Rožinė ir aknė – vienos dažniausių odos ligų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą. Nors abi ligos gali pasireikšti veido paraudimu ir bėrimais, jų priežastys bei gydymo būdai skiriasi.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aknės ir rožinės simptomai, jų skirtumai, atsiradimo priežastys, gydymo būdai bei atvejai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Kas yra rožinė (rosacea)?
Rožinė (rosacea) – tai lėtinė uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti veido sritį. Rožinė yra susijusi su kraujagyslių, imuninės sistemos ir apsauginio odos barjero pokyčiais. Liga gali pasireikšti įvairaus intensyvumo paūmėjimais, todėl svarbu ją laiku diagnozuoti ir parinkti individualų gydymą.
Rožinės priežastys ir ją provokuojantys veiksniai
Tiksli rožinės atsiradimo priežastis nėra iki galo išaiškinta, tačiau manoma, kad jos vystymuisi įtakos turi odos kraujagyslių jautrumas, imuninės sistemos reakcijos, odos apsauginio barjero sutrikimai ir paveldimumas. Taip pat mokslinėje literatūroje nagrinėjamas galimas ryšys tarp rožinės ir tam tikrų mikroorganizmų, pavyzdžiui, Helicobacter pylori bakterijos bei odos erkutės Demodex. Manoma, kad šie mikroorganizmai gali turėti įtakos ligos paūmėjimui bei simptomų sustiprėjimui.
Rožinės paūmėjimą gali paskatinti intensyvūs saulės spinduliai, staigūs aplinkos temperatūros pokyčiai, karštas oras, pirtis ar karštas dušas. Simptomus taip pat gali sustiprinti emocinė įtampa, stresas, kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, aštrus maistas, bei alkoholis. Odos būklę gali pabloginti ir netinkamai parinktos kosmetikos priemonės, kurios dirgina jautrią odą arba silpnina jos apsauginį sluoksnį.
Rožinės simptomai: kaip ją atpažinti?
Rožinės simptomai gali pasireikšti skirtingai – vieniems žmonėms atsiranda stiprus odos paraudimas, kitiems – į spuogus panašių bėrimų ar kitų odos pokyčių. Atpažinti šią odos ligą svarbu, nes tinkamai parinktas gydymas gali padėti sumažinti rožinės simptomus ir kontroliuoti jos paūmėjimą.
Veido paraudimas
Vienas dažniausių rožinės simptomų – ilgai išliekantis arba dažnai pasikartojantis veido odos paraudimas. Dažniausiai paraudimas pastebimas centrinėje veido dalyje – ant skruostų, kaktos, nosies ar smakro srityje. Iš pradžių paraudimas gali atsirasti trumpam, pavyzdžiui, po aplinkos temperatūros pokyčių, streso ar tam tikro maisto, tačiau laikui bėgant oda gali parausti vis dažniau ir ilgiau išlikti sudirgusi.
Išsiplėtę kapiliarai
„Sergant rožine, veido odoje gali išryškėti kapiliarai, kurie tampa matomi kaip plonos rausvos ar raudonos linijos. Dažniausiai jie pastebimi ant skruostų, nosies ar smakro srityje. Kapiliarai savaime paprastai neišnyksta, todėl jų mažinimui gali būti taikomos specialios gydytojo dermatovenerologo rekomenduojamos procedūros“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja dermatovenerologė Jurgita Karčiauskienė.
Odos deginimas, perštėjimas ir padidėjęs jautrumas
Rožine sergančių žmonių oda dažnai tampa jautresnė aplinkos poveikiui ir įvairioms kosmetikos priemonėms. Žmonės gali jausti veido odos deginimą, perštėjimą, tempimą ar kitą diskomfortą net ir naudojant anksčiau tikusias odos priežiūros priemones. Susilpnėjus apsauginiam odos barjerui, ji tampa jautresnė ir gali lengviau sudirgti.
Spuogelius primenantys bėrimai
Kai kuriais atvejais rožinė gali būti panaši į aknę, nes ant odos atsiranda paraudusių spuogelius primenančių bėrimų. Vis dėlto rožinės sukelti bėrimai skiriasi nuo įprastų aknės spuogų – rožinės atveju dažniausiai nebūna aknei būdingų inkštirų (juodųjų ar baltųjų komedonų).
Akių rožinė: simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Rožinė gali paveikti ne tik veido odą, bet ir akis. Tokiu atveju gali atsirasti akių sausumas, paraudimas, perštėjimas, jautrumas šviesai ar svetimkūnio pojūtis akyse. Akių rožinė dažnai lieka nepastebėta, todėl atsiradus jai būdingiems simptomams svarbu kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, o esant poreikiui – ir į gydytoją oftalmologą.
