Uveitas – tai akies uvealinio trakto uždegimas. Uvealinis traktas yra vidurinis akies sluoksnis tarp išorinio (skleros ir ragenos) ir vidinio (tinklainės) sluoksnių. Jį sudaro rainelė, spindulinis kūnas ir gyslainė. Uždegimas gali pažeisti vieną ar kelias šias dalis ir paveikti kitas akies struktūras: stiklakūnį, tinklainę, regos nervą.
Pagal uždegimo vietą skiriama:
- priekinis uveitas (iritas, iridociklitas) – uždegtos rainelė ir spindulinis kūnas, dažniausia forma;
- tarpinis uveitas – pažeidžiamas stiklakūnis ir šalia esanti tinklainės dalis;
- užpakalinis uveitas – pažeidžiama gyslainė ir tinklainė;
- panuveitas – uždegimas apima visus uvealinio trakto sluoksnius.
Uveitas gali būti ūmus (staiga prasidedantis, trunkantis kelias savaites), lėtinis arba pasikartojantis. Jis dažniausiai pažeidžia 20–50 metų žmones.
Uveitas yra rimta akių liga: negydomas gali sukelti kataraktą, glaukomą, tinklainės patinimą ir kitų komplikacijų bei negrįžtamą regėjimo praradimą. Laiku pradėtas gydymas dažniausiai padeda išsaugoti regėjimą.
Uveito priežastys
Daugeliu atvejų priežastis nenustatoma. Dažniausi veiksniai:
- autoimuninės ir uždegiminės ligos – ankilozinis spondilitas, juvenilinis idiopatinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas), žvynelinė, sarkoidozė, reaktyvus artritas, Behčeto liga;
- infekcijos – toksoplazmozė (toksoplazmozė), tuberkuliozė (tuberkuliozė), sifilis (sifilis), herpeso virusai (pūslelinė, juostinė pūslelinė), citomegalo virusas, Laimo liga ir kt.;
- akies trauma ar operacija;
- kai kurie vaistai ir sisteminės ligos;
- genetinis polinkis – pvz., HLA-B27 genas dažnai siejamas su priekiniu uveitu ir spondiloartritu;
- retai – akies navikai ar kitos priežastys, kurios imituoja uveitą.
Rizika didesnė žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nusilpusio imuniteto, turintiems kitų akių ligų ar šeiminį polinkį.
Uveito simptomai
Simptomai priklauso nuo uždegimo vietos ir sunkumo.
Priekinio uveito požymiai (dažniausiai staigūs):
- akies paraudimas, ypač aplink ragenos kraštą;
- skausmas ir spaudimas akyje;
- padidėjęs jautrumas šviesai (šviesos baimė);
- sumažėjęs ar neryškus regėjimas;
- ašarojimas;
- mažas ar netaisyklingas vyzdys.
Tarpinio ir užpakalinio uveito požymiai (dažnai be skausmo ar paraudimo):
- „musytės“ ar dryžiai regėjimo lauke;
- neryškus, miglotas regėjimas;
- sumažėjęs regėjimo aštrumas;
- regėjimo lauko defektai, iškreiptas vaizdas.
Dažniausiai pažeidžiama viena akis, bet kartais – abi.
Galimos komplikacijos
- katarakta (lęšiuko drumstis) dėl uždegimo ar ilgalaikio gydymo kortikosteroidais;
- glaukoma – padidėjęs akispūdis;
- geltonosios dėmės (makulos) patinimas, kuris mažina centrinį regėjimą;
- tinklainės atšoka;
- rainelės sąaugos, regos nervo pažeidimas, negrįžtamas regėjimo praradimas.
Kada kreiptis į gydytoją dėl uveito?
Į gydytoją oftalmologą rekomenduojama kreiptis nedelsiant, jei:
- paraudo akis ir ji skauda, ypač su jautrumu šviesai ar regėjimo pablogėjimu;
- atsirado „musyčių“, miglotas ar neryškus regėjimas, kuris nepraeina;
- jau sergate autoimunine liga, juvenilinis artritu ar kita liga, siejama su uveitu, ir atsirado akių simptomų;
- uveitas anksčiau buvo diagnozuotas ir simptomai atsinaujino;
- po akies traumos ar operacijos atsirado akies skausmas ir paraudimas.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:
- staiga stipriai skauda akį, ji labai paraudusi, regėjimas smarkiai pablogėjo, matote ratilus aplink šviesą, pykina ar vemiate – tai gali būti ūminė glaukoma ar sunkus uveitas;
- staigus regėjimo praradimas ar šešėlis regėjimo lauke;
- po traumos akies obuolys pažeistas, kraujuoja ar jaučiamas stiprus skausmas.
Vengti vaistų lašų, kurie nebuvo paskirti gydytojo, nes kai kurie lašai gali užmaskuoti simptomus ar pabloginti būklę.
