Lazerinė ginekologija

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad moters orgazmas didele dalimi priklauso nuo frikcijų, t.y makšties raumenų susitraukimų, kurie paskatinami mechaniškai stimuliuojant makšties sieneles lytinės sueities metu.  Po gimdymo, ypač, kai gimdoma  vyresniame amžiuje, makštis nebeatsistato iki pirminės padėties, lieka platesnė, todėl sumažėja makšties sienelių stimuliavimas lytinių santykių metu.

Makšties relaksacijos sindromas yra gana dažna medicininė būklė, kuri apibūdinama kaip optimalios makšties struktūros praradimas, paprastai dėl gimdymo arba natūralaus senėjimo. Šio sindromo būklę pablogina nėštumai, gimdymai bei menopauzės pradžia, kuri sukelia hormonų lygio sumažėjimą ir makšties atrofiją. Dauguma moterų (ir jų partneriai arba vyrai) makšties relaksacijos sindromą įvardina kaip „išsiplėtusią makštį“ ir skundžiasi makšties standumo praradimu, kuris yra tiesiogiai susijęs su trinties sumažėjimu lytinių santykių metu bei sumažėjusiu arba visiškai prarastu seksualiniu pasitenkinimu.

Rinkoje yra platus gydymo metodų pasirinkimas, pradedant elgesio terapija (Kegel pratimai) ir farmakologine terapija (hormonai, stangrinantys kremai ir purškikliai) ir baigiant daugiau arba mažiau invazinėmis chirurginėmis procedūromis. Nors elgesio ir farmakologinės procedūros yra neinvazinės ir saugios, tačiau jų efektyvumas yra ribotas. Kita vertus, įvairiomis chirurginėmis procedūromis galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau gerokai išauga rizikos lygis. Makšties arba šalia esančių jautrių audinių operacija pati savaime yra rizikinga ir gali palikti randų, pažeisti nervus ir sumažinti jautrumo pojūtį. Be to, pacientei reikalingas ilgas sveikimo laikotarpis. Populiariausios chirurginės procedūros yra atliekamos lazeriu, kur lazeris yra naudojamas vietoje skalpelio. Vis dėlto tai vis dar yra agresyvus chirurginis gydymas, kuriam būdingas ilgas ir skausmingas sveikimo periodas. Todėl kai rinkoje pasirodė minimaliai intervencinė makšties stangrinimo procedūra „Er:YAG“ lazeriu, ji susilaukė itin daug gydytojų dėmesio, o pirmieji pacientų atsiliepimai apie lazerinę ginekologiją ir tiek estetinius, tiek terapinius jos rezultatus nekelia abejonių, kad tai didžiulis mokslo žingsnis į priekį, švelnus sprendimas tikrai rimtoms ir gyvenimo kokybę bloginančioms problemoms spręsti.

Kas ketvirta moteris pasaulyje skundžiasi įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymu (PSO duomenimis). Šlapimo nelaikymas dėl įtampos ir krūvio yra labiausiai paplitęs, jis apibrėžiamas kaip nevalingas šlapimo nelaikymas kosulio, čiaudulio arba fizinio krūvio metu, pavyzdžiui sportuojant arba staigiai pakeitus padėtį. Identifikuojami rizikos veiksniai yra nėštumas, gimdymas, menopauzė, kognityviniai sutrikimai, nutukimas, senyvas amžius.

Šlapimo nelaikymas apibrėžiamas kaip nevalingą šlapimo nelaikymą, kurio sunkumo laipsnis kelia socialinių arba higienos problemų. Paprastai tai yra viena iš dubens dugno raumenų disfunkcijos apraiškų. Dubens dugno nervų ir raumenų jungties pažeidimai natūralaus gimdymo metu gali paveikti dubens raumenų stiprumą ir nervų reakciją bei sukelti šlapimo nelaikymą dėl įtampos ar krūvio. Mokslininkai nustatė, kad šlapimo nelaikymo problemą turinčių moterų jungiamojo audinio medžiagų apykaita yra pakitusi, todėl sumažėja kolageno gamyba, o tai lemia sumažėjusį šlapimo sistemos prilaikymą.

Galiausiai, daugelį simptomų moterys patiria menopauzės metu (dažniausiai nuo 45 iki 55 metų), įskaitant: makšties sausumą, dirginimą, skausmingus lytinius santykius, prastą lubrikaciją, sumažėjusį libido ir prastą makšties raumenų elastingumą ir tonusą. Tokia būklė dar vadinama makšties atrofija, kai kiaušidės gamina mažiau estrogenų. Palaipsniui plonėja lytinių organų epiteliniai audiniai, makšties ir vulvos gleivinė, dėl to jie tampa silpnesni, dirglūs ir labiau pažeidžiami.

Iki šiol visa tai buvo laikoma problemomis, kurių neišvengia vyresnės moterys, o gydymas buvo atliekamas tik labai retais atvejais, kai buvo pripažinta rimta medicininė būklė (pvz., prolapsas). Tradicinis chirurginis arba farmakologinis atsakas dažniausiai yra labai invazinis šių problemų sprendimas, kuris sukelia didelę šalutinio poveikio riziką, pvz.: žaizdų negijimas, dispareunija, pooperacinis kraujavimas arba fistulių formavimasis.

Šiuo metu vis daugiau moterų žino apie galimybę pagerinti tam tikros vietos tonusą ir funkcionalumą, tokiu būdu pagerinant gyvenimo kokybę, taikant minimaliai invazines procedūras naudojant „Aslepion“ sukurtą „Juliet“.

Naudojant „Juliet“ aparatą, gydymas yra greitas, neskausmingas ir minimaliai invazinis su nedidele šalutinio poveikio rizika ir minimaliu gijimo laikotarpiu. Procedūra trunka mažiau nei 15 minučių ir jai atlikti nereikia anestezijos. Susilpnėjusius simptomus galima pastebėti iš karto po pirmojo gydymo. Vidinė gleivinė atgauna elastingumą ir lubrikaciją, tampa storesnė ir minkštesnė. Niežulys, dirginimas ir skausmas lytinės sueities metu išnyksta, o šlapimo nelaikymo dėl įtampos ar krūvio simptomų žymiai sumažėja, be to pastebimas gleivinės stimuliavimo lazeriu rezultatas. Daugelis moterų teigia pajautusios pagerėjimą per pirmąjį mėnesį po gydymo.