Kas yra aknė?
Aknė – tai lėtinė uždegiminė odos liga, atsirandanti dėl padidėjusios riebalų gamybos odoje, užsikimšusių porų ir odoje vykstančių uždegiminių procesų. Aknė gali pasireikšti ne tik paauglystėje, bet ir suaugusiesiems.
Aknės atsiradimo priežastys
Didelę įtaką aknės atsiradimui gali turėti hormonų pokyčiai, todėl ši liga dažna paauglystėje, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems žmonėms. Taip pat svarbus genetinis polinkis – jei šeimoje buvo sergančių akne, didėja tikimybė su ja susidurti. Aknės paūmėjimą gali skatinti ir stresas, netinkama odos priežiūra, poras kemšančios kosmetikos priemonės ar odos barjero pažeidimai.
Aknės simptomai
Aknės simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo ligos intensyvumo ir odos būklės. Vieniems žmonėms atsiranda tik pavieniai bėrimai, o kitiems gali atsirasti stipresni uždegiminiai odos pakitimai. Dažniausiai aknė paveikia veido sritį, tačiau bėrimai gali atsirasti ir ant nugaros, krūtinės srityje ar kitose vietose, kur yra daugiau riebalinių liaukų.
Atviri ir uždari komedonai (inkštirai)
Komedonai – vienas dažniausių aknės požymių. Pagal tai, kaip užsikemša poros, skiriami skirtingi komedonų tipai.
Atviri komedonai (juodi inkštirai) susidaro tuomet, kai porose kaupiasi odos riebalai (sebumas) ir negyvos odos ląstelės. Dėl sąlyčio su oru ši sankaupa oksiduojasi, todėl patamsėja ir tampa matoma kaip juodas inkštiras. Uždari komedonai (balti inkštirai) atsiranda, kai poros yra užsikimšusios ir po odos paviršiumi susiformuoja nedideli balti arba odos spalvos iškilimai.
Uždegiminiai spuogai ir pūlinukai
Kai užsikimšusiose porose prasideda uždegiminė reakcija, gali atsirasti paraudę, patinę ir skausmingi spuogai. Kartais jų paviršiuje susiformuoja pūlinukai – nedidelės pūlių sankaupos, kurios gali būti jautrios prisilietimui.
„Tokie bėrimai dažniausiai reikalauja daugiau dėmesio, nes netinkamai prižiūrint ar spaudžiant spuogus gali padidėti odos sudirginimo ir randėjimo rizika“, – sako gydytoja dermatovenerologė Jurgita Karčiauskienė.
Gilesni mazgeliai ir cistos
Sergant sunkesne akne, gali susiformuoti giliai odoje esantys, skausmingi mazgeliai arba cistos. Jie susiformuoja dėl stipresnio uždegimo gilesniuose odos sluoksniuose ir gali ilgai neišnykti. Tokie bėrimai dažnai būna skausmingi, o netinkamai gydomi gali padidinti randų atsiradimo riziką.
Rožinė ar aknė: pagrindiniai skirtumai
Rožinė ir aknė dažnai gali būti supainiojamos, nes abi būklės gali sukelti veido bėrimus ir odos paraudimą. Vis dėlto tai yra skirtingos odos ligos, kurių priežastys, simptomai ir gydymo būdai skiriasi. Norint parinkti tinkamą gydymą, svarbu tiksliai nustatyti, su kokia odos problema susiduriama. Rožinės ir aknės pagrindiniai skirtumai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Rožinės ir aknės skirtumai
| Rožinė | Aknė | |
| Dažniausiai pažeidžiama sritis | Dažniausiai veido centrinė dalis – skruostai, nosis, kakta, smakras | Veidas, nugara, krūtinė ir kitos sritys, kuriose yra daugiau riebalinių liaukų |
| Pagrindiniai simptomai | Nuolatinis arba pasikartojantis odos paraudimas, odos jautrumas | Užsikimšusios poros, spuogai ir uždegiminiai bėrimai |
| Bėrimų pobūdis | Į spuogus panašūs paraudę bėrimai, tačiau dažniausiai nėra inkštirų | Uždari arba atviri komedonai, uždegiminiai spuogai, pūlinukai |
| Kraujagyslių pokyčiai | Gali būti matomi išsiplėtę smulkūs kapiliarai | Kraujagyslių pokyčiai aknei nėra būdingi |
| Dažniausi provokuojantys veiksniai | Saulė, temperatūrų pokyčiai, stresas, aštrus maistas, alkoholis, netinkamos kosmetikos priemonės | Hormonų pokyčiai, padidėjusi riebalinių liaukų veikla, genetinis polinkis |
Rožinės gydymas: kokie gydymo būdai taikomi?