Uveito diagnostika
Diagnozė nustatoma gydytojo oftalmologo, kuris atlieka:
- regėjimo aštrumo ir akispūdžio patikrinimą;
- akių apžiūrą plyšine lempa (biomikroskopiją), rodančią uždegimo ląsteles priekinėje akies kameroje;
- akių dugno apžiūrą išplėtus vyzdį;
- papildomus tyrimus – optinę koherentinę tomografiją (OKT), kuri vertina geltonąją dėmę, fluorescencinę angiografiją, akies ultragarsą.
Siekiant nustatyti priežastį, gali būti skiriami:
- kraujo tyrimai – uždegimo rodikliai, autoantikūnai, HLA-B27, infekcijų žymenys;
- krūtinės ląstos rentgenograma ar kitų vaizdinių tyrimų – sarkoidozei, tuberkuliozei ar kitoms priežastims aptikti;
- konsultacijos pas reumatologą, infekcinių ligų gydytoją ar kitus specialistus.
Uveito gydymas
Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, išvengti komplikacijų ir išsaugoti regėjimą. Gydymą skiria oftalmologas, jis priklauso nuo uveito rūšies ir priežasties:
- vietiniai kortikosteroidų lašai – dažniausiai priekiniam uveitui; vartojami tiksliai pagal gydytojo nurodymus ir palaipsniui mažinami;
- vyzdį plečiantys lašai – skausmui mažinti ir rainelės sąaugoms išvengti;
- injekcijos aplink akį ar į akį – kai lašų nepakanka, ypač tarpiniam ir užpakaliniam uveitui;
- geriamieji kortikosteroidai ir imunitetą slopinantys vaistai – sunkesniems ar lėtiniams atvejams, kuriuos skiria gydytojas;
- biologiniai vaistai – pasirinktais atvejais sunkioms ar pasikartojančioms formoms;
- priežasties gydymas – antibiotikai ar antivirusiniai vaistai esant infekcijai, pagrindinės autoimuninės ligos kontrolė;
- komplikacijų gydymas – katarakta, glaukoma ar tinklainės pokyčiai gali reikalauti vaistų, lazerio ar operacijos.
Svarbu vartoti gydymą iki galo, nelaukti, kol simptomai išnyks, ir reguliariai lankytis kontrolinių apžiūrų, nes uveitas linkęs kartotis, o ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali turėti šalutinį poveikį (pvz., padidinti akispūdį ar paskatinti kataraktą).
Uveito prevencija ir stebėjimas
Visiškai užkirsti kelią sudėtinga, tačiau galima sumažinti riziką ir komplikacijas:
- gerai kontroliuoti autoimunines ir uždegimines ligas;
- laiku gydyti infekcijas;
- saugoti akis nuo traumų;
- sergant ligomis, siejamomis su uveitu (pvz., juvenilinių artritu, ankiloziniu spondilitu), reguliariai tikrintis pas oftalmologą;
- nedelsiant kreiptis pastebėjus akių paraudimą, skausmą ar regėjimo pablogėjimą, ypač jei uveitas jau buvo.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos, kurių metu apžiūrimas akių dugnas, matuojamas akispūdis ir vertinama bendra akių būklė. Ūminio ar sudėtingo uveito gydymas, injekcijos į akį ir operacijos klinikoje neatliekamos, todėl esant uveito įtarimui pacientas skubiai nukreipiamas pas specialistus ligoninėje. Esant stipriam akies skausmui, paraudimui ar regėjimo pablogėjimui, nelaukite vizito, o kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo oftalmologo konsultacija;
- akių dugno tyrimas ir akispūdžio matavimas;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie uveitą
Taip. Be gydymo uveitas gali sukelti kataraktą, glaukomą ar tinklainės pažeidimą ir negrįžtamą regėjimo praradimą. Laiku pradėtas gydymas dažniausiai padeda išsaugoti regėjimą.
Konjunktyvitas – akies gleivinės uždegimas, dažniausiai su išskyromis ir niežėjimu, retai skaudantis stipriai. Uveitas – gilesnių akies struktūrų uždegimas, kuriam būdingas skausmas, jautrumas šviesai ir regėjimo pablogėjimas.
Pats uveitas neužkrečiamas, nors kai kurias priežastis (infekcijas) gali sukelti užkrečiamos ligos.
Taip, ypač susijęs su autoimuninėmis ligomis. Todėl svarbu reguliariai tikrintis ir laikytis gydymo plano.
Dažnai – ypač su ankiloziniu spondilitu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, sarkoidoze, juvenilinių artritu ir kitomis autoimuninėmis ligomis. Todėl gydytojas gali skirti papildomus tyrimus.
Gydytojo skirti ir stebimi kortikosteroidų lašai yra pagrindinis uveito gydymas, tačiau ilgai vartojami gali padidinti akispūdį ar paskatinti kataraktą, todėl negalima jų vartoti savarankiškai ar nutraukti staiga.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-30