C-reaktyvus baltymas (CRB)

C-reaktyvaus baltymo (CRB) kraujo tyrimas – vienas jautriausių ir greičiausiai reaguojančių uždegimo rodiklių, padedantis nustatyti infekciją, audinių pažeidimą ar uždegiminį procesą organizme. CRB yra ūmios fazės baltymas, kurio koncentracija kraujyje gali padidėti vos per kelias valandas nuo uždegimo pradžios.

Šis tyrimas plačiai naudojamas tiek ūmių, tiek lėtinių ligų diagnostikoje, gydymo efektyvumo vertinimui ir galimų komplikacijų stebėsenai.

Kas yra C-reaktyvus baltymas (CRB)?

C-reaktyvus baltymas gaminamas kepenyse, kai organizme prasideda uždegimas, infekcija ar audinių pažeidimas. Jis veikia kaip signalas imuninei sistemai, kad reikia reaguoti į žalingą veiksnį.

Dėl šio greito atsako CRB tyrimas leidžia anksti nustatyti uždegiminius procesus, dar prieš pasireiškiant ryškiems klinikiniams simptomams.

Kada rekomenduojama atlikti CRB tyrimą?

CRB kraujo tyrimas skiriamas, kai įtariamas uždegimas, infekcija ar audinių pažeidimas, taip pat gydymo eigai stebėti.

Tyrimas dažniausiai atliekamas:

  • įtariant bakterinę, virusinę ar grybelinę infekciją;
  • po chirurginių operacijų ar invazinių procedūrų;
  • po traumų, nudegimų ar audinių pažeidimo;
  • vertinant lėtinių uždegiminių ligų aktyvumą;
  • po miokardo infarkto ar esant kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar CRB tyrimas parodo, kurioje vietoje yra uždegimas?

Ne. CRB parodo, kad organizme vyksta uždegiminis procesas, tačiau neatskleidžia jo vietos ar tikslios priežasties. Uždegimo šaltiniui nustatyti reikalingi papildomi tyrimai ir klinikinis įvertinimas.

Kuo skiriasi bakterinė ir virusinė infekcija pagal CRB?

– Bakterinių infekcijų metu CRB dažniausiai padidėja ryškiai (neretai >100 mg/l).
– Virusinių infekcijų atvejais CRB pakyla nežymiai arba vidutiniškai.
Ši informacija padeda gydytojui spręsti, ar gali būti reikalingas gydymas antibiotikais.

Ar CRB gali būti padidėjęs be infekcijos?

Taip. CRB gali padidėti ir nesant infekcijos, pavyzdžiui:
– po operacijų ar traumų;
– nudegimų atvejais;
– po miokardo infarkto;
– sergant autoimuninėmis ar lėtinėmis uždegiminėmis ligomis;
– esant onkologiniams procesams.
Todėl padidėjęs CRB visada vertinamas kartu su kitais tyrimais ir simptomais.

Ar CRB tyrimas tinka gydymo efektyvumui stebėti?

Taip. CRB dažnai kartojamas siekiant įvertinti, ar gydymas veiksmingas. Sėkmingai gydant infekciją ar uždegimą, CRB koncentracija turėtų palaipsniui mažėti.

Kaip atliekamas CRB tyrimas?

CRB nustatomas atlikus ktraujo tyrimą, kraujas imamas iš venos.

Ar reikia specialaus pasiruošimo CRB tyrimui?

Prieš tyrimą rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, rekomenduoti atvykti nevalgius.

Apie procedūrą

  • info
    Pasiruošimas
    Prieš tyrimą rekomenduojama būti nevalgius ir vengti intensyvaus fizinio krūvio.