Storosios žarnos vėžys (kolorektalinis vėžys) – piktybinis navikas, išsivystantis storosios žarnos gleivinėje. Jis apima gaubtinės žarnos vėžį ir tiesiosios žarnos vėžį. Tai vienas dažniausių vėžio tipų Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau viena iš labiausiai išvengiamų ir gerai gydomų, jei nustatomas laiku.
Daugeliu atvejų vėžys vystosi lėtai, per daugelį metų, iš gerybinių gleivinės išaugų – polipų. Ankstyvoje stadijoje jis dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl liga neretai nustatoma pažengusi. Todėl labai svarbi patikra: ją laiku atlikus polipus galima pašalinti dar prieš jiems virstant vėžiu, o vėžys gali būti aptiktas ankstyvoje, gerai gydomoje stadijoje.
Storosios žarnos vėžys dažniausiai nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems suaugusiesiems, todėl simptomų ignoruoti nereikėtų bet kuriame amžiuje.
Storosios žarnos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis nežinoma. Riziką didina:
- amžius – rizika didėja po 50 metų;
- polipai – ypač adenominiai polipai, žr. storosios žarnos polipus;
- šeimos istorija – storosios žarnos vėžys ar polipai pirmos eilės giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, vaikams), ypač jauname amžiuje;
- paveldimi sindromai – pvz., Linčo sindromas, šeiminė adenomatozinė polipozė;
- uždegiminės žarnyno ligos – ilgai trunkantis opinis kolitas ar Krono liga;
- gyvenimo būdas – daug raudonos ir perdirbtos mėsos, mažai skaidulų, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas;
- cukrinis diabetas, ypač 2 tipo;
- anksčiau persirgtas storosios žarnos vėžys ar kiti vėžiai, spindulinė terapija pilvo srityje.
Turint rizikos veiksnių, liga neišvengiamai nepasireiškia, o kai kurie žmonės suserga ir be jų.
Storosios žarnos vėžys (kolorektalinis vėžys) – simptomai
Ankstyvoje stadijoje simptomų dažnai nėra. Kai atsiranda, jie priklauso nuo naviko vietos ir dydžio:
- kraujas išmatose – ryškiai raudonas ar tamsus, ar kraujo priemaišos; kraujavimas gali būti ir paslėptas, matomas tik tyrimu;
- tuštinimosi įpročių pokyčiai – užsitęsęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, plonesnės išmatos, nuolatinio „nepilno“ ištuštinimo jausmas;
- pilvo skausmas, mėšlungis, pūtimas ar nuolatinis diskomfortas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- mažakraujystė – nuovargis, silpnumas, blyškumas, dusulys dėl lėto kraujavimo;
- pažengusiais atvejais – žarnyno nepraeinamumas, kepenų padidėjimas, odos ar akių pageltimas, jei išplito į kepenis.
Daugelį šių simptomų gali sukelti ir kitos, nepavojingos priežastys, pvz., hemorojus, dirgliosios žarnos sindromas ar viduriavimas. Todėl nereikėtų savarankiškai spręsti, kad tai tik hemorojus, – kraujavimą visada reikia ištirti.
Kada kreiptis į gydytoją dėl storosios žarnos vėžio?
Į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- pastebėjote kraujo išmatose ar po tuštinimosi;
- ilgiau nei kelias savaites kartojasi viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kiti tuštinimosi pokyčiai;
- nuolat skauda pilvą, nepaaiškinamai krenta svoris, nuolat jaučiate nuovargį ar nustatyta mažakraujystė;
- šeimoje buvo storosios žarnos vėžio ar polipų atvejų, ypač jauname amžiuje;
- sergate uždegimine žarnyno liga;
- esate vyresnis nei 50 metų ir niekada nebuvote tikrinęs storosios žarnos.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsdami skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:
- stiprus pilvo skausmas, pūtimas, nuolatinis vėmimas, negalite tuštintis ir išleisti dujų – gali būti žarnyno nepraeinamumas;
- gausus kraujavimas iš žarnyno, juodos kaip derva išmatos, svaigulys, alpimas;
- pilvas labai skausmingas, įsitempęs, atsirado karščiavimas – gali būti žarnos plyšimas ar peritonitas;
- sumišimas, silpnumas, greitas širdies plakimas ar žemas kraujospūdis.
Storosios žarnos vėžys (kolorektalinis vėžys) – patikros programa ir kolonoskopija
Storosios žarnos vėžio patikra – tai tyrimas, atliekamas žmonėms be simptomų, siekiant aptikti polipus ar ankstyvą vėžį. Lietuvoje veikia valstybinė storosios žarnos vėžio prevencinė programa, kuria kviečiami dalyvauti vyresnio amžiaus žmonės, nuo 50 iki 74 metų. Pagrindinis jos tyrimas – imunocheminis slapto kraujo išmatose testas (FIT), kuris atliekamas periodiškai (dažniausiai kas dvejus metus). Jei jis teigiamas, kviečiama atlikti kolonoskopiją.
Tikslią informaciją apie programą, amžiaus ribas ir tyrimo dažnį patikrinkite su šeimos gydytoju ar savo poliklinika, nes tvarka gali keistis.
Kolonoskopija – tyrimas, kurio metu plona lanksti kamera apžiūrima visa storoji žarna. Jos metu galima:
- aptikti ir pašalinti polipus tuo pačiu metu;
- paimti audinio mėginį (biopsiją) įtartiniems pakitimams ištirti.
