Opinis kolitas – tai lėtinė autoimuninės kilmės uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storosios žarnos ir tiesiosios žarnos gleivinę bei sukelianti opas. Sergant opiniu kolitu, imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas storosios žarnos ląsteles, sukeldama nuolatinį uždegimą.
Ligos eiga dažniausiai banguojanti – pasireiškia paūmėjimų ir remisijų periodai. Kuo didesnė storosios žarnos dalis pažeista, tuo intensyvesni būna simptomai. Šiuo metu visiškai išgydyti opinio kolito neįmanoma, tačiau tinkamas gydymas leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Opinis kolitas dažniausiai prasideda jauname amžiuje (apie 15–35 metų), nors gali pasireikšti ir vyresniems žmonėms bei vaikams. Liga neužkrečiama.
Opinio kolito rūšys pagal išplitimą
Pagal tai, kurią storosios žarnos dalį apima uždegimas, skiriama:
- proktitas – pažeista tik tiesioji žarna, žr. proktitą;
- kairiosios pusės kolitas – uždegimas apima tiesiąją žarną ir žemyn leidžiamąją storosios žarnos dalį;
- pankolitas – pažeista visa storoji žarna.
Kuo platesnis pažeidimas, tuo dažniau simptomai būna sunkesni ir didesnė komplikacijų rizika.
Opinio kolito priežastys
Tiksli opinio kolito priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad ligą lemia kelių veiksnių derinys:
- autoimuninis procesas – imuninė sistema klaidingai puola storosios žarnos gleivinės ląsteles;
- genetinis polinkis – rizika didesnė, jei liga sirgo artimi giminaičiai;
- pakitusi žarnyno mikrobiota;
- aplinkos veiksniai.
Svarbu žinoti, kad opinis kolitas nėra vien mitybos ar streso pasekmė – tai sisteminis autoimuninis procesas, nors mityba ir stresas gali paveikti simptomų sunkumą.
Opinio kolito simptomai
Dažniausi opinio kolito požymiai:
- viduriavimas su krauju ir gleivėmis, dieną ir naktį;
- tenezmai – dažnas, mėšlungiškas noras tuštintis, kai išmatų išsiskiria nedaug ar vien gleivės;
- pilvo skausmas ar diskomfortas;
- apetito praradimas;
- karščiavimas, padažnėjęs širdies plakimas;
- sunkesniais atvejais – svorio kritimas, mažakraujystė.
Ligai paūmėjus kai kuriems pacientams pasireiškia ir su žarnynu tiesiogiai nesusiję simptomai: sąnarių skausmas, odos bėrimai, akių uždegimas, burnos opos. Dėl ilgalaikio kraujavimo gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė, pasireiškianti nuovargiu, silpnumu ir blyškumu.
Opinio kolito komplikacijos
Aktyvi, nekontroliuojama liga gali sukelti:
- sunkų kraujavimą ir mažakraujystę;
- žarnos išsiplėtimą (toksinę dilataciją) ar prakiurimą – retos, bet pavojingos komplikacijos;
- dehidrataciją ir mitybos trūkumus;
- kaulų retėjimą, žr. osteoporozę;
- padidėjusią storosios žarnos vėžio riziką po daugelio metų plataus uždegimo, žr. storosios žarnos vėžį.
Kada kreiptis į gydytoją dėl opinio kolito?
Į gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- pastebimas kraujavimas su išmatomis ar viduriavimas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas, žr. kraują išmatose;
- pilvo skausmą lydi karščiavimas;
- atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas;
- šeimoje buvo uždegiminių žarnyno ligų ir pasireiškia panašių simptomų;
- jau diagnozuotas opinis kolitas, o simptomai grįžta ar stiprėja.
Skubios pagalbos požymiai – jei atsiranda stiprus pilvo pūtimas kartu su smarkiai sumažėjusiu tuštinimusi ir aukšta temperatūra, tai gali reikšti retą, bet pavojingą komplikaciją – toksinę žarnos dilataciją, reikalaujančią skubios pagalbos. Taip pat nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei yra gausus kraujavimas, svaigulys, alpimas, labai greitas širdies plakimas, labai stiprus pilvo skausmas ar dehidratacijos požymiai (nesišlapinate, labai sausa burna).
Opinio kolito diagnostika
Opinis kolitas diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo apžiūra ir ligos istorijos įvertinimu;
- kraujo tyrimais, vertinančiais mažakraujystę ir uždegimo rodiklius;
- išmatų tyrimais, atmetant infekcines viduriavimo priežastis ir vertinant uždegimo žymenis (pvz., kalprotektiną);
- kolonoskopija su biopsija – pagrindiniu diagnozės patvirtinimo metodu, žr. storosios žarnos tyrimą (kolonoskopiją).
