Keratozė – tai bendras terminas, apibūdinantis viršutinių, ragėjančių odos ląstelių sankaupą. Šis pavadinimas apima kelis skirtingus darinius, kurių priežastys, rizika ir gydymas skiriasi:
- aktininė keratozė – ikivėžinis darinys, atsirandantis dėl ilgalaikio saulės poveikio;
- seborėjinė keratozė – gerybinis, dažniausiai su amžiumi atsirandantis darinys;
- folikulinė keratozė (keratosis pilaris) – genetinė, lėtinė odos būklė.
Svarbiausia atskirti aktininę keratozę nuo kitų tipų, nes ji, negydoma, gali transformuotis į plokščialąstelinę odos karcinomą.
Keratozės priežastys
Priežastys priklauso nuo keratozės tipo:
- aktininė – ilgalaikis, kaupiamasis ultravioletinių spindulių poveikis, šviesi oda, vyresnis amžius (dažniausiai po 40 metų), susilpnėjęs imunitetas;
- seborėjinė – genetinis polinkis, vyresnis amžius, ilgalaikis saulės poveikis;
- folikulinė – paveldima, genetiškai nulemta odos savybė.
Keratozės simptomai
Skirtingi keratozės tipai atrodo skirtingai:
- aktininė keratozė – pleiskanojanti, šiurkšti, į švitrinį popierių panašios tekstūros rausva ar rusva dėmelė, dažniausiai saulei atvirose vietose (veide, galvos odoje, plaštakose); nepraeina drėkinant ar pilinguojant;
- seborėjinė keratozė – rudos spalvos, šiurkštaus, tarsi „prilipusio” paviršiaus darinys, galintis atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus gleivines, delnus ir padus;
- folikulinė keratozė – smulkūs, šiurkštūs gumbeliai plauko folikulų srityje, dažniausiai žastų ar šlaunų odoje.
Kada kreiptis į gydytoją dėl keratozės
Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- atsiranda bet koks naujas, neaiškios kilmės odos darinys;
- esamas darinys pradeda keisti dydį, formą ar spalvą;
- darinio paviršiuje atsiranda negyjanti žaizdelė ar šlapiavimas – tai gali reikšti supiktybėjimo požymį;
- norite įsitikinti, ar tai tikrai keratozė, o ne kita odos liga (pvz., žvynelinė).
Keratozės diagnostika
Keratozė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo dermatovenerologo apžiūra ir dermatoskopija;
- esant abejonių dėl darinio pobūdžio – biopsija, siekiant atskirti nuo piktybinio darinio.
Keratozės gydymas
Gydymas priklauso nuo keratozės tipo:
- aktininė – rekomenduojama pašalinti, siekiant sumažinti supiktybėjimo riziką; taikomi vietiniai vaistai arba lazerinis šalinimas;
- seborėjinė – dažniausiai tik stebima, šalinama esant estetiniam pageidavimui ar jei darinys pradeda keistis;
- folikulinė – simptominis, ilgalaikis gydymas: odos drėkinimas, keratolitinį poveikį turintys preparatai.
Svarbiausia aktininės keratozės prevencijos priemonė – saulės vengimas piko metu ir reguliarus apsauginio kremo (SPF 50 ar aukštesnio) naudojimas.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu dermatoskopu įvertinamas darinys ir nustatomas jo tipas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- dermatoskopinis darinio ištyrimas;
- lazerinis darinio šalinimas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų dermatovenerologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie keratozę
Aktininė keratozė yra ikivėžinis darinys, atsirandantis dėl saulės poveikio ir reikalaujantis gydymo, o seborėjinė keratozė – gerybinis, dažniausiai nepavojingas su amžiumi atsirandantis darinys.
Ne, tai priklauso nuo tipo – aktininę keratozę rekomenduojama šalinti dėl supiktybėjimo rizikos, o seborėjinę dažniausiai užtenka stebėti.
Nes negydoma ji gali ilgainiui transformuotis į plokščialąstelinę odos karcinomą.
Ne, keratozė savaime negyja, net intensyviai drėkinant ar pilinguojant odą.
Svarbiausia – vengti intensyvios saulės piko metu ir reguliariai naudoti apsauginį kremą su SPF 50 ar aukštesniu filtru.
Abi būklės gali atrodyti panašiai – pleiskanojantis, šiurkštus odos paviršius, tačiau tiksliai atskirti gali tik gydytojas dermatoskopo pagalba, todėl savarankiškai diagnozuoti ar gydytis nerekomenduojama.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-25