Vaginitas (kolpitas, makšties uždegimas) – tai makšties gleivinės uždegimas ar sudirginimas, dėl kurio keičiasi išskyros ir atsiranda niežėjimas, deginimas ar diskomfortas. Kai uždegimas apima ir išorinius lytinius organus (vulvą), vadinamas vulvovaginitu.
Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į ginekologą. Vaginitas gali būti ūminis (staiga prasidėjęs, trunkantis kelias dienas ar savaites) arba lėtinis ir pasikartojantis. Svarbu žinoti, kad vaginitas nėra viena liga: skirtingos priežastys sukelia panašius simptomus, tačiau jų gydymas skiriasi, todėl savarankiškai gydytis be diagnozės nerekomenduojama.
Vaginito rūšys
Dažniausios vaginito formos:
- bakterinė vaginozė – sutrikusi makšties mikroflora, būdingos pilkšvos išskyros su „žuvies“ kvapu, žr. bakterinę vaginozę;
- makšties kandidozė (pienligė) – grybelinė infekcija, pasireiškianti varškės pavidalo išskyromis ir niežuliu, žr. kandidozę;
- trichomonozė – lytiškai plintanti infekcija, sukelianti putotas, gelsvai žalsvas išskyras, žr. trichomonozę;
- aerobinis vaginitas – kai makštyje vyrauja kitos bakterijos, dažnai su paraudimu ir skausmu;
- atrofinis vaginitas – dėl estrogenų trūkumo po menopauzės, žr. Menopauzės centro informaciją apie postmenopauzę;
- dirginamasis ir alerginis vaginitas – reakcija į muilą, intymios higienos priemones, kvepalus, spermicidus, prezervatyvus, skalbimo priemones ar higienos įklotus;
- vaginitas dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų, pvz., chlamidiozės ar gonorėjos, kurios dažnai kyla kartu su gimdos kaklelio uždegimu.
Vaginito priežastys ir rizikos veiksniai
Makštyje gyvena daug naudingų bakterijų, palaikančių rūgštinę aplinką ir saugančių nuo infekcijų. Vaginitas atsiranda, kai ši pusiausvyra sutrinka arba patenka infekcija. Dažniausiai tai paskatina:
- antibiotikų vartojimas;
- hormonų pokyčiai – nėštumas, žindymas, menopauzė, mėnesinių ciklas, hormoninė kontracepcija, žr. kontracepciją;
- lytiniai santykiai, nauji ar keli lytiniai partneriai, nesaugus lytinis kontaktas;
- per dažnas plovimasis, makšties plovimas (dušai), agresyvios intymios higienos priemonės;
- aptemptas ar sintetinis apatinis trikotažas, drėgmė;
- cukrinis diabetas ar nusilpęs imunitetas;
- rūkymas, stresas;
- svetimkūniai (pvz., užsilikęs tamponas), intrauterininė priemonė.
Vaginito simptomai
Dažniausi simptomai:
- pakitusios išskyros – gausesnės, kitokios spalvos, konsistencijos ar kvapo;
- niežėjimas ar deginimas makšties ir vulvos srityje;
- paraudimas, patinimas, sudirgimas;
- skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu;
- deginimas šlapinantis;
- nedidelis kraujavimas po lytinių santykių.
Pagal išskyras ar simptomus tiksliai nustatyti priežasties negalima: pavyzdžiui, bakterinei vaginozei dažnai būdingas kvapas, kandidozei – niežulys ir varškės pavidalo išskyros, o trichomonozei – putotos geltonai žalsvos išskyros. Tačiau tuos požymius gali sukelti ir kitos būklės, todėl būtina gydytojo apžiūra.
Kada kreiptis į gydytoją dėl vaginito?
Į gydytoją akušerį-ginekologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- pirmą kartą atsirado neįprastos išskyros, niežėjimas ar deginimas;
- simptomai nepraeina per kelias dienas ar kartojasi;
- turite dažnai pasikartojančius uždegimus (4 ar daugiau per metus);
- išskyros turi stiprų kvapą, yra kraujingos ar putotos;
- po nesaugių lytinių santykių ar naujo partnerio atsirado simptomų;
- esate nėščia ar žindote;
- jau esate po menopauzės ir jaučiate sausumą, deginimą ar skausmą lytinių santykių metu;
- simptomai atsirado mergaitei ar paaugliui;
- anksčiau savarankiškai gydėtės, bet simptomai negerėja.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei kartu su išskyromis atsirado:
- aukšta temperatūra, šaltkrėtis;
- stiprus apatinės pilvo dalies skausmas;
- gausus kraujavimas ar kraujavimas esant nėštumui;
- vėmimas, silpnumas ar sumišimas;
- stiprus skausmas lytinių santykių metu su karščiavimu.
Tai gali reikšti, kad infekcija pakilo aukščiau ir sukelia dubens organų uždegimą ar kitą sunkią būklę.
Vaginito diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- ginekologine apžiūra ir pokalbiu apie simptomus, lytinį gyvenimą, vartojamus vaistus;
- makšties išskyrų ir pH įvertinimu;
- tepinėlio mikroskopija – ieškoma uždegimo ląstelių, grybelių, bakterijų pokyčių ir trichomonų;
- PGR tyrimais dėl lytiškai plintančių infekcijų (trichomonozės, chlamidiozės, gonorėjos), jei yra rizika;
- tepinėlio pasėliu – kai simptomai kartojasi ar gydymas nepadeda;
- kitais tyrimais pagal poreikį: gliukozės, hormonų, imuniteto vertinimu.
