Struma (gūžys)

Struma (gūžys) – tai padidėjusi skydliaukė. Skydliaukė yra drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą, širdies veiklą, kūno temperatūrą ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Struma nėra atskira liga, o požymis, kuris gali pasireikšti esant normaliai, per mažai ar per daug veiklai skydliaukei.

Pagal sandarą skiriama:

• difuzinė struma – tolygiai padidėjusi visa skydliaukė;
• mazginė struma – skydliaukėje yra vienas ar keli mazgai (uzlai);
• daugiamazgė struma – keletas mazgų skirtingose skydliaukės vietose.

Pagal hormonų gamybą struma gali būti netoksinė (skydliaukės veikla normali), toksinė (per didelė hormonų gamyba) arba susijusi su hormonų stoka. Daugeliu atvejų struma nėra vėžys, tačiau mazgus visada verta ištirti, kad būtų atmestas piktybinis darinys.

Strumos priežastys

Struma gali atsirasti dėl daugelio priežasčių:

• jodo trūkumas – dažniausia priežastis pasaulyje, ypač regionuose, kur maiste jodo mažai;
• autoimuninės skydliaukės ligos – Hašimoto tiroiditas, Bazedovo (Greivso) liga, žr. skydliaukės ligas;
• skydliaukės mazgai ir navikai – gerybiniai ar, retai, piktybiniai;
• skydliaukės uždegimas, pvz., poūmis tiroiditas;
• hormoniniai pokyčiai – nėštumas, brendimas;
• tam tikri vaistai, pvz., ličio preparatai;
• paveldimumas – skydliaukės ligos dažnos šeimose;
• rūkymas ir kai kurie aplinkos veiksniai.

Rizika didesnė moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, esant skydliaukės ligų šeimoje ar jodo trūkumui mityboje.

Strumos simptomai

Mažos strumos dažnai nesukelia jokių nusiskundimų ir aptinkama atsitiktinai. Didesnė struma gali pasireikšti:

• matomu ar apčiuopiamu kaklo sustorėjimu, patinimu priekinėje kaklo dalyje;
• spaudimo, gumulo kaklo ar gerklės jausmu, ypač nešiojant aptemptą apykaklę ar kaklaraištį;
• užkimimu, kosuliu;
• sunkumu ryti;
• dusuliu ar triukšmingu kvėpavimu, ypač gulint ar pakėlus rankas aukštyn.

Jei struma susijusi su skydliaukės veiklos pokyčiais, gali pasireikšti ir:

• sulėtėjusios skydliaukės veiklos požymiai – nuovargis, šalčio netoleravimas, svorio didėjimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, žr. hipotiroidizmą;
• per didelės skydliaukės veiklos požymiai – nerimas, drebulys, dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas, karščio netoleravimas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl strumos?

Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis, jei:

• pastebėjote kaklo patinimą ar apčiuopėte mazgą;
• jaučiate spaudimą kaklo srityje, sunkumą ryti ar užkimimą;
• atsirado hipotirozės ar hipertirozės požymių;
• struma anksčiau diagnozuota, bet pastebite, kad ji didėja;
• planuojate nėštumą ar esate nėščia ir žinote apie skydliaukės ligą;
• šeimoje buvo skydliaukės vėžio.

Ypač svarbu pasitikrinti, jei darinys auga greitai, yra kietas, nejudrus, kartu padidėję kaklo limfmazgiai ar užkimimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites – tokiu atveju reikalingas išsamesnis ištyrimas, siekiant atmesti piktybinį naviką.

Skubios pagalbos požymiai. Skambinkite 112, jei:

• staiga atsirado sunkus kvėpavimas, dusimo jausmas ar negalima nuryti seilių;
• kartu su skydliaukės ligos požymiais pasireiškė labai aukšta temperatūra, labai greitas širdies plakimas, sumišimas ar sąmonės sutrikimas (galima tireotoksinė krizė);
• staiga ir skausmingai padidėjo skydliaukė, ypač su karščiavimu, sunku ryti ar kvėpuoti.

Strumos diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis:

• gydytojo apžiūra ir skydliaukės apčiuopa;
• kraujo tyrimais – TSH, laisvuoju T4 ir kitais rodikliais, antikūnais prieš skydliaukę;
• skydliaukės ultragarsiniu tyrimu, kuris parodo dydį, struktūrą ir mazgus;
• smulkios adatos aspiracine biopsija – mazgams, kuriems yra įtarimų dėl piktybiškumo;
• skydliaukės scintigrafija – kartais, norint įvertinti mazgų aktyvumą;
• kompiuterine tomografija, jei struma didelė ar leidžiasi už krūtinkaulio.

Strumos gydymas

Gydymas priklauso nuo dydžio, priežasties, skydliaukės funkcijos ir simptomų:

• stebėjimas – maža struma, normali skydliaukės veikla ir nėra įtarimų dėl vėžio: gydymas gali būti nereikalingas, pakanka reguliariai kontroliuoti ultragarsu ir kraujo tyrimais;
• jodo papildymas – jei struma susijusi su jodo trūkumu; jodo preparatus skiria gydytojas, nes per didelis jodo kiekis gali pakenkti, ypač sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis;
• skydliaukės hormonų terapija – jei skydliaukės veikla sumažėjusi;
• vaistai, mažinantys hormonų gamybą, radioaktyvusis jodas – esant per dideliai skydliaukės veiklai;
• chirurginis gydymas – svarstomas, kai struma didelė, spaudžia kvėpavimo takus ar stemplę, auga, trukdo gyventi, yra įtarimų dėl vėžio ar hormoniškai aktyvi.

Gydymo planą nustato gydytojas, įvertinęs tyrimus.

Strumos prevencija

• gauti pakankamai jodo su maistu – jodinta druska ir jūros produktai, tačiau druskos saikingai;
• jodo papildų nevartoti savarankiškai be gydytojo patarimo;
• laiku pasitikrinti, jei šeimoje yra skydliaukės ligų;
• nėščiosioms ir planuojančioms nėštumą – aptarti jodo poreikį su gydytoju;
• nerūkyti.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo endokrinologo konsultacijos, kurių metu įvertinama skydliaukės būklė, skiriami reikalingi tyrimai ir parenkamas gydymo planas. Kai reikia operacijos ar radioaktyviojo jodo gydymo, pacientas nukreipiamas pas atitinkamus specialistus.

Klinikoje gali būti atliekama:

• gydytojo endokrinologo konsultacija;
• skydliaukės ligų tyrimo programa;
• skydliaukės ultragarsinis tyrimas;
• laboratoriniai tyrimai;
• individualaus stebėjimo ir gydymo plano sudarymas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie strumą

Susiję straipsniai

• Skydliaukės ligos
• Poūmis tiroiditas
• Hipotiroidizmas

---

Atnaujinta: 2026-10-19