Stuburo stenozė

Stuburo stenozė – tai stuburo kanalo ar kanalų, pro kuriuos išeina nervų šaknelės, susiaurėjimas. Dėl to spaudžiamos nugaros smegenys (kaklo ir krūtinės dalyje) arba nervų šaknelės (juosmens dalyje), todėl atsiranda skausmas, tirpimas ar silpnumas.

Stenozė dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, nes susiaurėjimas dažniausiai kyla dėl su amžiumi susijusių degeneracinių stuburo pokyčių. Dažniausiai pažeidžiama:

• juosmens dalis – pati dažniausia forma; simptomai pasireiškia nugaroje ir kojose;
• kaklo dalis – gali spausti nugaros smegenis, kelti rankų ir kojų simptomus; ši forma pavojingesnė;
• krūtinės dalis – pasitaiko retai.

Stenozė vystosi lėtai, per metus ar ilgiau, ir dažnai simptomai ilgai būna lengvi arba pasireiškia tik tam tikromis aplinkybėmis, pvz., vaikščiojant.

Stuburo stenozės priežastys

Dažniausios priežastys:

• degeneraciniai pokyčiai – su amžiumi sustorėja raiščiai, atsiranda kaulinių išaugų (osteofitų), nusidėvi diskai, žr. spondiliozę ir osteoartritą;
• disko išvarža, išsikišusi į kanalą, žr. stuburo išvaržą;
• slankstelio pasislinkimas, žr. spondilolistezę;
• įgimtas siauras stuburo kanalas, dėl kurio simptomai gali atsirasti jau jaunesniame amžiuje;
• stuburo traumos, lūžiai;
• navikai, uždegiminės ligos (pvz., ankilozinis spondilitas), kaulų ligos, pvz., osteoporozė ir kitos priežastys, retesnės;
• ankstesnės stuburo operacijos, randai.

Rizika didesnė vyresniems žmonėms, esant stuburo traumų istorijai, šeiminiam polinkiui, sunkiam fiziniam darbui ar antsvoriui.

Stuburo stenozės simptomai

Simptomai priklauso nuo susiaurėjimo vietos ir laipsnio. Dalis žmonių simptomų visai nejaučia.

Juosmens stenozė pasireiškia:

• nugaros skausmu, kuris plinta į sėdmenis, šlaunis, blauzdas;
• kojų tirpimu, dilgčiojimu, silpnumu ar sunkumu;
• neurogeniniu šlubavimu – skausmu, tirpimu ar silpnumu kojose, atsirandančiu vaikštant ar ilgai stovint ir palengvėjančiu pasilenkus į priekį, atsisėdus ar atsirėmus (pavyzdžiui, einant su vežimėliu ar pasilenkus). Tai būdingiausias požymis, atskiriantis ją nuo kraujagyslių ligų (kojų skausmas dėl kraujagyslių pažeidimo praeina sustojus, o ne pasilenkus);
• sunkumu vaikščioti ilgesnius atstumus, kai kuriems – pusiausvyros sutrikimu.

Kaklo stenozė, jei spaudžiamos nugaros smegenys, gali pasireikšti:

• kaklo skausmu ir sąstingiu;
• rankų tirpimu, silpnumu, sutrikusiais smulkiais judesiais (sunku susisegti sagas, rašyti);
• nerangia eisena, pusiausvyros sutrikimu, kojų silpnumu;
• sunkesniais atvejais – šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimais.

Kada kreiptis į gydytoją dėl stuburo stenozės?

Į gydytoją neurologą ar ortopedą traumatologą rekomenduojama kreiptis, jei:

• nugaros ar kaklo skausmas ar kojų skausmas, tirpimas, silpnumas trunka ilgiau nei kelias savaites;
• skausmas ar silpnumas atsiranda vaikštant ir praeina pailsėjus ar pasilenkus;
• rankos ar kojos tirpsta, nerangios, sunku atlikti smulkius judesius;
• sutriko eisena ar pusiausvyra;
• simptomai trukdo kasdienei veiklai.

Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei:

• sutrikęs šlapinimasis ar tuštinimasis;
• atsirado tirpimas tarpvietėje ir vidiniame šlaunų paviršiuje (balno srityje);
• staiga atsirado abiejų kojų ar rankų silpnumas ar jis sparčiai didėja;
• po traumos atsirado stiprus kaklo ar nugaros skausmas su rankų ar kojų silpnumu.

Tai gali reikšti sunkų nugaros smegenų ar nervų šaknelių suspaudimą, kuriam reikia skubios pagalbos.

Stuburo stenozės diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis:

• pokalbiu apie simptomus, ypač ar jie atsiranda vaikštant ir palengvėja pasilenkus;
• gydytojo apžiūra ir neurologiniu tyrimu – raumenų jėga, jutimas, refleksai, eisena, pusiausvyra;
• magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – pagrindiniu tyrimu, parodančiu kanalo susiaurėjimo vietą ir laipsnį;
• kompiuterine tomografija – kaulinėms struktūroms įvertinti, kai MRT negalimas;
• stuburo rentgenograma, taip pat su lenkimu ir atlenkimu – slankstelių padėčiai ir stabilumui;
• elektromiografija – nervų pažeidimui įvertinti;
• kojų kraujagyslių tyrimais, jei reikia atskirti nuo kraujagyslių ligų.

Svarbu pažymėti, kad susiaurėjimas MRT randamas ir daugeliui žmonių be simptomų, todėl gydymas grindžiamas simptomais.

Stuburo stenozės gydymas

Daugumai pacientų pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas, kuris dažniausiai padeda palengvinti simptomus:

• aktyvumo palaikymas ir kineziterapija – pratimai nugaros, pilvo raumenims stiprinti, stuburo lankstumui didinti, laikysenai gerinti; plaukimas, važinėjimas dviračiu (kai pasilenkus palengvėja);
• vaistai – skausmą ir uždegimą mažinantys preparatai, raumenų įtampą slopinantys vaistai; esant nerviniam skausmui – ir kiti, gydytojo skiriami vaistai;
• injekcijos į epidurinę erdvę ar greta nervo šaknelės – laikinai palengvina skausmą ir leidžia aktyviau gydytis;
• fizioterapija ir kitos procedūros;
• svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas, darbo ir kasdienės veiklos pritaikymas;
• kartais – atraminis diržas trumpam, tačiau ilgas jo nešiojimas nerekomenduojamas.

Chirurginis gydymas (dekompresinė operacija, kurios metu išplatinamas kanalas, kartais stabilizuojamas stuburas) svarstomas, kai:

• simptomai stiprūs, trukdo gyventi ir nepadeda konservatyvus gydymas;
• progresuoja raumenų silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai;
• yra šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų;
• kaklo stenozė spaudžia nugaros smegenis.

Sprendimą dėl operacijos priima neurochirurgas ar ortopedas kartu su pacientu, įvertinęs riziką ir naudą.

Stuburo stenozės prevencija

Visiškai užkirsti kelią sudėtinga, tačiau rizika mažėja:

• palaikant raumenų jėgą ir stuburo lankstumą;
• išlaikant normalų svorį;
• vengiant ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje, daryti pertraukas;
• tinkamai keliant sunkius daiktus ir saugant stuburą nuo traumų;
• nerūkant;
• laiku kreipiantis dėl užsitęsusio nugaros ar kaklo skausmo.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo neurologo, ortopedo traumatologo, neurochirurgo ir reabilitologo konsultacijos, kurių metu įvertinama stuburo būklė, parenkamas tolesnis ištyrimas ir gydymo planas. Esant poreikiui, rekomenduojama kineziterapija, o prireikus pacientas nukreipiamas vaizdiniams tyrimams ar operacijai.

Klinikoje gali būti atliekama:

• gydytojo neurologo konsultacija;
• gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
• kineziterapija;
• individualaus gydymo ir reabilitacijos plano sudarymas.

Gydytojų neurologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie stuburo stenozę

Susiję straipsniai

• Stuburo išvarža
• Radikulopatija
• Spondiliozė
• Spondilolistezė

---

Atnaujinta: 2026-10-19