Atvėsus orams, odą vis labiau veikia šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras. Dėl šių veiksnių oda gali išsausėti, pradėti pleiskanoti, niežėti ar rausti. Supratus, kas lemia šiuos pokyčius, lengviau pasirinkti tinkamą odos priežiūrą.
Šiame straipsnyje aptariama, kodėl šaltuoju metų laiku oda tampa jautresnė, kokios priežiūros priemonės ir kasdieniai įpročiai padeda ją apsaugoti, kokios odos ligos gali paūmėti ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Kodėl šaltuoju metų laiku oda sausėja?
Sveikos odos paviršių dengia apsauginis barjeras, padedantis išlaikyti drėgmę ir saugantis nuo išorinių dirgiklių. Šaltuoju metų laiku dėl aplinkos veiksnių odos barjero funkcija gali susilpnėti, todėl oda greičiau praranda drėgmę ir tampa jautresnė.
Šaltis ir vėjas
Žema temperatūra ir vėjas skatina atvirų kūno vietų, ypač veido, rankų ir lūpų, sausėjimą. Dažnai keičiantis aplinkos temperatūrai, pavyzdžiui, iš lauko patekus į šildomas patalpas, odos apsauginis barjeras patiria papildomą neigiamą poveikį. Dėl to gali atsirasti odos tempimo pojūtis, pleiskanojimas ir odos įtrūkimų.
Sausas patalpų oras
Šildymo sezono metu patalpų oras tampa sausesnis, todėl oda greičiau netenka drėgmės. Šis poveikis ypač juntamas, jei daug laiko praleidžiame šildomose patalpose. Patalpų oro drėgmei palaikyti galima naudoti oro drėkintuvą, tačiau svarbu jį reguliariai valyti, kad jame nesikauptų pelėsis ir nesidaugintų mikroorganizmai.
Karštas vanduo ir stipriai valantys prausikliai
Šaltomis dienomis norisi mėgautis karštesniu dušu ar vonia, tačiau ilgas buvimas karštame vandenyje ir stipriai valantys prausikliai gali pašalinti natūralų odos lipidų sluoksnį. Dėl to oda praranda drėgmę, tampa sausesnė ir jautresnė.
Dirginantys audiniai
Šaltuoju metų laiku daugiau dėmesio skiriame šilumai ir apsaugai nuo šalčio, tačiau ne visi drabužiai yra palankūs odai. Šiurkštūs audiniai, pavyzdžiui, vilna, trinasi į odą ir gali ją sudirginti, ypač jei oda jau yra sausa ar jautri.
„Jautresnei odai rekomenduojama rinktis minkštus, švelnius ir orui laidžius audinius, pavyzdžiui, medvilnę, šilką ar bambuko pluoštą. Jei mėgstate vilnonius drabužius, verta rinktis tokius, kurie tiesiogiai nesiliečia su oda, o po jais dėvėti švelnaus audinio drabužius“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja dermatovenerologė Vėja Strikienė.
Kokios priemonės ir įpročiai padeda apsaugoti odą?
Atvėsus orams, verta peržiūrėti odos priežiūros rutiną ir rinktis priemones, padedančias apsaugoti odą nuo šalčio, vėjo ir išsausėjimo. Dažnai pakanka vos kelių nesudėtingų pokyčių, jog oda išliktų sudrėkinta ir apsaugota visą žiemą.
Švelnus valymas
Prausimasis turėtų trukti ne ilgiau kaip 5–10 minučių. Rinkitės šiltą, bet ne karštą vandenį ir švelnų prausiklį. Prausiklį rekomenduojama naudoti tose kūno vietose, kuriose kaupiasi daugiau prakaito ir nešvarumų, o kitas kūno vietas pakanka nuplauti vandeniu. Po prausimosi odą švelniai nusausinkite rankšluosčiu, venkite stipraus trynimo, kad nepažeistumėte natūralaus jos apsauginio barjero.
„Rekomenduojama rinktis švelnius, aliejinės konsistencijos prausiklius. Jei maudotės vonioje, rekomenduojama aliejinius prausiklius pilti į vandenį – taip sumažinsime odos sausėjimą“, – pataria gydytoja dermatovenerologė Vėja Strikienė.
