Ausų, nosies, gerklės operacijos

Kokios yra dažniausiai atliekamos ausų, nosies ir gerklės operacijos?

Ausų, gerklės nosies operacijos (chirurgija) – tai sritis, kurioje kasdien atliekamos procedūros, padedančios žmonėms lengviau kvėpuoti, geriau girdėti ir gyventi be pasikartojančių infekcijų. Dažniausiai atliekamos operacijos yra tonzilektomija (migdolų pašalinimas), adenoidektomija (nosies tonzilių šalinimas), septoplastika (nosies pertvaros tiesinimas), sinusų operacijos bei ausies būgnelio ar klausos kauliukų rekonstrukcijos.

Šios operacijos dažniausiai reikalingos tada, kai konservatyvus gydymas – vaistais ar fizioterapija – nebepadeda. Pavyzdžiui, tonzilektomija dažnai atliekama pacientams, kurie kenčia nuo nuolatinių anginų ar kvėpavimo sutrikimų miego metu. Septoplastika padeda tiems, kurie dėl nosies pertvaros kreivumo negali normaliai kvėpuoti, o sinusų operacijos palengvina gyvenimą sergantiems lėtiniu sinusitu. Ausų operacijos dažniausiai reikalingos norint atkurti klausą ar sustabdyti infekcijų plitimą.

Kokie yra pagrindiniai pasiruošimo reikalavimai prieš ausų, nosies ar gerklės operaciją?

Pasiruošimas operacijai – tai svarbus etapas, kuris gali nulemti jos sėkmę. Visų pirma, pacientas turi būti išsamiai ištirtas: atliekami kraujo tyrimai, įvertinama širdies veikla, kraujo krešėjimas, alergijos, vartojami vaistai. Gydytojas anksčiau aptaria visas galimas rizikas bei atsako į paciento klausimus – nuo nejautros pasirinkimo iki pooperacinės priežiūros.

Prieš kelias dienas iki operacijos dažnai rekomenduojama nutraukti kraują skystinančių vaistų vartojimą, vengti alkoholio, nerūkyti. Operacijos dieną – būti nevalgius, nes tai sumažina komplikacijų riziką anestezijos metu. Taip pat svarbu psichologiškai nusiteikti: žinojimas, kad po operacijos lauks laikinas diskomfortas, bet ilgainiui pagerės gyvenimo kokybė, padeda įveikti stresą.

Kokia yra pooperacinė priežiūra po tonzilektomijos (migdolų pašalinimo operacijos)?

Po tonzilektomijos pacientui tenka kelių savaičių kantrybės išbandymas. Pirmosiomis dienomis gerklė būna skausminga, ryti – sunku, todėl rekomenduojama vartoti minkštą, vėsią, nekarštą maistą, gerti daug skysčių. Skausmui malšinti skiriami vaistai, o kartais – ir antibiotikai, jei kyla infekcijos rizika.

Labai svarbu neerzinti žaizdos vietos – vengti aštraus maisto, fizinio krūvio, karštų gėrimų ar vonių. Nors pooperacinis laikotarpis gali būti nemalonus, ypač vaikams, dauguma pacientų po kelių savaičių jaučiasi gerokai geriau: dingsta nuolatinės gerklės infekcijos, pagerėja kvėpavimas, sumažėja knarkimas.

Kokie galimi komplikacijų požymiai po sinusų ar pertvaros (nosies pertvaros) operacijos?

Nors šios operacijos paprastai yra saugios, kaip ir bet kuris chirurginis įsikišimas, jos gali sukelti komplikacijų. Pirmosiomis dienomis po operacijos normalu jausti nosies užgulimą, patinimą, kraujingas išskyras – tai natūrali gijimo proceso dalis. Tačiau, jei kraujavimas tampa gausus, atsiranda stiprus skausmas, karščiavimas ar nemalonus kvapas iš nosies, tai gali būti infekcijos požymiai ir reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kartais pacientai skundžiasi pakitusiu kvapo pojūčiu ar nosies sausumu, tačiau šie simptomai dažniausiai laikini. Reguliarus nosies plovimas druskos tirpalu ir gydytojo nurodymų laikymasis padeda greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Kada pacientui rekomenduojama vietinė, o kada – bendroji nejautra atliekant LOR operacijas?

Nejautros pasirinkimas priklauso nuo operacijos pobūdžio, trukmės ir paciento būklės. Mažesnės apimties procedūros – pavyzdžiui, nosies polipų šalinimas ar ausies būgnelio korekcija – gali būti atliekamos vietinėje nejautroje, kai pacientas būna sąmoningas, tačiau nejaučia skausmo. Tai saugesnis ir greitesnis variantas, leidžiantis išvengti bendros anestezijos poveikio organizmui.

Tuo tarpu bendroji nejautra rekomenduojama, kai operacija ilgesnė ar sudėtingesnė – pavyzdžiui, tonzilektomijos, sinusų rekonstrukcijos ar pertvaros operacijos metu. Ji užtikrina visišką komfortą ir gydytojo darbo tikslumą. Sprendimas visada priimamas individualiai, pasitarus su anesteziologu, nes svarbiausia – paciento saugumas ir gerovė.