Vulvitas – tai vulvos, t. y. išorinių moters lytinių organų, uždegimas ar sudirgimas. Vulvą sudaro didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, klitoris, makšties prieangis ir aplinkinė oda. Vulvitas pasireiškia niežėjimu, deginimu, paraudimu, patinimu ar skausmu, kartais – išskyromis ar odos pokyčiais.
Vulvitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje: ir mergaitėms, ir paauglėms, ir suaugusioms, ir po menopauzės. Jis dažnai atsiranda kartu su makšties uždegimu (vulvovaginitu), tačiau gali būti ir atskira būklė, susijusi su dirgikliais, alergija ar odos liga. Dažniausiai vulvitas gerai gydomas, kai nustatoma priežastis, tačiau savarankiškai gydytis be diagnozės nerekomenduojama, nes panašius simptomus sukelia daug skirtingų būklių.
Vulvito priežastys
Dažniausios priežastys:
- dirginamasis (kontaktinis) vulvitas – reakcija į muilą, intymios higienos priemones, kvepalus, higienos įklotus, skalbimo priemones, minkštiklius, spermicidus, prezervatyvus, lubrikantus ar sintetinį apatinį trikotažą, žr. kontaktinį dermatitą ir odos alergiją;
- infekcijos – grybelinė (kandidozė), bakterinė, virusinė (pvz., pūslelinės virusas) ar parazitinė, taip pat lytiškai plintančios infekcijos, žr. kandidozę, trichomonozę ir pūslelinę (Herpes);
- makšties uždegimas ir išskyros, kurios dirgina vulvą, žr. vaginitą ir bakterinę vaginozę;
- estrogenų trūkumas – po menopauzės, žindymo metu ar vartojant tam tikrus vaistus, dėl kurio vulvos oda tampa plona, sausa ir jautri, žr. Menopauzės centrą;
- odos ligos – atopinis dermatitas, seborėjinis dermatitas, psoriazė, plokščioji kerpligė, sklerozinė kerpligė (skleroatrofinis likenas);
- drėgmė ir trintis – prakaitavimas, aptemptas apdaras, dažnas skutimasis ar epiliacija, ilgas drėgnų drabužių nešiojimas;
- šlapimo ar išmatų nelaikymas – nuolatinis šlapimo ar išmatų kontaktas su oda;
- cukrinis diabetas – didina grybelinių uždegimų riziką, žr. cukrinį diabetą;
- vaikams – dažniausiai dėl higienos priemonių, drėgmės, nešvarių rankų ar spalinių (enterobiozės), žr. spalines;
- retesnės priežastys – autoimuninės ligos, vulvos intraepitelinė neoplazija (ikivėžiniai pokyčiai) ar vėžys.
Vulvito simptomai
Dažniausi simptomai:
- niežėjimas, kartais labai stiprus, ypač naktį;
- deginimas, perštėjimas, jautrumas;
- vulvos paraudimas, patinimas;
- sausumas ar, priešingai, drėgmė ir išskyros;
- skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu;
- skausmas ar deginimas šlapinantis (kai šlapimas patenka ant sudirgintos odos);
- odos pokyčiai – įtrūkimai, šašai, pūslelės, baltos ar tamsios dėmės, sustorėjusi oda;
- kasymosi žymės, antrinė infekcija.
Simptomai priklauso nuo priežasties: pavyzdžiui, kandidozei būdingas niežulys ir varškės pavidalo išskyros, pūslelinei – skausmingos pūslelės ar opelės, estrogenų trūkumui – sausumas ir deginimas, o dirginamajam vulvitui – deginimas, paraudimas, kuris atsiranda po naujos priemonės.
Kada kreiptis į gydytoją dėl vulvito?