Išsamus ištyrimas ypač svarbus pasikartojančio vaginito atveju, kad būtų nustatyta tikroji priežastis, o ne vien gydomi simptomai.
Vaginito gydymas
Gydymas parenkamas pagal priežastį:
- bakterinė vaginozė – gydytojo paskirti antibakteriniai preparatai (geriamieji ar vietiniai);
- kandidozė – priešgrybeliniai vaistai (žvakutės, kremai ar tabletės);
- trichomonozė – geriamieji antiparaziniai vaistai; gydomi abu partneriai;
- atrofinis vaginitas – vietinis estrogenų gydymas ar drėkinamosios priemonės, kurias paskiria gydytojas;
- dirginamasis ar alerginis vaginitas – dirgiklio pašalinimas, švelnios priemonės, kartais vietinis priešuždegiminis gydymas;
- lytiškai plintančios infekcijos – tikslinis gydymas abiem partneriams, kontrolė po gydymo;
- priežasties šalinimas – diabeto kontrolė, svetimkūnio pašalinimas, vaistų peržiūra.
Savarankiškai pirkti ir vartoti vaistų neverta: jei simptomus sukelia ne grybelis, o bakterijos ar kita priežastis, gydymas gali ne tik nepadėti, bet ir pasunkinti būklę ar užmaskuoti diagnozę. Vaistų pavadinimus, dozes ir kurso trukmę nustato tik gydytojas. Vaistus reikia vartoti iki galo, net jei simptomai praėjo.
Gydymo metu rekomenduojama vengti lytinių santykių (ar naudoti prezervatyvą pagal gydytojo patarimą), nenaudoti makšties plovimo ir nešioti laisvą, natūralaus audinio apatinį trikotažą.
Vaginitas nėštumo metu
Nėštumo metu makšties mikroflora keičiasi, todėl vaginitas pasitaiko dažniau. Negydomas jis gali didinti priešlaikinio gimdymo riziką, todėl nėščiosioms būtina gydytojo apžiūra ir gydymas, parinktas saugiai nėštumui. Savarankiškai gydytis nerekomenduojama.
Vaginito prevencija
- plautis išoriškai drungnu vandeniu ar švelniomis, neutralios pH intymios higienos priemonėmis; makšties vidaus neplauti;
- vengti kvepiančių įklotų, muilų, putų vonių, spermicidų, jei jie sukelia reakciją;
- dėvėti natūralaus audinio, kvėpuojantį apatinį trikotažą, nesėdėti ilgai su šlapiu maudymosi kostiumėliu ar sportine apranga;
- po tualeto valytis iš priekio atgal;
- naudoti prezervatyvą, tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų pasikeitus partneriui;
- antibiotikus vartoti tik gydytojo nurodymu;
- kontroliuoti cukrinį diabetą ir kitas lėtines ligas;
- reguliariai lankytis pas ginekologą.
Dėl probiotikų ar kitų papildų naudos duomenys nevienareikšmiai, todėl verta pasitarti su gydytoju.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientėms suteikiamos gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai, paskiriami tyrimai ir parenkamas tinkamas gydymas. Moterims, kurioms simptomai atsirado perimenopauzės ar menopauzės metu, gali būti naudinga ir Menopauzės centro pagalba.
Klinikoje gali būti atliekama:
- akušerio-ginekologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai, įskaitant lytiškai plintančių infekcijų tyrimus;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Kur kreiptis BIOFIRST klinikoje: paslaugos – Akušerijos ginekologijos centras; gydytojai – akušeriai ginekologai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vaginitą
Vaginitas – bendras terminas makšties uždegimui. Bakterinė vaginozė ir kandidozė (pienligė) yra dažniausios jo priežastys, tačiau gydomos skirtingai, todėl svarbu nustatyti, kuri iš jų yra.
Kartais lengvi dirginimo sukelti simptomai praeina pašalinus dirgiklį, tačiau infekcinis vaginitas dažniausiai savaime nepraeina ir reikalauja gydymo.
Ne visada. Dažniausios jo priežastys (bakterinė vaginozė, pienligė) nėra tiesiogiai lytiškai plintančios, tačiau trichomonozė, chlamidiozė ir gonorėja plinta lytiniu keliu, todėl dėl jų gali reikėti gydyti ir partnerį.
Nerekomenduojama. Panašius simptomus sukelia skirtingos priežastys, o netinkamas gydymas gali neveikti arba pabloginti būklę. Ypač svarbu kreiptis pirmą kartą atsiradus simptomams, nėštumo metu ir jei simptomai kartojasi.
Dažniausios priežastys – nepakankamas gydymas, antibiotikų vartojimas, hormonų pokyčiai, cukrinis diabetas, nuolatinis dirginimas ar partnerio užkrėtimas. Jei vaginitas kartojasi, reikia ištirti priežastį.
Negydytas gali didinti priešlaikinio gimdymo riziką, todėl nėštumo metu būtina gydytojo apžiūra ir tinkamas gydymas.
Lengvo vaginito atveju sportuoti galima, tačiau reikėtų vengti drėgnų aptemptų drabužių, o plaukioti baseine ar viešose vandens vietose rekomenduojama po gydymo, ypač esant infekcijai.
Tik kai priežastis yra lytiškai plintanti infekcija (pvz., trichomonozė) ar partneris turi simptomų. Tai nusprendžia gydytojas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-10