Ptozė

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Ptozė

Ptozė – tai viršutinio akies voko nusvirimas, dengiantis dalį akies ar net visą vyzdį. Jis gali pasireikšti vienoje ar abiejose akyse, būti įgimta arba atsirasti dėl amžiaus, traumos ar tam tikrų ligų.

Ptozė nėra savarankiška liga, o simptomas, kurio priežastis gali svyruoti nuo nekenksmingo su amžiumi susijusio raumens atsipalaidavimo iki rimtų neurologinių būklių, todėl svarbu nustatyti tikslią priežastį.

Ptozės priežastys

Ptozę gali sukelti:

  • su amžiumi susijęs voką keliančio raumens (levatoriaus) atsipalaidavimas – dažniausia priežastis suaugusiesiems;
  • įgimtas, nepakankamai išsivystęs voką keliantis raumuo;
  • neurologiniai sutrikimai – akiją judinančio nervo pažeidimas, Hornerio sindromas;
  • raumenų ligos, pvz., miastenija;
  • akies ar voko trauma, ankstesnė akių operacija;
  • akies vokų navikai ar patinimas, slegiantis voką.

Ptozės simptomai

Dažniausi ptozės požymiai:

  • vieno ar abiejų viršutinių akies vokų nusvirimas;
  • susiaurėjęs regėjimo laukas, ypač viršutinėje dalyje;
  • akių nuovargis, ypač skaitant ar dirbant prie ekrano;
  • polinkis kelti antakius ar atlošti galvą, siekiant matyti geriau;
  • akies sausumas ar dirginimas;
  • vokų asimetrija.

Kada kreiptis į gydytoją

Į gydytoją oftalmologą rekomenduojama kreiptis, jei nusvirimas:

  • atsiranda palaipsniui ir trukdo regėjimui;
  • pastebima vaikui (neišgydyta vaikystės ptozė gali sukelti ambliopiją, t. y. „tingiąją akį”);
  • lydima dvejinimosi akyse, galvos skausmo ar kitų neurologinių simptomų.

Jei akies vokas nusvyra staiga, ypač kartu su veido asimetrija, kalbos ar judesių sutrikimu, tai gali būti insulto požymis – būtina nedelsiant skambinti 112.

Ptozės diagnostika

Ptozė diagnozuojama remiantis:

  • gydytojo oftalmologo apžiūra ir voko padėties įvertinimu;
  • regėjimo lauko tyrimu;
  • neurologiniu įvertinimu, jei įtariama neurologinė priežastis;
  • kartais – kraujo ar vaizdiniais tyrimais (MRT, KT), siekiant nustatyti pagrindinę priežastį.

Ptozės gydymas

Ptozės gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo:

  • lengvais atvejais, netrikdančiais regėjimo, gali pakakti stebėjimo;
  • pagrindinės ligos (pvz., miastenijos) gydymas, jei ptozę sukėlė ji;
  • chirurginė voko korekcija – dažniausias sprendimas, kai ptozė trikdo regėjimą ar yra įgimta;
  • specialūs akiniai su atrama vokui, jei operacija kol kas netaikoma.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos, kurių metu įvertinama voko padėtis, regėjimo laukas ir nustatoma tolesnė diagnostikos ar gydymo eiga.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ptozę

Ar ptozė pavojinga?

Pati savaime ptozė dažniausiai nekelia pavojaus, tačiau ji gali būti kai kurių rimtų būklių, pvz., neurologinių sutrikimų, požymis, todėl priežastį svarbu nustatyti.

Ar ptozę visada reikia operuoti?

Ne, tai priklauso nuo priežasties ir to, ar ji trikdo regėjimą. Lengvais atvejais gali pakakti stebėjimo.

Kuo pavojinga ptozė vaikams?

Neišgydyta vaikystės ptozė gali trukdyti tinkamam regėjimo vystymuisi ir sukelti ambliopiją, todėl vaikų ptozė reikalauja ankstyvo įvertinimo.

Kuo ptozė skiriasi nuo užkritusių vokų dėl senėjimo?

Abu reiškiniai gali atrodyti panašiai, tačiau ptozę sukelia voką keliančio raumens ar nervo problema, o su amžiumi susijęs vokų nusvirimas dažnai susijęs su perteklinę odos kiekiu. Tikslią priežastį nustato gydytojas oftalmologas.

Ar staigus akies voko nusvirimas gali būti pavojingas?

Taip, staigi ptozė gali reikšti insultą ar kitą neurologinę skubią būklę – tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112.

Ar ptozė gali praeiti savaime?

Kai kuriais atvejais, pvz., po traumos ar tam tikrų neurologinių būklių gydymo, ptozė gali sumažėti savaime, tačiau tai priklauso nuo priežasties.

Susiję straipsniai

Atnaujinta: 2026-09-14