Į gydytoją akušerį-ginekologą ar dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- niežėjimas, deginimas ar paraudimas trunka ilgiau nei kelias dienas ar kartojasi;
- simptomai atsirado pirmą kartą ar po naujo partnerio, nesaugių lytinių santykių;
- atsirado pūslelės, opelės, įtrūkimai, balti ar tamsūs odos pokyčiai, sustorėjimas ar sąaugos;
- niežėjimas toks stiprus, kad trukdo miegoti ar kasdienei veiklai;
- esate nėščia, žindote ar po menopauzės ir jaučiate sausumą, deginimą ar skausmą;
- simptomai atsirado mergaitei ar paaugliui;
- savarankiškas gydymas nepadėjo ar simptomai pablogėjo;
- pastebite neįprastą sustorėjimą, nuolatinę opą ar darinį, kuris neužgyja ar auga – tokiu atveju reikia ištirti, kad būtų atmesti ikivėžiniai ar piktybiniai pokyčiai.
Skubios pagalbos požymiai. Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei kartu atsirado:
- aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus apatinės pilvo dalies skausmas;
- sparčiai plintantis paraudimas, patinimas, stiprus skausmas ar pūlių kaupimasis (galimas pūlinys ar sunkesnė infekcija);
- sunku ar neįmanoma pasišlapinti dėl skausmo ar patinimo;
- sunki alerginė reakcija: lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas, dusulys;
- nėščiai moteriai – kraujavimas, stiprus skausmas ar išskyros su karščiavimu.
Vulvito diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- pokalbiu apie simptomus, higienos priemones, vaistus, lytinį gyvenimą, lėtines ligas;
- ginekologine apžiūra – įvertinama vulvos oda, gleivinė, makšties išskyros;
- makšties ar vulvos tepinėliu – infekcijoms nustatyti (mikroskopija, pasėlis, PGR tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų);
- pH ir kitais greitaisiais tyrimais pagal poreikį;
- kraujo tyrimais – cukraus kiekiui, hormonams ar autoimuniniams žymenims, jei įtariama sisteminė priežastis;
- vulvoskopija (padidinta vulvos apžiūra) ir biopsija – kai oda atrodo neįprastai, simptomai užsitęsę ar gydymas nepadeda, siekiant atmesti odos ligas ar ikivėžinius pokyčius.
Vulvito gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties:
- dirginamasis vulvitas – dirgiklio nustatymas ir pašalinimas, švelni priežiūra, prireikus trumpalaikis vietinis priešuždegiminis gydymas pagal gydytojo skyrimą;
- grybelinė infekcija – priešgrybeliniai vaistai (kremai, žvakutės ar tabletės);
- bakterinė infekcija – antibakteriniai preparatai pagal tyrimų rezultatus;
- virusinė infekcija (pvz., pūslelinė) – antivirusinis gydymas;
- lytiškai plintančios infekcijos – specifinis gydymas, dažnai kartu ir partneriui;
- atrofinis vulvitas (estrogenų trūkumas) – drėkinamosios priemonės ar vietinis estrogenų gydymas, kurį skiria gydytojas;
- odos ligos (kerpligė, dermatitas, psoriazė) – vietinis ar kitas specifinis gydymas, kurį skiria gydytojas, nes kai kurios ligos reikalauja ilgalaikės priežiūros ir stebėjimo;
- pagrindinių ligų kontrolė – diabeto, nelaikymo, kitų ligų gydymas.
Gydymo tikslas – ne tik palengvinti simptomus, bet ir pašalinti priežastį. Be tinkamos diagnozės vartojami vaistai (ypač kortikosteroidų kremai ar priešgrybeliniai preparatai) gali užmaskuoti ar pabloginti būklę. Vaistų pavadinimus, dozes ir gydymo trukmę nustato tik gydytojas.
Ką daryti namuose, kol laukiate vizito?
- plautis tik išoriškai, drungnu vandeniu, be muilo ar su švelnia, bekvape, neutralios pH priemone; makšties vidaus neplauti;
- nesikasyti, nešveisti ir netrinti vulvos;
- dėvėti laisvą, natūralaus audinio (medvilninį) apatinį trikotažą, miegoti be jo, jei patogu;
- vengti kvapiųjų įklotų, drėgnų servetėlių, muilų, putų vonių, šveitiklių, skutimosi ar epiliacijos pažeistoje vietoje;
- po maudynių ar sporto nedelsiant nusikeisti drėgnus drabužius;
- šaltas, švarus, drėgnas kompresas gali laikinai sumažinti niežėjimą ir deginimą;
- laikinai vengti lytinių santykių ar naudoti saugias priemones pagal gydytojo patarimą.
