Branduolio antigenų antikūnai (ANA) – tai autoantikūnai, nukreipti prieš ląstelės branduolio struktūras (DNR, RNR ir su jomis susijusius baltymus). ANA tyrimas (atranka) yra vienas pagrindinių laboratorinių tyrimų, naudojamų nustatyti galimus autoimuninius procesus organizme.
Tai pirminis tyrimas, padedantis įvertinti, ar organizme gali būti gaminami autoantikūnai, būdingi sisteminėms autoimuninėms ligoms.
Kam skirtas šis tyrimas?
ANA (atrankos) tyrimas atliekamas siekiant:
- Nustatyti galimus autoimuninius sutrikimus;
- Padėti diagnozuoti sistemines jungiamojo audinio ligas;
- Atrinkti pacientus tolimesniems, detalesniems imunologiniams tyrimams;
- Papildyti klinikinį ištyrimą esant neaiškiems simptomams.
Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?
Tyrimas rekomenduojamas, jei pasireiškia šie simptomai ar būklės:
- Ilgalaikis nuovargis, silpnumas;
- Sąnarių skausmai ar patinimas;
- Odos bėrimai (ypač jautrumas saulei);
- Neaiškios kilmės karščiavimas;
- Raynaud fenomenas (pirštų balimas ar mėlynavimas);
- Sausos akys ar burna;
- Įtariamos autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, Sjögreno sindromas ar sklerodermija.
Ką parodo tyrimas?
ANA tyrimas nustato, ar kraujyje yra antikūnų prieš branduolio antigenus.
Galimi rezultatai:
- Neigiamas – ANA nenustatyta; autoimuninės ligos tikimybė mažesnė;
- Teigiamas – aptikti ANA; gali rodyti autoimuninį procesą;
- Titras ir fluorescencijos tipas (jei atliekamas išplėstinis tyrimas) gali suteikti papildomos diagnostinės informacijos.
Svarbu: teigiamas ANA rezultatas nebūtinai reiškia ligą – nedidelis ANA kiekis gali būti randamas ir sveikiems asmenims.
Rezultatų interpretavimas
ANA tyrimo rezultatai vertinami kompleksiškai:
- Neigiamas rezultatas dažniausiai leidžia atmesti sistemines autoimunines ligas;
- Teigiamas rezultatas gali būti susijęs su:
- Sistemine raudonąja vilklige;
- Sjögreno sindromu;
- Sklerodermija;
- Mišria jungiamojo audinio liga;
- Kitais autoimuniniais sutrikimais.
Jei ANA tyrimas teigiamas, dažniausiai skiriami papildomi specifiniai tyrimai.
Ką svarbu žinoti pacientui?
- Tyrimas yra saugus ir paprastas;
- Teigiamas rezultatas ne visada reiškia ligą;
- Rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais ir kitais tyrimais;
- Kartais gali prireikti pakartotinio ar išplėstinio ištyrimo.