Rožinės gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į odos būklę, simptomų intensyvumą. Šios ligos visiškai pašalinti ne visada įmanoma, tačiau tinkamai parinktas gydymas gali padėti sumažinti simptomus, kontroliuoti paūmėjimus ir pagerinti odos būklę.
Vietinis gydymas
Esant lengvesnei rožinės formai, gydytojas dermatovenerologas gali rekomenduoti ant odos tepti gydomąsias priemones, kurios padeda mažinti paraudimą, uždegimą ir spuogelius primenančius bėrimus. Tai gali būti specialūs kremai ar geliai, skirti rožinės simptomams kontroliuoti.
Geriamieji vaistai
Kai rožinės simptomai yra stipresni arba vietinio gydymo nepakanka, gydytojas dermatovenerologas gali skirti geriamųjų vaistų. Gydymui gali būti naudojami priešuždegiminį poveikį turintys vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, kurie parenkami atsižvelgiant į rožinės formą ir paciento būklę. Gydymo trukmę ir vaistų pasirinkimą nustato gydytojas dermatovenerologas individualiai.
Gintaro rūgšties procedūros
Esant tam tikroms neuždegiminėms rožinės formoms, odos būklei pagerinti gali būti taikomos gintaro rūgšties procedūros. Šios procedūros gali padėti palaikyti odos drėgmės balansą, pagerinti odos tonusą, sumažinti sudirgimo pojūtį ir sustiprinti odos apsauginį barjerą. Procedūros tinkamumą gydytojas dermatovenerologas įvertina individualiai, atsižvelgdamas į rožinės formą, odos jautrumą ir rožinės simptomus.
Lazerinės ir šviesos terapijos
Jeigu dėl rožinės išryškėja išsiplėtę kapiliarai ar išlieka stiprus odos paraudimas, gali būti taikomos lazerinės ir šviesos terapijos procedūros. Šie gydymo metodai padeda sumažinti matomus kraujagyslių pokyčius, paraudimą ir pagerinti bendrą odos išvaizdą. Vienas iš taikomų metodų – gydymas lazeriu, kurio metu lazerio energija veikia išsiplėtusias kraujagysles, todėl jos tampa mažiau matomos, o odos paraudimas gali sumažėti.
Kita procedūra – intensyvi impulsinė šviesa (IPL), kurios metu naudojami šviesos impulsai, veikiantys odos kraujagysles ir padedantys mažinti išplitusį veido raudonį bei suvienodinti odos atspalvius. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma ir fotodinaminė terapija – gydymo metodas, kai speciali šviesai jautri medžiaga aktyvuojama šviesos šaltiniu. Ši procedūra gali padėti mažinti uždegiminius procesus odoje ir kontroliuoti tam tikrus rožinės simptomus.
Esant pažengusiai rožinės formai, kai susidaro rinofima (nosies odos sustorėjimas), gali būti taikomi specialūs gydymo metodai, pavyzdžiui, krioterapija ar chirurginis gydymas. Krioterapijos metu pakitęs audinys paveikiamas labai žema temperatūra, dažniausiai naudojant skystą azotą. Procedūros tikslas – sumažinti sustorėjusį audinį ir paskatinti natūralų odos atsinaujinimą. Tinkamiausią gydymo metodą gydytojas dermatovenerologas parenka individualiai, įvertinęs odos būklę ir pakitimų stiprumą.
Kasdienė odos priežiūra sergant rožine
Tinkama kasdienė odos priežiūra yra svarbi rožinės gydymo dalis. Rekomenduojama rinktis švelnias, jautriai odai skirtas priemones, vengti odą dirginančių priemonių bei naudoti apsaugą nuo saulės. Taip pat svarbu stebėti, kokie veiksniai išprovokuoja simptomų paūmėjimą, ir stengtis jų vengti.
Aknės gydymas: kokios procedūros gali būti taikomos?
Aknės gydymas priklauso nuo bėrimų tipo, jų intensyvumo, odos būklės ir to, ar po aknės lieka randų ar kitų pakitimų.