Vulvito prevencija
- naudoti švelnias, bekvapes intymios higienos ir skalbimo priemones;
- rinktis natūralaus audinio apatinį trikotažą ir vengti per aptemptų drabužių;
- po tualeto valytis iš priekio atgal;
- vengti dažnų makšties plovimų, kvepiančių higienos produktų ir agresyvių priemonių;
- po maudynių, sporto nedelsiant nusikeisti drėgnus drabužius;
- gerai kontroliuoti cukrinį diabetą;
- antibiotikus vartoti tik gydytojo nurodymu;
- naudoti prezervatyvą ir tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų pasikeitus partneriui;
- po menopauzės, jei jaučiate sausumą ar diskomfortą, kreiptis į gydytoją – gydymas padeda;
- reguliariai lankytis pas ginekologą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientėms suteikiamos gydytojo akušerio-ginekologo ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu įvertinama vulvos oda ir gleivinė, nustatoma uždegimo priežastis, paskiriami tyrimai ir parenkamas individualus gydymo planas. Moterims, kurioms simptomai atsirado perimenopauzės ar menopauzės metu, gali būti naudinga ir Menopauzės centro pagalba.
Klinikoje gali būti atliekama:
- akušerio-ginekologo konsultacija;
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai, įskaitant lytiškai plintančių infekcijų tyrimus;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Kur kreiptis BIOFIRST klinikoje: paslaugos – Akušerijos ginekologijos centras ir Dermatovenerologijos centras; gydytojai – akušeriai ginekologai ir dermatovenerologai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vulvitą
Vulvitas – išorinių lytinių organų (vulvos) uždegimas, o vaginitas – makšties uždegimas. Jie dažnai pasireiškia kartu (vulvovaginitas), tačiau gydomi pagal priežastį.
Priklauso nuo priežasties. Dirginamasis vulvitas, atrofinis ar dėl odos ligų neužkrečiamas, o jei jį sukelia lytiškai plintanti infekcija (pvz., trichomonozė, pūslelinė), reikia ištirti ir gydyti ir partnerį.
Dažniausios priežastys – grybelis, dirginimas ar alergija, odos ligos, estrogenų trūkumas po menopauzės ar kitos infekcijos. Tiksliai nustatyti gali tik gydytojas.
Nerekomenduojama. Panašius simptomus sukelia skirtingos priežastys, o netinkamas gydymas gali neveikti ar pabloginti būklę. Ypač svarbu kreiptis, jei simptomai pasireiškė pirmą kartą, kartojasi ar yra odos pokyčių.
Lengvas dirginimas gali praeiti pašalinus dirgiklį, tačiau infekcinis ir odos ligų sukeltas vulvitas dažniausiai savaime nepraeina ir reikalauja gydymo.
Retais atvejais. Ilgai trunkantis niežėjimas, sustorėjusi oda, balti ar tamsūs plotai, neužgyjanti opa ar darinys turi būti ištirti, kad būtų atmesti ikivėžiniai ar piktybiniai pokyčiai. Dažniausiai vulvitas būna gerybinis.
Taip, dažnai dėl dirginimo higienos priemonėmis, drėgmės, nešvarių rankų ar spalinių. Jei simptomai kartojasi ar mergaitė skundžiasi skausmu ar išskyromis, reikia kreiptis į gydytoją.
Taip. Sumažėjus estrogenų kiekiui, vulvos oda tampa plona ir sausa, todėl dažnai atsiranda niežėjimas, deginimas ir skausmas lytinių santykių metu. Šią būklę galima gydyti, todėl nereikia kentėti.
Susiję straipsniai
- Vaginitas (makšties uždegimas)
- Bakterinė vaginozė
- Kandidozė
- Kontaktinis dermatitas
- Plokščioji kerpligė
Atnaujinta: 2026-11-10