Tėvystės pradžia yra didelis gyvenimo pokytis, todėl nėštumo metu ir po kūdikio gimimo gali keistis ne tik moters, bet ir tėčio emocinė savijauta. Gali atsirasti nerimas dėl atsakomybės, finansų, partnerės ir kūdikio saugumo, nuovargis, dirglumas ar abejonės, ar pavyks būti geru tėčiu. Kai kurie vyrai taip pat patiria jausmą, kad yra „šalia, bet nesvarbūs“, ypač kai didžioji dalis dėmesio natūraliai tenka nėščiajai ir kūdikiui.
Tokie jausmai nėra silpnumo požymis. Tačiau svarbu atskirti įprastą prisitaikymą prie naujos situacijos nuo ilgiau trunkančių ar stiprėjančių emocinių sunkumų.
Kaip gali pasireikšti emociniai sunkumai?
Tėčio emocinė įtampa ne visada pasireiškia liūdesiu. Ji gali būti pastebima per:
- didesnį dirglumą ar pyktį dėl smulkmenų;
- nuolatinį nerimą ir sunkumą atsipalaiduoti;
- miego sutrikimus, net kai yra galimybė pailsėti;
- sunkumus susikaupti ar atlikti įprastus darbus;
- atsitraukimą nuo partnerės, kūdikio ar šeimos;
- pernelyg didelį įsitraukimą į darbą, telefoną, žaidimus ar kitą veiklą;
- susidomėjimo anksčiau mėgtomis veiklomis sumažėjimą;
- didesnį alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą;
- fizinius simptomus, pavyzdžiui, galvos, skrandžio ar kitus neaiškius kūno negalavimus.
Kartais sunku pripažinti, kad jaučiatės blogai. Gali atrodyti, kad „reikia būti stipriam“, nes dabar svarbiausia rūpintis partnere ir kūdikiu. Tačiau emocinės sveikatos problemos gali pasireikšti ir vyrams, o pagalbos ieškojimas yra atsakomybės, o ne silpnumo ženklas.
Kas gali padėti?
Svarbiausia – nelikti vienam su tuo, ką jaučiate. Gali padėti:
- atvirai pasikalbėti su partnere apie savo savijautą;
- pasakyti bent vienam artimam žmogui, kad šiuo metu sunku;
- dalyvauti nėštumo priežiūros vizituose ir pasiruošimo gimdymui kursuose;
- iš anksto susitarti, kaip dalinsitės kūdikio priežiūra ir naktiniu poilsiu;
- stengtis išlaikyti reguliarų miegą, fizinį aktyvumą ir bent šiek tiek laiko sau;
- pirmosiomis savaitėmis sumažinti nebūtinas papildomas pareigas ir didelius gyvenimo pokyčius;
- jei sunkumai nepraeina ar stiprėja, kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
Nėra būtina laukti, kol savijauta taps labai bloga. Kuo anksčiau pastebimi emociniai sunkumai, tuo lengviau gali būti gauti tinkamą pagalbą.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei prislėgta nuotaika, stiprus nerimas, dirglumas, miego ar susikaupimo sunkumai trunka ilgiau, stiprėja arba pradeda trukdyti darbui, santykiams ar kasdienei veiklai, verta kreiptis į specialistą.
Pagalba gali apimti psichologinę pagalbą ar psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ir medikamentinį gydymą.
Jei kyla minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar jaučiate, kad galite pakenkti sau ar kitam žmogui, reikia kreiptis skubios pagalbos nedelsiant.
Rūpinimasis savo emocine sveikata yra rūpinimosi šeima dalis. Geriau besijaučiantis tėtis turi daugiau galimybių būti šalia partnerės ir aktyviai dalyvauti kūdikio gyvenime.