Glaukoma – tai akių ligų grupė, kuriai būdinga specifinė regos nervo pažaida (optinė neuropatija). Dėl padidėjusio akispūdžio pažeidžiamas regos nervas, atsiranda tipiškų, negrįžtamų akipločio (regėjimo lauko) pakitimų. Glaukoma gali būti įgimta, pirminė arba antrinė – atsirandanti dėl kitų akies ligų ar traumų.
Glaukoma – nepagydoma liga, tačiau anksti diagnozavus, jos progresavimą galima pristabdyti. Kadangi dėl glaukomos prarasta rega negali būti atstatyta, itin svarbu reguliariai tikrintis akispūdį ir regos nervo būklę, net nejaučiant jokių simptomų.
Glaukomos priežastys
Reikšmingiausi glaukomos rizikos veiksniai:
- padidėjęs akispūdis – dažniausiai dėl sutrikusio akies skysčio nutekėjimo;
- gretutinės ligos – cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija;
- didelio laipsnio trumparegystė;
- glaukomos atvejai šeimoje;
- vyresnis amžius, ypač po 60 metų.
Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau liga gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, o kai kuriais atvejais būna įgimta.
Glaukomos simptomai
Pradinėse stadijose glaukoma dažniausiai nesukelia jokių pastebimų negalavimų, todėl žmogus ilgą laiką gali nežinoti, jog serga. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti:
- spaudimo ar svetimkūnio pojūtis akyse;
- skausmas smilkinių srityje;
- pažengusioje stadijoje – siaurėjantis akiplotis, nebematomos kai kurios regėjimo lauko dalys, vaizdas tarsi matomas „pro vamzdį”;
- vaikams, esant įgimtai glaukomai – ašarojimas, šviesos baimė.
Kada kreiptis į gydytoją dėl glaukomos
Į gydytoją oftalmologą rekomenduojama kreiptis:
- profilaktiškai – bent kartą per 1–2 metus po 40 metų, o turintiems rizikos veiksnių (cukrinį diabetą, glaukomos atvejų šeimoje) – kasmet;
- jei jaučiamas spaudimas akyse ar skausmas smilkinių srityje;
- jei pastebimas regėjimo lauko susiaurėjimas ar kitos regėjimo problemos.
Jei regėjimas pablogėja staiga, atsiranda „žaibai”, juodos dėmės ar stiprus galvos skausmas kartu su regos sutrikimais – tyrimą reikia atlikti kuo skubiau.
Glaukomos diagnostika
Glaukoma diagnozuojama remiantis:
- akispūdžio matavimu (tonometrija);
- akių dugno tyrimu, vertinančiu regos nervo diską;
- optine koherentine tomografija (OCT), leidžiančia įvertinti regos nervo skaidulų kiekį;
- akipločio tyrimu (perimetrija), nustatančiu regėjimo lauko pokyčius.
Glaukomos gydymas
Glaukomos gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti likusią regą:
- akispūdį mažinantys akių lašai – dažniausias pirmojo pasirinkimo gydymas;
- lazerinės procedūros, gerinančios akies skysčio nutekėjimą;
- chirurginė intervencija, kai kitos priemonės nepakankamai efektyvios;
- reguliari gydytojo priežiūra viso gydymo metu, stebint akispūdį ir regos nervo būklę.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas akispūdis, regos nervo ir akipločio būklė, nustatoma diagnozė ir parenkamas tinkamiausias gydymas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo oftalmologo konsultacija;
- akispūdžio matavimas;
- akių dugno tyrimas;
- akių tyrimai ir procedūros;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie glaukomą
Ne, glaukoma nepagydoma, tačiau anksti diagnozavus ir tinkamai gydant, ligos progresavimą galima sustabdyti ir išsaugoti likusią regą.
Nes ji dažniausiai progresuoja be jokių simptomų, o prarasta rega yra negrįžtama – todėl liga dažnai pastebima tik pažengusioje stadijoje, jei netikrinama profilaktiškai.
Suaugusiems rekomenduojama tikrintis akis bent kartą per 1–2 metus, o turintiems rizikos veiksnių (cukrinį diabetą, glaukomos atvejų šeimoje) – kasmet.
Ne, tačiau tai pagrindinis rizikos veiksnys – diagnozei patvirtinti būtinas ir regos nervo bei akipločio įvertinimas.
Taip, nors reta, egzistuoja įgimta glaukoma, kuri gali pasireikšti ašarojimu ir šviesos baime.
Ne, pažeidimas negrįžtamas, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra svarbiausia priemonė regai išsaugoti.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-15