Skrandžio vėžys – piktybinis navikas, išsivystantis iš skrandžio sienelės ląstelių. Daugiau nei 90 proc. atvejų tai adenokarcinoma, atsirandanti iš skrandžio gleivinės liaukinių ląstelių. Navikas gali augti lėtai, daugelį metų, ir ankstyvoje stadijoje dažnai nesukelia jokių ar sukelia tik nespecifinius simptomus, todėl liga neretai nustatoma pažengusi.
Skrandžio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50–60 metų žmonėms, vyrams šiek tiek dažniau nei moterims. Anksti nustatytas ir pašalintas jis gali būti gydomas sėkmingiau, todėl svarbu nepamiršti pavojaus požymių ir laiku atlikti tyrimus.
Skrandžio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau žinomi veiksniai, didinantys riziką:
- Helicobacter pylori infekcija – vienas svarbiausių rizikos veiksnių, žr. skrandžio opą (opaligę);
- lėtinis atrofinis gastritas, žarninė metaplazija;
- rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas;
- daug druskos, rūkytų, marinuotų, sūdytų ir perdirbtų produktų, mažai daržovių ir vaisių;
- nutukimas, ilgalaikis refliuksas;
- vyresnis amžius, vyriška lytis;
- šeimos istorija – skrandžio vėžys artimiesiems, paveldimi sindromai;
- anksčiau atlikta skrandžio operacija, piktybinė mažakraujystė (B12 trūkumas);
- skrandžio polipai.
Turint rizikos veiksnių, dar nereiškia, kad žmogus susirgs, tačiau verta rūpintis prevencija ir laiku tikrintis.
Skrandžio vėžio simptomai
Ankstyvoje stadijoje simptomai gali visai nepasireikšti arba būti panašūs į dažnas virškinimo problemas. Dažniausi požymiai:
- nuolatinis ar pasikartojantis diskomfortas, skausmas ar sunkumas viršutinėje pilvo dalyje;
- ankstyvas sotumo jausmas valgant, apetito sumažėjimas;
- pykinimas, vėmimas, rėmuo, raugėjimas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- nuovargis, silpnumas, blyškumas dėl lėto kraujavimo ir mažakraujystės;
- juodos, deguto spalvos išmatos arba vėmimas krauju;
- rijimo sutrikimas, ypač kai navikas yra skrandžio viršuje, prie stemplės;
- pažengusiais atvejais – padidėjęs pilvas dėl skysčio kaupimosi, patinę limfmazgiai.
Dėl panašumo į kitas ligas simptomai dažnai ilgai nurašomi dispepsijai ar rėmeniui.
Kada kreiptis į gydytoją dėl skrandžio vėžio?
Į gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- virškinimo sutrikimai kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias savaites;
- simptomai pirmą kartą atsirado vyresniam nei 45 metų žmogui;
- nepaaiškinamai krenta svoris, krinta apetitas, atsirado nuolatinis nuovargis ar mažakraujystė;
- sunku ryti ar nuolat vemiate;
- šeimoje buvo skrandžio vėžio atvejų;
- žinoma H. pylori infekcija, atrofinis gastritas ar kiti rizikos veiksniai, o gydytojas nerekomendavo tyrimo.
Skubios pagalbos požymiai. Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skambinkite 112, jei:
- vemiate krauju ar skrandžio turiniu, panašiu į kavos tirščius;
- išmatos juodos, deguto spalvos;
- labai stiprus staigus pilvo skausmas, kietas pilvas ar sunkus bendras silpnumas;
- visiškai negalite ryti ar nuolat vemiate ir negalite gerti.