Opinį kolitą reikia atskirti nuo kitų būklių, galinčių sukelti panašius simptomus: Krono ligos, infekcinio viduriavimo, dirgliosios žarnos sindromo, išeminio kolito ar hemorojaus, todėl diagnostikos etapas kartais užtrunka.
Opinio kolito gydymas
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir pažeidimo mastą:
- aminosalicilatai (pvz., mesalazinas) – lengvesniems ar vidutinio sunkumo atvejams;
- kortikosteroidai – paūmėjimams kontroliuoti, netinka ilgalaikiam vartojimui;
- imunosupresantai – remisijai palaikyti sunkesniais atvejais;
- biologinė terapija – sunkiems ar kitam gydymui atspariems atvejams;
- vietinis gydymas (klizmos, žvakutės) – kai pažeista tiesioji ar kairioji storosios žarnos dalis;
- chirurginis storosios žarnos pašalinimas – kai medikamentinis gydymas neveiksmingas arba išsivysto komplikacijos.
Gydymo tikslas – pasiekti ir ilgam išlaikyti remisiją, išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vaistų pasirinkimą ir dozes nustato tik gydytojas, o vartoti jų reikia pagal paskyrimą net remisijos laikotarpiu. Vaistų nutraukti savarankiškai negalima, nes liga gali greitai paūmėti.
Gyvenimas su opiniu kolitu
- reguliari priežiūra – periodiški vizitai pas gastroenterologą ir kraujo tyrimai, kad būtų stebimas ligos aktyvumas ir vaistų šalutinis poveikis;
- profilaktinės kolonoskopijos – ilgai sergantiems, ypač esant plačiam uždegimui, kolonoskopija rekomenduojama periodiškai, siekiant laiku aptikti ląstelių pokyčius; dažnį nustato gydytojas;
- mityba – vienos visiems tinkamos dietos nėra. Paūmėjimo metu kai kuriems padeda lengviau virškinamas maistas, o remisijos metu rekomenduojama įvairi mityba; vitaminų ir mineralų trūkumą (geležies, B12, D vitamino, folio rūgšties) reikia tikrinti ir papildyti pagal gydytojo patarimą;
- psichologinė savijauta – lėtinė liga gali sukelti nerimą ar slogią nuotaiką, apie tai verta kalbėti su gydytoju;
- nėštumas – dauguma moterų, sergančių opiniu kolitu, gali pastoti ir sėkmingai pagimdyti, geriausia, kai liga yra remisijos fazėje; planuojant nėštumą būtina iš anksto aptarti gydymą su gastroenterologu ir ginekologu;
- skiepai ir infekcijų prevencija – imuninę sistemą veikiantys vaistai gali didinti infekcijų riziką, todėl dėl skiepų reikia pasitarti su gydytoju.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo gastroenterologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir parenkamas tolesnės diagnostikos bei gydymo planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo gastroenterologo konsultacija;
- storosios žarnos tyrimas (kolonoskopija);
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie opinį kolitą
Ne, tai lėtinė liga, tačiau tinkamas gydymas dažniausiai leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją ir gerai kontroliuoti simptomus.
Opinis kolitas pažeidžia tik storąją žarną ir vien jos gleivinės sluoksnį, o Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį ir visą žarnos sienelės storį.
Ne, tai autoimuninė liga, kurios mityba nesukelia, tačiau tam tikras maistas gali paveikti simptomų stiprumą paūmėjimo metu.
Taip, ilgai trunkantis, plačiai išplitęs uždegimas gali padidinti storosios žarnos vėžio riziką, todėl svarbi reguliari gydytojo priežiūra ir profilaktinė kolonoskopija.
Griežtos universalios dietos nėra – mityba padeda valdyti simptomus, tačiau negali pakeisti medikamentinio gydymo.
Jei atsiranda stiprus pilvo pūtimas, smarkiai sumažėja tuštinimasis ir pakyla aukšta temperatūra – tai gali reikšti pavojingą komplikaciją.
Ne. Tai autoimuninė liga, kuri neplinta tarp žmonių.
Ne. Kraują išmatose gali sukelti ir hemorojus, infekcijos, polipai ar kitos ligos, todėl priežastį visada turi nustatyti gydytojas.
Dažniausiai taip, ypač kai liga yra remisijos fazėje. Planuojant nėštumą verta iš anksto pasitarti su gastroenterologu ir ginekologu dėl vaistų ir stebėjimo.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-09