Pirmosiomis dienomis po gimdymo nuotaika gali greitai keistis – moteris gali būti jautresnė, dažniau verkti, jaustis prislėgta ar irzli. Tai dažnai vadinama pogimdyminiu liūdesiu arba „baby blues“. Šie pokyčiai paprastai pradeda silpnėti per pirmąsias dvi savaites.
Jei liūdesys, nerimas ar kiti emociniai sunkumai tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, stiprėja arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir rūpinimuisi savimi ar kūdikiu, svarbu kreiptis pagalbos. Pogimdyminė depresija gali prasidėti ne tik iš karto po gimdymo, bet ir vėliau pirmaisiais metais.
Į ką gali atkreipti dėmesį tėtis?
Kartais pati moteris ilgai nesupranta, kad jos savijauta pasikeitė. Tėtis ar kitas artimas žmogus gali pastebėti:
- nuolatinę prislėgtą nuotaiką, liūdesį ar abejingumą;
- dingusį susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą;
- nuolatinį nerimą, įtampą ar baimę, kad kažkas nutiks kūdikiui;
- stiprų kaltės, bevertiškumo ar nepasitikėjimo savimi jausmą;
- didelį dirglumą ar dažnus pykčio protrūkius;
- sunkumus užmigti arba miegoti net tada, kai kūdikis miega;
- ryškius apetito ar energijos pokyčius;
- atsiribojimą nuo artimųjų;
- sunkumus užmegzti ryšį su kūdikiu arba priešingai – nuolatinį poreikį jį tikrinti dėl baimės, kad kas nors nutiks;
- pasakymus, kad ji yra bloga mama, nieko nesugeba ar kad kitiems būtų geriau be jos.
Šie požymiai nebūtinai reiškia pogimdyminę depresiją, tačiau jų nereikėtų ignoruoti, ypač jei jie išlieka ar stiprėja.
Kaip kalbėtis?
Nebūtina iš karto sakyti „tau depresija“. Geriau pradėti nuo to, ką pastebite: „Pastebiu, kad pastaruoju metu tau labai sunku. Kaip tu iš tikrųjų jautiesi?“
Svarbu išklausyti nesmerkiant ir neskubėti taisyti situacijos. Venkite frazių „susiimk“, „visoms mamoms sunku“ ar „bet juk viskas gerai“ – jos gali sustiprinti kaltę ir apsunkinti atvirą pokalbį.
Jei moteriai sunku pačiai ieškoti pagalbos, galite padėti užregistruoti vizitą, nuvežti pas specialistą ir tuo metu pasirūpinti kūdikiu.
Kuo gali padėti tėtis?
Praktinė pagalba yra svarbi, tačiau vien jos ne visada pakanka. Padėkite mamai gauti laiko miegui ir poilsiui, perimkite dalį kūdikio priežiūros ir buities, pasirūpinkite maistu ir sumažinkite nereikalingą išorinį spaudimą.
Miegas yra svarbi pogimdyminės savijautos dalis, tačiau jei moteris negali miegoti net tada, kai turi galimybę pailsėti, tai gali būti vienas iš požymių, kad reikalingas išsamesnis emocinės sveikatos įvertinimas.
Svarbu suprasti, kad depresija nėra tinginystė ar valios trūkumas. Jei simptomai reikšmingi, reikalinga profesionali pagalba.
Kur kreiptis?
Pirmas žingsnis gali būti šeimos gydytojas, akušeris-ginekologas arba psichikos sveikatos centras. Lietuvoje pagalbą teikia psichikos sveikatos centrų specialistai, o emocinės sveikatos ir pagalbos galimybių galima rasti ir nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“.
Gydytojas ar kitas specialistas gali įvertinti simptomus, prireikus naudoti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną ir nuspręsti, kokios pagalbos reikia. SAM rekomenduoja emocinę būklę vertinti nėštumo metu ir po gimdymo.
Pogimdyminė depresija yra gydoma. Priklausomai nuo simptomų sunkumo ir individualios situacijos gali būti rekomenduojama psichologinė pagalba, psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentinis gydymas. Jei moteris žindo, gydymo pasirinkimas aptariamas su gydytoju, įvertinant žindymą ir kitus individualius veiksnius.
Kada reikia skubios pagalbos?
Nedelsiant kreipkitės skubios pagalbos, jei moteris:
- kalba apie savižudybę ar savęs žalojimą;
- sako, kad nori pakenkti kūdikiui;
- nebegali užtikrinti savo ar kūdikio saugumo;
- tampa labai sumišusi, praranda ryšį su realybe, girdi ar mato tai, ko kiti negirdi ar nemato;
- elgiasi taip, kad kyla tiesioginė grėsmė jai ar kūdikiui.
Tokiais atvejais nelaukite planinio vizito ir nepalikite moters vienos. Lietuvoje skubiais, gyvybei pavojingais atvejais reikia skambinti 112.
Svarbu prisiminti: pogimdyminė depresija nėra mamos kaltė ir nėra ženklas, kad ji yra bloga mama. Laiku suteikta pagalba gali padėti jai pasijusti geriau ir palengvinti visos šeimos prisitaikymą prie gyvenimo su kūdikiu.