Skrandžio vėžio diagnostika
Pagrindinis tyrimas – gastroskopija (fibrogastroduodenoskopija), kurios metu gydytojas apžiūri skrandžio gleivinę ir paima audinio mėginius (biopsiją). Diagnozė patvirtinama tik histologiniu audinio tyrimu. Papildomai gali būti atliekama:
- H. pylori tyrimas;
- kraujo tyrimai – mažakraujystei, uždegimo rodikliams, naviko žymenims;
- kompiuterinė tomografija ir kiti vaizdiniai tyrimai, vertinantys ligos išplitimą;
- endoskopinis ultragarsas – naviko gyliui nustatyti;
- kartais laparoskopija ar PET tyrimas, planuojant gydymą.
Rekomendacijos dėl profilaktinių tyrimų gali skirtis pagal šeimos istoriją, amžių ir gretutines ligas, todėl tai svarbu aptarti su gydytoju.
Skrandžio vėžio gydymas
Gydymą parenka onkologų komanda pagal ligos stadiją, naviko tipą ir paciento būklę. Dažniausi metodai:
- endoskopinis pašalinimas – labai ankstyvų, paviršinių navikų atveju;
- chirurginis gydymas – viso skrandžio ar jo dalies pašalinimas (gastrektomija) kartu su aplinkiniais limfmazgiais;
- chemoterapija – prieš operaciją, po jos ar pažengusios ligos atveju;
- tikslinė terapija ir imunoterapija – pasirinktais atvejais, priklausomai nuo naviko savybių;
- spindulinė terapija – kai kuriais atvejais, kartu su chemoterapija;
- simptominis ir palaikomasis gydymas – skausmo, mitybos, kraujavimo valdymas.
Po skrandžio operacijos pacientams svarbi mitybos priežiūra, vitaminų (pvz., B12) papildymas ir reguliari stebėsena.
Skrandžio vėžio prevencija
Rizikai sumažinti padeda:
- H. pylori infekcijos nustatymas ir gydymas, jei ją rekomenduoja gydytojas;
- nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas;
- daug daržovių ir vaisių, mažiau druskos, rūkytų ir marinuotų produktų;
- sveikas svoris ir fizinis aktyvumas;
- ilgalaikių skrandžio ligų (gastrito, refliukso) gydymas ir stebėjimas;
- reguliarūs tyrimai rizikos grupėms – pagal gydytojo rekomendaciją.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje onkologinis gydymas neteikiamas, tačiau pacientams suteikiamos gydytojo gastroenterologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir rizikos veiksniai, atliekami tyrimai, įskaitant gastroskopiją, o esant įtarimui dėl naviko, pacientas skubiai nukreipiamas pas onkologą ar chirurgą tolesniam gydymui.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo gastroenterologo konsultacija;
- gastroskopija (endoskopinis tyrimas) su H. pylori tyrimu;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus tolesnio ištyrimo plano sudarymas.
Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie skrandžio vėžį
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo gydymo galimybės geresnės. Labai ankstyvos stadijos navikai gali būti pašalinami endoskopiškai ar operuojami, tačiau tikslią prognozę gydytojas įvertina pagal stadiją ir paciento būklę.
Nes ankstyvoje stadijoje jis dažnai nesukelia simptomų arba simptomai primena įprastas virškinimo problemas, todėl žmonės nesikreipia ir nesitiria.
Ji yra svarbus rizikos veiksnys, ilgai sukeliantis skrandžio gleivinės uždegimą, tačiau dauguma užsikrėtusiųjų vėžiu nesuserga. Dėl tyrimo ir gydymo reikia pasitarti su gydytoju.
Nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis sotumo jausmas, rijimo sutrikimas, nuolatinis vėmimas, mažakraujystė, juodos išmatos ar vėmimas krauju, taip pat naujai atsiradę virškinimo sutrikimai po 45 metų.
Dauguma atvejų nėra paveldimi, tačiau šeimose, kuriose sirgo keli artimieji ar jaunesnio amžiaus giminaičiai, rizika didesnė – tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju ar genetiku.
Taip, po viso ar dalies skrandžio pašalinimo galima gyventi, tačiau reikia keisti mitybos įpročius, valgyti mažesnėmis porcijomis, o dažnai ir papildomai vartoti vitaminų, pvz., B12.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-12