Tėvystės pradžia keičia ne tik kasdienybę, bet ir emocinę savijautą. Tėtis gali patirti didelį nuovargį, nerimą, dirglumą, prislėgtą nuotaiką ar atsiribojimą nuo šeimos. Kartais šie sunkumai būna trumpalaikė reakcija į miego trūkumą ir didelius gyvenimo pokyčius, tačiau jei jie užsitęsia, stiprėja ar pradeda trukdyti darbui, santykiams ir kasdieniam gyvenimui, svarbu nelikti vienam ir kreiptis pagalbos.
Tėčių depresija nėštumo ir laikotarpiu po gimdymo nėra reta. Tyrimų duomenimis, depresijos simptomų patiria maždaug 8-10 % tėčių, o kai kuriuose tyrimuose didesnis paplitimas nustatomas 3-6 mėnesį po kūdikio gimimo. Rizika taip pat didesnė, kai depresiją patiria partnerė, yra buvę psichikos sveikatos sunkumų, finansinių ar santykių problemų, daug streso ar trūksta socialinės paramos.
Kaip gali pasireikšti sunkumai?
Tėčių emociniai sunkumai ne visada atrodo kaip liūdesys. Jie gali pasireikšti:
- nuolatiniu dirglumu ar pykčio protrūkiais;
- nerimu ir sunkumu atsipalaiduoti;
- atsitraukimu nuo partnerės, kūdikio ar kitų artimųjų;
- pernelyg dideliu įsitraukimu į darbą, telefoną, žaidimus ar kitą veiklą;
- prarastu susidomėjimu anksčiau mėgtomis veiklomis;
- sunkumais užmigti ar miegoti;
- nuolatiniu nuovargiu ir energijos stoka;
- sunkumais susikaupti;
- didesniu alkoholio ar kitų medžiagų vartojimu;
- fiziniais simptomais, pavyzdžiui, galvos ar virškinimo sutrikimais.
Kai kuriems vyrams sunkiausia pripažinti ne liūdesį, o jausmą, kad jie yra nereikalingi, prarado ankstesnę gyvenimo laisvę ar nepakankamai gerai atlieka tėčio vaidmenį. Tokie jausmai gali būti sunkūs, tačiau apie juos kalbėti yra svarbu.
Kas gali padėti kasdien?
Pirmiausia verta pasirūpinti pagrindiniais dalykais:
- susitarti dėl naktinės priežiūros ir siekti, kad abu tėvai gautų pakankamai poilsio;
- reguliariai pavalgyti ir nepamiršti fizinio aktyvumo;
- išlaikyti bent šiek tiek laiko veiklai, kuri padeda atsistatyti;
- pasikalbėti su bent vienu žmogumi, kuriuo pasitikite;
- nebandyti vienu metu įgyvendinti daugybės papildomų projektų;
- riboti alkoholį, ypač jei jis tampa būdu susidoroti su stresu ar nuovargiu;
- priimti artimųjų pasiūlytą konkrečią pagalbą.
Rūpinimasis savimi nėra atsitraukimas nuo šeimos. Pailsėjęs ir emociškai stabilesnis tėtis gali lengviau įsitraukti į kūdikio priežiūrą ir būti šalia partnerės.
Kada kreiptis pagalbos?
Į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą verta kreiptis, jei prislėgta nuotaika, nerimas, stiprus dirglumas, miego sutrikimai ar kiti sunkumai:
- trunka ilgiau nei kelias savaites;
- stiprėja;
- trukdo dirbti ar atlikti kasdienes užduotis;
- pradeda kenkti santykiams;
- skatina vartoti alkoholį ar kitas medžiagas;
- trukdo užmegzti ryšį su kūdikiu.
Pagalba priklauso nuo situacijos ir gali apimti psichologinę pagalbą, psichoterapiją, o kai kuriais atvejais ir medikamentinį gydymą. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau įvertinti, kas vyksta, ir pasirinkti tinkamą pagalbą.
Nepalikite savęs paskutinėje vietoje
Tėtis neturi būti žmogus, kuris „susitvarko pats“, kol visi kiti šeimoje gauna pagalbą. Jei jaučiate, kad jums sunku, pasakykite apie tai partnerei, artimam žmogui, šeimos gydytojui ar psichikos sveikatos specialistui.
Jei kyla minčių apie savęs ar kito žmogaus žalojimą, jaučiate, kad nebegalite kontroliuoti pykčio arba galite pakenkti kūdikiui, reikia skubios pagalbos – skambinkite 112.
Jūsų emocinė sveikata yra šeimos sveikatos dalis. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo požymis – tai atsakingas rūpinimasis savimi, partnere ir kūdikiu.