos ar yra ilgai nesugyjanti opa, ypač rūkantiems ir vyresniems žmonėms – tai reikia įvertinti, siekiant atmesti rimtesnes burnos ertmės ligas.
Skubios pagalbos požymiai. Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skambinkite 112, jei:
- sunku ryti ar kvėpuoti, patinsta liežuvis ar veidas, ypač po vaisto ar maisto vartojimo (galimas alerginis šokas);
- vaikas ar suaugęs turi stiprius dehidratacijos požymius – nesišlapina, labai sausa burna, vangumas;
- stomatitą lydi aukšta temperatūra ir bendra sunki būklė, bėrimas ar akių pažeidimas;
- opelės burnoje atsirado kartu su sparčiai plintančiu odos bėrimu ir pūslėmis.
Stomatito diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal gleivinės apžiūrą ir simptomus. Esant poreikiui, gali būti atliekama:
- burnos tepinėlis ar pasėlis dėl grybelio, bakterijų ar viruso;
- kraujo tyrimai – dėl geležies, vitamino B12, folio rūgšties trūkumo, uždegimo rodiklių, diabeto;
- alergijos tyrimai, jei įtariama alergija;
- biopsija – jei opa ilgai negyja ar kelia įtarimą.
Stomatito gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties. Bendros priemonės:
- švelni burnos higiena minkštu dantų šepetėliu, vengimas dirginančios dantų pastos (pvz., su natrio laurilsulfatu);
- burnos skalavimas gydytojo ar vaistininko rekomenduotais skalavimo tirpalais;
- skausmą malšinantys geliai ar purškalai, kuriuos galima įsigyti vaistinėje, laikantis instrukcijos;
- švelnus, nedirginantis maistas – vengti aštraus, rūgštaus, karšto, sūraus ir kieto maisto;
- pakankamas skysčių kiekis;
- alkoholio ir rūkymo vengimas.
Specifinis gydymas:
- aftinis stomatitas – vietiniai preparatai opelėms, kartais kortikosteroidai; skiriami gydytojo;
- herpetinis – antivirusiniai vaistai, ypač sunkiais atvejais ar vaikams;
- grybelinis – priešgrybeliniai vaistai;
- bakterinis – antibiotikai pagal gydytojo skyrimą;
- alerginis – alergeno pašalinimas;
- jei stomatitas susijęs su trūkumais ar ligomis – gydoma pagrindinė priežastis.
Dozės ir vaistų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus ir būklės, todėl juos turi parinkti gydytojas ar vaistininkas.
Stomatito prevencija
- kruopšti burnos higiena, reguliarus dantų valymas ir apsilankymai pas odontologą;
- tinkamai pritaikyti protezai ir ortodontinės priemonės;
- subalansuota mityba, pakankamas vitaminų kiekis;
- streso valdymas;
- rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas;
- jei stomatitas kartojasi – ištirti galimas priežastis kartu su gydytoju.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje odontologijos paslaugos neteikiamos, tačiau pacientams suteikiamos šeimos gydytojo, gydytojo otorinolaringologo ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu įvertinama burnos gleivinė, nustatoma galima stomatito priežastis, paskiriami tyrimai ir gydymas. Esant poreikiui, pacientas nukreipiamas pas odontologą dėl dantų ir protezų priežiūros.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo otorinolaringologo konsultacija;
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie stomatitą
Priklauso nuo rūšies. Aftinis stomatitas neužkrečiamas. Herpetinis ir kai kurie kiti infekciniai stomatitai gali plisti per artimą kontaktą, bendrus indus ir bučinius.
Priežastys gali būti streso, vitaminų trūkumo, traumų, hormonų pokyčių ar kitų ligų. Jei opelės kartojasi dažnai, verta ištirti, ar nėra vitaminų trūkumo ar kitos ligos.
Dažniausiai aftinės opelės užgyja per 1–2 savaites, o herpetinis stomatitas – per 7–14 dienų. Jei opelė negyja ilgiau nei 2 savaites, reikia kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai ne, tačiau vaikai gali atsisakyti gerti ir greitai dehidratuoti, todėl svarbu stebėti skysčių kiekį ir kreiptis į gydytoją, jei vaikas nebegeria ar nesišlapina.
Aštraus, rūgštaus, karšto, sūraus ir kieto maisto, nes jis dirgina opeles ir skausmą sustiprina.
Kai ji negyja ilgiau nei 2–3 savaites, ypač jei kartu yra baltos ar raudonos dėmės, kraujavimas ar sukietėjimas. Tokiu atveju reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-19