Tai pagrindinis ir tiksliausias storosios žarnos tyrimas. Prieš kolonoskopiją reikia kruopščiai išvalyti žarnyną pagal gydytojo nurodymus, o tyrimas dažnai atliekamas taikant sedaciją ar nuskausminimą. Daugiau apie tyrimą skaitykite straipsnyje apie storosios žarnos tyrimą (kolonoskopiją).
Žmonėms, kuriems rizika didesnė (šeimos istorija, uždegiminė žarnyno liga, polipai praeityje), kolonoskopija gali būti rekomenduojama anksčiau ar dažniau, nei bendra patikra. Tai nustato gydytojas.
Storosios žarnos vėžio diagnostika
Jei įtariamas vėžys, atliekama:
- kolonoskopija su biopsija – pagrindinis tyrimas, patvirtinantis diagnozę;
- kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas (mažakraujystei), kepenų rodikliai, naviko žymenys (jie nėra patikros priemonė, o naudojami stebėjimui);
- kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), ypač tiesiosios žarnos vėžiui, ar PET tyrimas – ligos išplitimui įvertinti;
- genetiniai tyrimai ir konsultacija – jei įtariamas paveldimas sindromas.
Liga skirstoma į stadijas (nuo I iki IV), kurios parodo naviko įaugimo gylį, limfmazgių ir kitų organų pažeidimą. Nuo stadijos priklauso gydymas ir prognozė.
Storosios žarnos vėžio gydymas
Gydymo planą sudaro onkologų, chirurgų ir kitų specialistų komanda pagal stadiją, naviko vietą ir paciento būklę:
- endoskopinis pašalinimas – labai ankstyvų navikų ar polipų su ankstyvu vėžiu atveju per kolonoskopą;
- chirurginis gydymas – naviko ir aplinkinių limfmazgių pašalinimas, dažniausiai pagrindinis metodas ankstyvos ir vietinės stadijos ligai. Kartais reikia laikinos ar nuolatinės stomos (žarnos išvado per pilvo sieną);
- chemoterapija – po operacijos, prieš ją ar išplitusios ligos atveju;
- spindulinė terapija – dažniausiai tiesiosios žarnos vėžiui, dažnai kartu su chemoterapija;
- tikslinė terapija ir imunoterapija – pasirinktais atvejais, priklausomai nuo naviko genetinių savybių;
- palaikomasis gydymas – skausmo, mitybos, kraujavimo kontrolė.
Gydymo schemas ir vaistų dozes nustato onkologai. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresnė prognozė, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi.
Po gydymo
Po gydymo būtina reguliari stebėsena: apžiūros, kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai ir kolonoskopijos nustatytais intervalais, nes liga gali atsinaujinti. Aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba ir nerūkymas padeda geriau jaustis ir mažina pakartotinės ligos riziką.
Storosios žarnos vėžio prevencija
Rizikai sumažinti padeda:
- dalyvavimas patikros programoje ir kolonoskopija pagal gydytojo rekomendacijas – efektyviausia prevencijos priemonė;
- daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos;
- reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas svoris;
- nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas;
- uždegiminių žarnyno ligų ir diabeto kontrolė;
- šeiminės rizikos aptarimas su gydytoju ir genetinis tyrimas, jei yra įtarimų.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje onkologinis gydymas neteikiamas, tačiau pacientams suteikiamos gydytojo gastroenterologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir rizika, paskiriami kraujo tyrimai ir, esant poreikiui, atliekama kolonoskopija. Esant įtarimui dėl naviko, pacientas nukreipiamas pas onkologą ar chirurgą tolesniam ištyrimui ir gydymui. Esant sunkiems simptomams (žarnyno nepraeinamumui, gausiam kraujavimui), būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo gastroenterologo konsultacija;
- storosios žarnos tyrimas (kolonoskopija);
- laboratoriniai tyrimai;
- pilvo organų ultragarsinis tyrimas;
- individualaus tolesnio ištyrimo plano sudarymas.
Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie storosios žarnos vėžį
Daugeliui pacientų, ypač nustačius ankstyvoje stadijoje, gydymas būna sėkmingas. Tikslią prognozę gydytojas įvertina pagal stadiją ir paciento būklę. Todėl labai svarbi laiku atlikta patikra ir greita reakcija į simptomus.
Ne. Dažniau jį sukelia hemorojus ar įtrūkimai, tačiau kraujavimą visada reikia ištirti, nes panašius simptomus gali sukelti ir vėžys ar polipai.
Valstybinėje patikros programoje dalyvauja žmonės nuo 50 iki 74 metų, tačiau rizikos grupės žmonėms (šeimos istorija, uždegiminė žarnyno liga) patikra gali būti rekomenduojama anksčiau. Tai aptarkite su gydytoju.
Tyrimas dažnai atliekamas taikant nuskausminimą ar sedaciją, todėl dauguma pacientų skausmo nejaučia. Po tyrimo gali būti nedidelis pilvo pūtimas.
Ne. Tik dalis polipų, ypač adenominių, laikui bėgant gali tapti vėžiu, todėl juos rekomenduojama pašalinti kolonoskopijos metu.
Dauguma atvejų nėra paveldimi, tačiau rizika didesnė, jei sirgo artimi giminaičiai, ypač jauname amžiuje. Kai kuriais atvejais yra paveldimų sindromų, todėl verta pasitarti su gydytoju ar genetiku.
Ne. Stoma reikalinga tik kai kuriais atvejais, ypač tiesiosios žarnos vėžio operacijų metu, ir ji dažnai būna laikina.
Susiję straipsniai
- Storosios žarnos polipai
- Storosios žarnos tyrimas (kolonoskopija)
- Hemorojus
- Opinis kolitas
- Krono liga
Atnaujinta: 2026-11-09