Kremai ir tepalai
Odą rekomenduojama drėkinti kelis kartus per dieną, ypač iškart po prausimosi, kol ji dar yra šiek tiek drėgna. Šaltuoju metų laiku geriau rinktis tirštesnės konsistencijos kremus ar tepalus, o ne lengvus losjonus. Drėkinamąją priemonę švelniai paskirstykite ant odos. Rinkitės kuo paprastesnės sudėties kremus, kuriuose gausu odą drėkinančių ir maitinančių ingredientų, pavyzdžiui, augalinių aliejų, taukmedžių sviesto ar alavijo. Taip pat naudinga rinktis priemones, kurių sudėtyje yra keramidų, hialurono rūgšties ar šlapalo – šie ingredientai padeda palaikyti odos drėgmę ir apsauginį barjerą. Venkite kvapiųjų medžiagų ir kitų odą galinčių dirginti ingredientų.
Rankų ir lūpų priežiūra
Einant į lauką rankas apsaugokite pirštinėmis, o atliekant namų ruošos darbus, pavyzdžiui, plaunant indus ar naudojant buitines valymo priemones, mūvėkite apsaugines pirštines. Po kiekvieno rankų plovimo naudokite rankų kremą, o jei oda labai sausa – rinkitės riebesnės konsistencijos kremą ar tepalą. Taip pat, jog lūpos neišsausėtų ir neskilinėtų, reguliariai naudokite apsauginį lūpų balzamą arba vazeliną.
„Jei rankų oda linkusi sausėti ir šerpetoti, o jos būklė prastėja, nakčiai rinkitės riebius, vazelininės konsistencijos kremus. Siekiant dar labiau sumažinti drėgmės netekimą nakties metu, užtepusios kremą, užsimaukite medvilnines pirštines“, – pataria gydytoja dermatovenerologė Vėja Strikienė.
Apsauga nuo saulės
Net ir žiemą odą veikia ultravioletiniai (UV) spinduliai, todėl apsaugos nuo saulės nereikėtų atsisakyti atvėsus orams. Sniegas gali atspindėti dalį UV spindulių ir taip padidinti jų poveikį odai, ypač leidžiant laiką lauke. UV spinduliai veikia odą net ir debesuotomis dienomis, todėl atviras kūno vietas, ypač veidą, rekomenduojama kasdien tepti apsauginiu kremu, kurio SPF yra ne mažesnis kaip 30. Būnant lauke ilgesnį laiką, apsauginį kremą reikėtų pakartotinai tepti maždaug kas tris valandas.
Odos ligos, kurios gali paūmėti šaltuoju metų laiku
Sausas oras, temperatūrų svyravimai ir nuolatinis temperatūrų kontrastas gali silpninti odos apsauginį barjerą ir paskatinti jau turimų odos ligų paūmėjimą. Žmonėms, kuriems diagnozuotos lėtinės odos ligos, svarbu atidžiau stebėti odos būklę ir laikytis gydytojo dermatovenerologo rekomendacijų. Toliau aptariamos dažniausios odos ligos, kurių simptomai šaltuoju metų laiku gali sustiprėti.
Atopinis dermatitas
Atvėsus orams, atopinis dermatitas dažnai paūmėja dėl šalčio, vėjo, sauso patalpų oro ir staigių temperatūros pokyčių. Oda tampa sausa, jautri, parausta, ima stipriai niežėti. Gali atsirasti smulkių, paraudusių bėrimų, šiurkščių, pleiskanojančių odos plotų, o kasantis – įdrėskimų ir skausmingų įtrūkimų. Suaugusiesiems bėrimai dažniausiai pasireiškia veido, kaklo, plaštakų, riešų, alkūnių linkių ir pakinklių srityse.
„Svarbu gausiai drėkinti odą, rinktis švelnius, aliejinius prausiklius ir užtikrinti hipoalerginę aplinką: rinktis neutralius drabužių skalbiklius, vengti kvapiklių namuose, drabužių, pagamintų iš sintetinių pluoštų, taip pat tiesioginio kontakto su cheminėmis medžiagomis.
Atsiradus intensyviam niežėjimui, svarbu kuo mažiau kasyti odą. Niežtinčią vietą galima patepti arba papurkšti kremu, o niežuliui malšinti rinktis ir šaldomąjį poveikį turinčias priemones“, – sako gydytoja dermatovenerologė Vėja Strikienė.
Psoriazė
Psoriazė (žvynelinė) – lėtinė uždegiminė odos liga, kurios simptomai šaltuoju metų laiku dažnai sustiprėja. Psoriazei yra būdingi paraudę, sustorėję odos plotai, padengi balkšvomis pleiskanomis. Dažniausiai tokie odos pakitimai atsiranda alkūnių, kelių, galvos odos ir juosmens srityse. Pažeistas vietas gali niežėti, jos kartais skilinėja ir tampa skausmingos.