Vietinis gydymas
Esant lengvesnei aknės formai, dažnai naudojamos ant odos tepamos gydomosios priemonės – specialūs kremai, geliai, losjonai ar kitos dermatologinės priemonės. Jos gali padėti sumažinti uždegimą, reguliuoti riebalinių liaukų veiklą, mažinti užsikimšusias poras ir užkirsti kelią naujų bėrimų atsiradimui. Tokias priemones svarbu pasirinkti pagal odos būklę ir aknės tipą, nes netinkamai parinkti produktai gali sudirginti odą arba pabloginti jos būklę.
Geriamieji vaistai
Esant vidutinei ar sunkesnei aknei, gydytojas dermatovenerologas gali skirti geriamųjų vaistų. Priklausomai nuo aknės pobūdžio ir sunkumo, gali būti skiriami antibiotikai, padedantys sumažinti uždegimą ir kontroliuoti su akne susijusių bakterijų dauginimąsi, taip pat gali būti skiriami kiti vaistai, veikiantys riebalinių liaukų veiklą ir odos uždegiminius procesus.
Cheminiai pilingai
Cheminiai pilingai – tai procedūros, kurių metu specialios medžiagos padeda pašalinti susikaupusias negyvas odos ląsteles, pagerinti odos tekstūrą ir sumažinti užsikimšusias poras. Cheminiai pilingai gali būti taikomi gydant tam tikras aknės formas arba kaip papildoma priemonė siekiant pagerinti odos būklę.
Gintaro rūgšties procedūros
Neuždegiminėms aknės formoms, gintaro rūgšties procedūros gali būti taikomos kaip papildoma odos priežiūros priemonė. Jos gali padėti pagerinti odos būklę, palaikyti odos balansą, sumažinti papilkėjusią odos išvaizdą ir suteikti jai skaistesnį atspalvį. Tinkamiausią procedūrą gydytojas dermatovenerologas parenka individualiai, įvertinęs aknės tipą, odos būklę ir gydymo poreikius.
Lazerinės ir šviesos terapijos
Lazerinis aknės gydymas gali būti taikomas siekiant sumažinti uždegiminius bėrimus, pagerinti odos būklę bei sumažinti po aknės likusius randelius, paraudimą ar odos nelygumus. Lazerinės procedūros skatina odos atsinaujinimo procesus, gali padėti pagerinti odos tekstūrą, suvienodinti jos paviršių ir sumažinti aknės paliktus randelius. Tinkamiausią procedūrą ir jų skaičių gydytojas dermatovenerologas parenka individualiai, atsižvelgdamas į aknės formą ir odos būklę.
Dermapen procedūros
Dermapen – tai procedūra, kurios metu specialiame įrenginyje esančios smulkios mikroadatėlės stimuliuoja odą. Procedūra gali būti taikoma siekiant pagerinti odos tekstūrą, sumažinti po aknės likusius randelius, nelygumus ir skatinti natūralius odos atsinaujinimo procesus. Kai kuriais atvejais ji gali būti taikoma ir esant komedoninei aknei, kai vyrauja užsikimšusios poros, tačiau procedūros tinkamumas priklauso nuo odos būklės ir aknės aktyvumo.
Kasdienė odos priežiūra sergant akne
Tinkama kasdienė odos priežiūra yra svarbi aknės gydymo dalis, nes tai padeda palaikyti normalų odos barjerą, sumažinti sudirgimą ir užkirsti kelią naujų bėrimų atsiradimui.
Svarbu odą prausti švelniomis valomosiomis priemonėmis, vengti agresyvaus šveitimo ar dažno odos sausinimo, nes tai gali sustiprinti sudirgimą ir paskatinti uždegiminius procesus. Taip pat rekomenduojama naudoti nekomedogenines kosmetikos priemones, kurios neužkemša porų, bei kasdien nepamiršti apsaugos nuo saulės, ypač naudojant gydomąsias aknės priemones, kurios gali padidinti odos jautrumą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą?
Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis tuomet, kai odos pokyčiai nepraeina savaime, kartojasi arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Nors pavieniai spuogeliai ar laikinas odos paraudimas ne visada reiškia ligą, ilgiau išliekantys simptomai gali signalizuoti apie rožinę, aknę ar kitą odos būklę, kuriai reikalingas profesionalus įvertinimas.
„Svarbiausia – nesigydyti savarankiškai ir nelaukti, kol odos būklė pablogės. Kiekvieno žmogaus oda yra skirtinga, todėl gydymas turi būti parenkamas individualiai. Gydytojas dermatovenerologas gali padėti nustatyti tikslią diagnozę, patarti, kaip tinkamai prižiūrėti odą, ir pasirinkti efektyviausias gydymo priemones“, – pataria BIOFIRST klinikos gydytoja dermatovenerologė Jurgita Karčiauskienė.
