Aiškus susitarimas dažniausiai veikia geriau nei planas „žiūrėsime pagal situaciją“. Pirmosiomis savaitėmis nuovargis didelis, todėl iš anksto sutarta atsakomybė padeda sumažinti konfliktus ir neleidžia visai kūdikio priežiūrai bei buities organizavimui savaime atsidurti ant vieno žmogaus pečių.
Ne „padėsiu“, o „prisiimu“
Praktiška susirašyti pagrindines užduotis ir prie kiekvienos pažymėti, kas už ją atsakingas:
- naktinė priežiūra;
- maitinimas ir pagalba prieš bei po maitinimo;
- sauskelnių keitimas;
- migdymas;
- maudymas;
- kūdikio drabužėlių ir reikmenų priežiūra;
- maisto gaminimas;
- skalbimas ir tvarkymas;
- apsipirkimas;
- vaistinės reikalai;
- vizitai pas gydytojus;
- bendravimas su artimaisiais;
- dokumentai ir kiti administraciniai reikalai.
Skirtumas tarp „padėsiu, jei pasakysi“ ir „ši dalis yra mano atsakomybė“ yra svarbus. Kai tėtis pats žino, ką turi padaryti, mamai nereikia nuolat organizuoti ne tik savo, bet ir jo veiksmų.
Pasidalinkite naktimis
Vieno tinkamo naktinės priežiūros modelio nėra. Svarbiausia rasti tokį, kuris atsižvelgtų į kūdikio maitinimą ir leistų abiem tėvams gauti kuo daugiau nepertraukiamo poilsio. Galimi variantai:
- pasidalyti naktį į pamainas, pavyzdžiui, vienas tėtis rūpinasi kūdikiu iki tam tikro laiko, kitas – vėliau;
- kai įmanoma, vienam iš tėvų suteikti ilgesnį nepertraukiamo miego laiką;
- jei kūdikis maitinamas ištrauktu pienu ar mišiniu, dalį maitinimų gali perimti tėtis;
- jei mama žindo, tėtis gali perimti kūdikio paėmimą, sauskelnių keitimą, nuraminimą ir paguldymą po maitinimo.
Svarbu ne aklai laikytis iš anksto sudaryto grafiko, o reguliariai įvertinti, ar abu pakankamai pailsi.
Pasidalinkite ir „nematomą“ darbą
Kūdikio priežiūra nėra tik tai, kas vyksta rankomis. Daug laiko ir energijos užima planavimas:
- prisiminti gydytojo vizitus;
- sekti, ko namuose trūksta;
- užsakyti ar nupirkti kūdikio reikmenis;
- domėtis išmokomis ir dokumentais;
- planuoti keliones;
- atsakyti artimiesiems;
- prisiminti, kada ir kur reikia kreiptis.
Šį vadinamąjį mentalinį krūvį taip pat verta dalytis. Jei tėtis prisiima užduotį, geriausia, kad jis prisiimtų ir jos planavimą nuo pradžios iki pabaigos.
Susitarimas turi keistis
Kūdikio poreikiai keičiasi, todėl tai, kas veikė pirmą savaitę, po kelių savaičių gali nebetikti. Kartą per savaitę skirkite 10 minučių pokalbiui:
- kas šią savaitę veikė gerai;
- kas buvo per sunku;
- kas labiausiai išsekino;
- ką kitą savaitę galima perimti ar perskirstyti;
- ar abu gaunate pakankamai laiko miegui ir poilsiui.
Tai ne dar vienas „šeimos susirinkimas“. Tai trumpas būdas laiku pastebėti, kad vienas iš tėvų pradeda pervargti.
Pasinaudokite tėvams priklausančiomis galimybėmis
Iš anksto pasidomėkite tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis bei išmokomis. Lietuvoje tėvams taikomos skirtingos atostogų ir išmokų galimybės, todėl konkrečias sąlygas, terminus ir galiojančius dydžius verta tikrinti oficialioje „Sodros“ informacijoje prieš priimant sprendimus.
Jei tėtis gali daugiau laiko būti namuose pirmaisiais mėnesiais, tai yra ne tik pagalba mamai. Tai galimybė nuo pat pradžių aktyviai dalyvauti kasdienėje kūdikio priežiūroje ir kurti savo ryšį su vaiku.
Tėčio įsitraukimas nėra paslauga
Kūdikio priežiūra nėra mamos darbas, prie kurio tėtis „prisideda“. Abu tėvai gali mokytis, klysti, perimti skirtingas užduotis ir palaipsniui tapti savarankiškais kūdikio globėjais.
Aktyvus tėčio dalyvavimas kasdienėje kūdikio priežiūroje gali būti naudingas kūdikio ryšiui su tėčiu, šeimos santykiams ir mamos savijautai. Tai ne paslauga mamai – tai tėvystė.