Jeigu bėrimų nėra daug, galima rinktis kremus su šlapalu (10-30%), kurie lengvai pašalina pleiskanų luobą. Jeigu bėrimai plinta, yra matomose kūne vietose, ar jų gausu kūne, rekomenduojama gydytojo dermatovenerologo konsultacija ir medikamentinis gydymas.
Rožinė
Rožinė – lėtinė uždegiminė veido odos liga, kurios simptomus šaltuoju metų laiku gali sustiprinti temperatūrų svyravimai, šaltas vėjas ir dažnas perėjimas iš lauko į šiltas patalpas. Liga pasireiškia nuolatiniu arba periodiškai atsirandančiu paraudimu, dažniausiai skruostų, nosies, kaktos ir smakro srityse. Taip pat gali būti matomos išsiplėtusios kraujagyslės, atsirasti smulkių uždegiminių spuogelių, juntamas odos deginimas ar perštėjimas.
Kada kreiptis į gydytoją dermatovenerologą?
Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei nepaisant kasdienės priežiūros odos būklė negerėja, vargina stiprus niežėjimas, atsiranda įtrūkimų, bėrimų ar pleiskanojančių odos plotų. Konsultacija taip pat reikalinga, jei naudojant odos priežiūros priemones jaučiamas deginimas, perštėjimas ar pastebimas odos sudirgimas. Ypač svarbu neatidėlioti vizito sergant lėtinėmis odos ligomis, kurių simptomai šaltuoju sezonu gali sustiprėti.
Apžiūros metu gydytojas dermatovenerologas įvertina odos būklę, padeda nustatyti nemalonių simptomų priežastį ir, jei reikia, paskiria gydymą bei rekomenduoja tinkamas odos priežiūros priemones.
Kokios procedūros gali padėti pagerinti odos būklę?
Be kasdienės odos priežiūros, siekiant pagerinti jos drėgmės lygį, elastingumą ir bendrą išvaizdą, gali būti rekomenduojamos ir estetinės procedūros. Šaltuoju metų laiku, kai oda dažniau susiduria su išsausėjimu, tempimo pojūčiu ir praranda skaistumą, viena iš galimų priemonių – mezoterapija arba biorevitalizacija.
Mezoterapija
Mezoterapija – estetinė procedūra, kurios metu į paviršinius odos sluoksnius smulkiomis injekcijomis suleidžiami specialiai parinkti preparatai. Jų sudėtyje gali būti hialurono rūgšties, vitaminų, aminorūgščių, mineralų ir kitų veikliųjų medžiagų. Preparatų sudėtis parenkama atsižvelgiant į odos būklę ir siekiamą rezultatą.
Procedūra dažniausiai atliekama veido, kaklo ir dekoltė srityse. Mezoterapija gali būti pasirenkama siekiant pagerinti išsausėjusios, pavargusios, skaistumą praradusios odos išvaizdą. Procedūros poveikis ir reikalingas procedūrų skaičius priklauso nuo paciento odos būklės.
Biorevitalizacija
Biorevitalizacija – estetinė procedūra, kurios metu į odą mažomis injekcijomis suleidžiami hialurono rūgšties preparatai. Hialurono rūgštis natūraliai aptinkama žmogaus organizme, taip pat ir odoje. Hialurono rūgštis padeda išlaikyti odos drėgmę ir palaikyti audinių elastingumą. Maždaug nuo 25–30 metų amžiaus natūralus jos kiekis odoje palaipsniui mažėja, todėl ilgainiui oda gali tapti sausesnė, prarasti stangrumą ir skaistumą.
Biorevitalizacija dažniausiai atliekama veido, kaklo ir dekoltė srityse. Procedūra gali padėti pagerinti odos drėgmę, suteikti jai skaistesnę išvaizdą, sumažinti smulkių raukšlelių matomumą ir pagerinti odos elastingumą.
Žiema nebūtinai turi reikšti išsausėjusią, papilkėjusią ar sudirgusią odą. Skirdami jai šiek tiek daugiau dėmesio ir rinkdamiesi tinkamas priežiūros priemones, galite padėti išsaugoti odos drėgmę ir sveiką išvaizdą. Svarbiausia – nelaukti, kol oda pradės siųsti pagalbos signalus, o rūpintis ja nuosekliai ir švelniai visą šaltąjį sezoną.
